Fizinis aktyvumas senyvame amžiuje padeda išvengti traumų

Mankšta salėje / Shutterstock nuotr.
Autorius: Monika Kairienė
Publikuota: 2021-01-01 14:00
Senyvo amžiaus – 65 metų ir vyresnius – žmones dažnai lydi traumos. Su amžiumi prastėjant pusiausvyrai, neišvengiama griuvimų, kritimų. Kineziterapeutė Ilona Kazlauskienė sako, kad fizinis aktyvumas senyvame amžiuje ne tik gerina nuotaiką, bendrą savijautą, bet ir padeda išvengti traumų.

Su amžiumi prastėja žmogaus pusiausvyra, todėl senyvo amžiaus žmonėms sunku išvengti griuvimų. „Griuvimai yra gana dažni šioje amžiaus grupėje. Tai yra labai daug traumų sukelianti priežastis – kaulų lūžių, sumušimų, sutrenkimų. Ko gero, viena dažniausių traumų, patiriamų griūnant ir turinčių didžiausią įtaką senyvo amžiaus žmogui, yra šlaunikaulio lūžis. Po šio lūžio žmogus turi vengti judėjimo, kad kaulas sugytų. Šis laikotarpis gali trukti nuo savaičių iki mėnesių. Per tą laiką labai pablogėja visos fizinės ypatybės“, – sako kineziterapeutė Ilona Kazlauskienė

Fizinis aktyvumas – pusiausvyrai palaikyti

Užkirsti kelią traumoms ir gerinti pusiausvyrą padeda fizinis aktyvumas. Ar pusiausvyrai gerinti senyvo amžiaus žmogui pakanka bet kokio fizinio aktyvumo, ar tai turėtų būti specialūs pratimai?

„Plačiąja prasme ėjimas taip pat palaiko pusiausvyrą. Reikėtų atsižvelgti, kokio aktyvumo, mobilumo žmogus. Ėjimas sveikam senyvo amžiaus žmogui, kuriam tai yra įprastas dalykas, jo nelavintų, jam reikėtų parinkti papildomų priemonių, – sako kineziterapeutė I.Kazlauskienė, – tai galėtų būti kažkoks nelygus paviršius, dažnai naudojamos platformos, skirtos kaip tik iš pusiausvyros žmogui išvesti. Galima skirtingai atlikti pratimus – paprašyti užsimerkus atlikti veiksmą, pavyzdžiui, paeiti. Arba paeiti atbulomis, laikant kokį nors daiktą, pavyzdžiui, apsukant kamuolį. Pageidautina, kad tai būtų panašu į kasdienines žmogaus veiklas, bet būtų truputėlį sunkiau, negu įprastai reikia atlikti buityje.“

Pratimai su svoriais – raumenynui stiprinti

Išvengti griuvimų ir traumų senyvo amžiaus žmonėms padeda ir pratimai su svoriais. Jie, pasak kineziterapeutės I.Kazlauskienės, senyvo amžiaus žmonėms yra būtini. „Senėjant kiekvienais metais prarandama raumenų masės ir jėgos, jeigu ji nėra treniruojama. Didinti raumenų jėgą ir ištvermę senyvame amžiuje labai svarbu. Tai prisideda prie traumų prevencijos. Kuo stipresnis raumuo, tuo efektyviau žmogus juda“, – sako kineziterapeutė I.Kazlauskienė.

Pasak kineziterapeutės, sportuojant su svoriais taip pat svarbu atsižvelgti į žmogaus fizinį pasirengimą: „Galima daryti pratimus su svareliais, o kitam žmogui tiktų ir didesni svoriai, pavyzdžiui, gira. Tokio pobūdžio treniruotės labiausiai veikia raumenyną. Raumenims reikia nugalėti gravitaciją laikant papildomą svorį, taip raumuo apkraunamas, vis didinant tą svorį, raumuo stiprėja ir įgauna didesnę ištvermę.“

Senyvame amžiuje – nuo ėjimo iki varžybų

Kineziterapeutė I.Kazlauskienė sako, kad 65-erių ir vyresni žmonės gali užsiimti bet kokia fizine veikla, jei leidžia jų fizinės galimybės. „Ėjimu nereikia apsiriboti. Senyvo amžiaus žmonės gali tęsti veiklą, kurią mėgo anksčiau. Jeigu bėgiojo, gali bėgioti arba gali pasirinkti kitą veiklą. Tai gali būti šokiai, šiaurietiškas ėjimas, mankšta salėje individualiai ar, pasibaigus karantinui, grupėje. Daug kalbama apie Tai Či, kad ši veikla padeda išvengti griuvimų, nes gerina pusiausvyrą, tinka pilateso treniruotės, kurios yra gana lėtos. Funkcinės treniruotės – labiau pažengusiems, fiziškai stipriems. Reikėtų rinktis pagal tai, kas žmogų domina. Jeigu jam įdomu ir norėtų užsiimti sunkesne veikla – sporto salėje ar varžybų aikštelėje – tai irgi yra įmanoma ir senyvame amžiuje“, – sako kineziterapeutė I.Kazlauskienė.

Užsiregistruoti pas kineziterapeutę Iloną Kazlauskienę galima ČIA