Gastroenterologas paaiškina: kam reikalinga kolonoskopija ir kaip jai tinkamai pasiruošti

Kolonoskopija / Shutterstock nuotr.
Autorius: Eglė Dagienė
Publikuota: 2022-11-07 09:49
Kraujavimas iš žarnyno, nepaaiškinamas svorio kritimas, viduriavimas ar nuolatinis vidurių užkietėjimas, nepaaiškinami pilvo skausmai – tai tik dalis simptomų, kuriems esant, gali būti paskirta kolonoskopija. Kuo ypatingas šis tyrimas ir kodėl jam svarbu iš anksto tinkamai pasiruošti – portalui manodaktaras.lt pasakoja gydytojas gastroenterologas Robertas Bundura.

„Kolonoskopija – tai storosios žarnos apžiūra kolonoskopu, specialiai paruošus žarnyną. Paprastai tariant, žarnyno apžiūra šlangute su kamera ir šviesos šaltiniu“, – paaiškino klinikos „Biofirst“ gydytojas gastroenterologas.

Gydytojas gastroenterologas Robertas Bundura
Gydytojas gastroenterologas Robertas Bundura

Kam reikalinga kolonoskopija

Kadangi tyrimas yra gana invazyvus, kaip ir kiekviena medicininė intervencija turi savo komplikacijų riziką, todėl gydytojas gastroenterologas prieš skirdamas jį gerai apsvarsto visas indikacijas. 

Pasak gydytojo R.Bunduros, dažniausiai tyrimas skiriamas pacientams, kuriems pasireiškia aliarmo simptomai, tokie kaip:

  • kraujavimas iš žarnyno, 
  • nepaaiškinamas svorio kritimas, 
  • nepaaiškinama geležies stokos mažakraujystė,
  • nepraeinantis viduriavimas
  • pastovus vidurių užkietėjimas
  • nepaaiškinami pilvo skausmai.

„Tyrimą indikuotina atlikti ir tiems pacientams, kuriems pagal kolorektalinio vėžio prevencijos programą gautas teigiamas slapto kraujo išmatose tyrimo atsakymas, arba atliekami kontroliniai tyrimai po jau atliktos polipektomijos ar operacinio storosios žarnos vėžio gydymo. Alternatyvių pakankamai jautrių tyrimo metodų nelabai yra, tad esant indikacijoms šio tyrimo greičiausiai neišvengsite“, – teigė gastroenterologas.

Tyrimui reikia ruoštis atsakingai

Pasiruošimas prasideda nuo tada, kai nusprendžiama, kad reikalingas šis tyrimas. Anot gydytojo R.Bunduros, kadangi tyrimui reikalingas specialus žarnyno paruošimas, kuris prasideda tyrimo išvakarėse ir susijęs su dažnu vaikščiojimu į tualetą, bei apie savaitę iki tyrimo tikslinga koreguoti mitybą, reikia pasirinkti patogią datą ir laiką. 

Kadangi storuoju žarnynu keliauja suvirškinto maisto likučiai ir jame formuojasi išmatos, anot specialisto – tikslingas geras žarnyno išvalymas, norint atidžiai apžiūrėti žarnyną. Esant prastam pasiruošimui, pasak gastroenterologo, apžiūra gali būti nepilnavertė, gali būti nepastebėti gleivinės dariniai, pakitimai, taip pat gydytojui gali nepavykti apžiūrėti viso storojojo žarnyno.

Todėl likus trims dienoms iki procedūros rekomenduojama nevartoti patiekalų su riešutais, grūdais, sėklomis, raudonos/violetinės spalvos maisto ir gėrimų. 

„Grūdai, riešutai ir sėklos yra sunkiai virškinami produktai ir dažnu atveju iki storojo žarnyno jie nukeliauja pilnai nesuvirškinti – tai apsunkina žarnyno apžiūrą ir gali užkišti aparatą, dėl ko tektų nutraukti tyrimą. Ryškių spalvų maistas ir gėrimai turi tam tikrų pigmentų, kurie taip pat ne visada gerai suvirškinami ir gali padengti storojo žarnyno gleivinę, kas taip pat trukdytų žarnyno apžiūrai. Geriausia valgyti lengvai virškinamą maistą, pavyzdžiui, virtus kiaušinius, varškę, žuvį, vištienos krūtinėlę, jogurtą be priedų, baltą duoną”, – patarė gydytojas R.Bundura ir pridūrė, jog pradėjus žarnyno valymą, geriant laisvinamuosius dieną prieš procedūrą, nebegalima nieko valgyti, tačiau reikia gerti daug skaidrių skysčių, pvz. vandenį, skaidrias sultis, šviesią arbatą.

Kartais dėl nevalgymo ar spaudimo kritimo, pasak gastroenterologo, kai kuriems žmonėms gali suktis galva ar šiek tiek pykinti, tačiau padarius pertrauką tarp vaistų, atsigėrus saldaus gėrimo – šie nemalonūs pojūčiai praeina. Nepraeinant simptomams, ar pradėjus gausiai vemti, vertėtų nutraukti pasiruošimą, pranešti savo gydytojui.

Kolonoskopijos tyrimo ypatumai

Pasak gydytojo, tyrimo metu, specialiai paruošus žarnyną, specialiu endoskopu, žarnynas pripučiamas oro, kad geriau matytųsi gleivinė ir lanksčiu endoskopu apžiūrima visa storojo žarnyno gleivinė ir, esant reikalui, apie 15 cm plonosios žarnos gleivinės.

Tyrimo trukmė priklauso nuo gydytojo įgūdžių, paciento sudėjimo, žarnyno paruošimo ir žarnyno anatomijos, kuri gali būti pakitusi po operacijų. Vidutiniškai kolonoskopija trunka 30–40 min, o išskirtiniais atvejais ar atliekant kokias nors manipuliacijas, gali trukti iki 50–60 min.

„Tyrimo metu galimos ir tam tikras manipuliacijos, paimami mėginiai, pašalinami polipai ar kiti dariniai, stabdomas kraujavimas ar uždeginamos kraujagyslės. Visa tai atliekama specialiais instrumentais, kurie įvedami per kolonoskopo vidinius kanalus“, – vardino gastroenterologas R.Bundura.

Pojūčiai tyrimo metu ir po jo

Kadangi kolonoskopijos metu pučiamas oras į žarną, tad, pasak specialisto, žmogus gali jausti raižymą: „Aparatas, nors ir lankstus, bet gan kietas, tad atsirėmęs į gleivinę, einant per žarnos linkius gali jaustis tempimo jausmas ar net skausmas“.

Svarbiausia, anot gydytojo, suprasti, kad tyrimas gali būti nemalonus ar net skausmingas, tad reikia pasiruošti morališkai, pasistengti neįsibaiminti, nes esant dideliam susijaudinimui gali sustiprėti pojūčiai. Lengviausia išvengti šių pojūčių – atlikti tyrimą su anestezija.

Po procedūros pacientas gali jausti nedidelį silpnumą, pilvo raižymą ar maudimą, kadangi žarnyne lieka šiek tiek oro. Taip pat gali jaustis apsvaigęs po anestezijos. Apsvaigimas po kurio laiko praeina, tačiau pačiam pacientui tą dieną nepatariama vairuoti.