Europos šalyse plinta beždžionių raupai: ką reikia žinoti apie šią ligą

Beždžionių raupai / Shutterstock nuotr.
Autorius: manodaktaras.lt
Publikuota: 2022-05-23 11:52
Prancūzija, Belgija ir Vokietija pranešė apie pirmuosius užsikrėtimo beždžionių raupais atvejus, prisidėdamos prie virtinės kitų Europos bei Šiaurės Amerikos valstybių, nustačiusių šios virusinės ligos, endeminės kai kuriose Afrikos dalyse, atvejų.

Beždžionių raupai buvo diagnozuoti 29 metų vyrui Il de Franso regione, apimančiame sostinę Paryžių, penktadienį pranešė Prancūzijos sveikatos apsaugos pareigūnai. Šis vyras pastaruoju metu nesilankė šalyse, kur cirkuliuoja beždžionių raupų virusas.

Vokietijos ginkluotųjų pajėgų mikrobiologijos institutas pranešė, kad patvirtino užsikrėtimą beždžionių raupais pacientui, kuriam atsirado odos pažeidimų – tai yra vienas iš šios ligos simptomų.

Belgijos virusologas Emmanuelis Andre socialiniame tinkle „Twitter“ informavo, kad Leuveno universiteto laboratorija patvirtino antrą iš dviejų užsikrėtimo atvejų šalyje – beždžionių raupai nustatyti vyrui iš Flamandų Brabanto provincijos.

Jungtinėje Karalystėje taip pat kasdien išaiškinama žmonių užsikrėtimo beždžionių raupais atvejų, nesusijusių su jokiomis kelionėmis į Vakarų Afriką, kur ši liga yra endeminė, sekmadienį paskelbė sveikatos apsaugos pareigūnai.

Daugėjant beždžionių raupų atvejų Europoje, Vokietijos Roberto Kocho institutas (RKI), pagrindinė šalies užkrečiamųjų ligų tyrimo įstaiga, paragino iš Vakarų Afrikos grįžusius žmones, ypač homoseksualius vyrus, nedelsiant kreiptis į medikus, pastebėjus ant odos kokių nors pakitimų.

Ši reta liga, kuri paprastai nebūna mirtina, dažniausiai pasireiškia karščiavimu, raumenų skausmu, limfmazgių patinimu, nuovargiu. Vėliau atsiranda į vėjaraupius panašus bėrimas ant rankų ir veido.

Virusas gali būti perduotas per odos pažeidimus, oro lašeliniu būdu, per bendrai naudojamus daiktus, tokius kaip patalynė ir rankšluosčiai.

Pasaulio sveikatos organizacija nurodė atidžiai nagrinėjanti šią problemą, ypač aplinkybę, kad kai kuriais Jungtinėje Karalystėje nustatytais atvejais virusu buvo užsikrėsta homoseksualių asmenų bendruomenėje.

Beždžionių raupų atvejų taip pat nustatyta Italijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje. Dėl to imta nuogąstauti, kad Centrinei ir Vakarų Afrikai būdinga liga gali plisti.

Nuo beždžionių raupų paprastai pasveikstama per 2–4 savaites, nurodo PSO.

Kas yra beždžionių raupai?

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras informuoja, kad beždžionių raupai – tai zoonozė, kurią sukelia beždžionių raupų virusas, priklausantis Poxviridae šeimos Orthopoxvirus genčiai. Žmonėms patogeniški yra mažiausiai penki Orthopoxvirus genties virusai: raupų, vakcinijos, karvių raupų, kupranugarių ir beždžionių raupų virusai.

Ligos paplitimas

Beždžionių raupų virusas pirmą kartą nustatytas 1958 m. State Serum institute Kopenhagoje tiriant beždžiones. Pirmasis žmonių beždžionių raupų atvejis buvo nustatytas 1970 m. Demokratinėje Kongo Respublikoje (DKR). Paskutinį dešimtmetį (2008–2017 m.) žmonių beždžionių raupai buvo registruoti daugelyje Centrinės Afrikos šalių (daugiausiai iš jų DKR). DKR nuo 2005 m. kasmet užregistruojama daugiau nei 1 tūkst. tikėtinų beždžionių raupų atvejų. 2014–2017 m. sporadiniai beždžionių raupų atvejai užregistruoti Centrinės Afrikos Respublikoje, Kongo Respublikoje, Liberijoje, Siera Leonėje. 2017–2018 m. didelis beždžionių raupų protrūkis užregistruotas Nigerijoje. 2003 m. beždžionių raupų atvejai buvo užregistruoti ir centrinėje Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dalyje. Po raupų likvidavimo 1980 m. beždžionių raupai tapo labiausiai paplitusia orthopoxvirusine infekcija.

Užsikrėtimo būdai

Beždžionių raupais užsikrečiama įkandus gyvūnui, tiesioginio sąlyčio metu su infekuoto gyvūno krauju, kūno skysčiais arba per odos/gleivinių pažeidimus.

Beždžionių raupų viruso nešiotojais ir platintojais gali būti įvairūs gyvūnai – Gambijos žiurkės (Cricetomys gambianus), voverės, dryžuotosios pelės, miegapelės, primatai.

Galimas užsikrėtimas raupais ir nuo sergančio žmogaus, tačiau tik ilgo sąlyčio metu, veidas į veidą, per kvėpavimo takų lašelius. Užsikrėsti galima ir tiesioginio sąlyčio metu su infekuoto žmogaus kūno skysčiais, odos pažeidimais, taip pat per virusu užkrėstą aplinką, pvz., patalynę, rūbus. Yra užregistruotas užsikrėtimo atvejis iš motinos vaisiui nėštumo metu.

Simptomai

Inkubacinis ligos periodas – 5–21 d. (dažniausiai 6–16 d.). Liga dažniausiai tęsiasi 2–4 savaites. Jai būdingi į raupus panašūs simptomai. Beždžionių raupai pasireiškia karščiavimu, nuovargiu, galvos, raumenų skausmais. Per tris dienas nuo ligos simptomų pradžios išsivysto bėrimas, kuris progresuoja apimdamas įvairias stadijas: makules, papules, vezikules, pustules, šašus. Bėrimas dažnai prasideda veido srityje ir išplinta po kūną. Labiausiai pažeidžiamas veidas, delnai, pėdos. Pažeidimo vietas gali stipriai niežtėti. Prieš išsivystant ir atsiradus bėrimui daugeliui pacientų nustatoma limfadenopatija.

Protrūkių metu mirštamumas nuo beždžionių raupų siekia 1–10 proc. Dažniausios ligos komplikacijos: randai, ragenos pažeidimai.

Yra nustatytos dvi beždžionių raupų viruso šakos (angl. clade) – Kongo baseino ir Vakarų Afrikos. Vakarų Afrikos šaka sukelia lengvesnę ligos eigą.

Gydymo principai

Gydymas simptominis. Kai kurių antivirusinių vaistų (pvz., cidofovir ir brincidofovir) tyrimai in vitro ir su gyvūnais rodo jų aktyvumą prieš poxvirusus. Moksliniais tikslais šie vaistai buvo naudoti gydyti sunkias raupų vakcinos sukeltas nepageidaujamas reakcijas. Vakcinijos globulinas taip pat buvo naudotas šiam tikslui. Tam tikrų specifinių situacijų atvejais šių produktų vartojimas gali būti svarstytinas. Tecovirimat yra vienintelis vaistas, kurį JAV maisto ir vaistų administracija yra patvirtinusi raupų gydymui.

Profilaktika

Skiepai nuo raupų suteikia kryžminę apsaugą nuo beždžionių raupų. 1980 m. atlikti tyrimai parodė raupų vakcinos efektyvumą 85 proc. (prieš beždžionių raupų virusą). Manoma, kad ankstyva poekspozicinė vakcinacija gali apsaugoti nuo ligos ir sąlygoti lengvesnę jos eigą.

Šalyse, kuriose registruojama viruso cirkuliacija, siekiant išvengti užsikrėtimų nuo gyvūnų, rekomenduojama vengti sąlyčio su graužikais ir primatais, jų krauju ir mėsa, mėsą gerai termiškai apdoroti, naudoti pirštines ir apsauginius rūbus liečiant sergančius gyvūnus ir jų audinius, skerdžiant.

Siekiant išvengti užsikrėtimo nuo sergančio žmogaus rekomenduojama vengti artimo sąlyčio su asmeniu, kuriam įtariami arba patvirtinti beždžionių raupai, vengti sąlyčio su užterštais daiktais,  dėvėti pirštines ir apsauginius rūbus slaugant pacientą, plauti rankas po sąlyčio su ligoniu. Rekomenduojama paciento izoliacija namuose ar sveikatos priežiūros įstaigoje.

Nustačius beždžionių raupų atvejį rekomenduoja išaiškinti visus sąlytį turėjusius asmenis ir  stebėti jų sveikatos būklę 21 dieną.

Parengė Auksė Kontrimienė

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.