Gastroenterologė Aida Žvirblienė: apie sveikos mitybos mitus, vegetarizmą ir glitimo (ne)toleravimą

Dietologė: žmonės renkasi vegetarizmą nežinodami kodėl / 123RF.com nuotr.
Autorius: Monika Kairienė
Publikuota: 2020-04-25 10:00
Vegetarizmą ir kitus mitybos būdus žmonės neretai renkasi vedami ne vidinių, o išorinių paskatų – sako gastroenterologė, dietologė, kognityvinės elgesio terapijos (KET) psichoterapeutė, medicinos mokslų daktarė, docentė Aida Žvirblienė.

Žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose labai daug informacijos apie vegetarizmą, veganizmą, gali susidaryti įspūdis, kad dažnas mėsos nevalgo. Tačiau gastroenterologė, dietologė, KET psichoterapeutė, medicinos mokslų daktarė, docentė Aida Žvirblienė pateikia skaičius: Europoje 10 proc. žmonių yra vegetarai ir tik 1 proc. – veganai. Lietuvoje tikslios statistikos nėra, tačiau manoma, kad vegetarų yra ne daugiau kaip 5 proc., veganų – dar mažiau.

Kodėl žmogus renkasi vegetarizmą?

Vegetarišką mitybą žmonės renkasi dėl įvairių priežasčių – galimos naudos sveikatai, sociopolitinių, ekologinių, etinių priežasčių dėl išteklių pasiskirstymo ir gyvūnų teisių. „Tačiau kai kuriais atvejais itin sunku atskirti, ar vegetariškos dietos pasirinkimas susijęs su sveikata, ar su etinėmis problemomis, ar su troškimu apriboti savo mitybą šiaip sau – dėl kokių nors psichologinių dalykų“, – sako gydytoja A.Žvirblienė.

Gastroenterologė A.Žvirblienė pasakoja sulaukianti pacientų, vegetarinę mitybą pasirenkančių dėl kitų žmonių įtakos: „Paauglės sako, kad laikysis vegetarinės dietos. Klausiu, ar labai myli gyvūnus, ar nerimą kelia aplinkos tarša? Sako: „ne, draugė laikosi, tai ir aš noriu pritapti“. Tai yra nelabai gerai“, – pasakoja gydytoja.

Jeigu vienąkart per dieną mėsos suvalgai ir ne daugiau kaip delno dydžio porciją, tuomet puiku.

Dietologė ir KET psichoterapeutė A.Žvirblienė teigia, kad kai kuriais atvejais mitybos ribojimai gali būti žmogaus nevisavertiškumo išraiška: „Kai žmogus negali išspręsti savo vidinių, emocinių, dvasinių problemų, tiesiog jam nebeišeina kontroliuoti situacijos, lieka maistas, jį lengviausia sukontroliuoti. Tada pats kontroliuoji ir jautiesi prieš save vertingesnis“, – sako gydytoja.

„Žmogus, rinkdamasis vegetarizmą, turi pirmiausia sau atsakyti, kokios vidinės priežastys lemia šį pasirinkimą, o ne pasigauti mados klyksmą. Tada pagalvoti, kokio vegetarinės dietos tipo nori laikytis. Mes kiekvienas esame individualūs, todėl vieniems tiks vienoks, kitiems – kitoks vegetarizmo tipas. Nes tų rūšių yra labai daug – pusiau vegetariška dieta (valgoma žuvis, paukštiena), lakto-ovo vegetarizmas (įtraukti kiaušiniai, pienas, bet ne mėsa), polovegetarizmas (pieno produktai įtraukti, bet kiaušiniai ar mėsa nevartojami), pescetarianizmas (valgoma žuvis, bet jokia kita mėsa), makrobiotinė dieta (vartojami pilno grūdo produktai, ankštiniai augalai, daržovės, vaisiai, balta mėsa arba balta žuvis gali būti vartojama kartą per savaitę), veganizmas (nevartojami jokie gyvulinės kilmės produktai), žaliasis veganizmas (vartojami tik švieži, termiškai neapdoroti vaisiai, daržovės, riešutai, sėklos), fruitarianizmas (vartojami vaisiai, riešutai)“, – pasakoja gydytoja A.Žvirblienė.

„Sveiko maisto“ verslas ir reklama

Dietologė A. Žvirblienė pateikia ir kitą pavyzdį, kai žmonės renkasi maisto produktus, nesigilindami į priežastis, dėl išorinių paskatų. „Reikia nepamiršti, kad besikuriančios sveikų produktų parduotuvėlės yra verslas, dėl to tie produktai yra populiarinami. Pavyzdžiui, produktai be glitimo. Tikrąja celiakija serga iki 1 proc. populiacijos, Lietuvoje tikslios statistikos nėra, manoma, kad bus mažiau nei 1 proc. Paskaičiuokime, kiek tokių žmonių yra ir kiek jiems reikia tų produktų. O valgo visi – kam reikia ir kam nereikia. Tai yra verslas, reklama, mada, žvaigždžių kalbos“, – pasakoja A.Žvirblienė.

Svarbiausia – saikas

Dietologė sako, kad iš esmės galima valgyti viską, užtikrinant tris svarbiausius dalykus – saiką, įvairovę ir subalansuotumą. Maistas turi būti kokybiškas, kuo mažiau perdirbtas, šviežias: „Būna, kad iš ryto valgo rūkytus kumpius, per pietus – karbonadą, vakare – troškinį su mėsa. Ir taip – 50 metų. Taip nesveika. Bet jeigu vienąkart per dieną mėsos suvalgai ir ne daugiau kaip delno dydžio porciją, tuomet puiku“.

Produktai be glitimo reikalingi mažiau nei 1 proc. žmonių, o valgo visi – kam reikia ir kam nereikia. Tai yra verslas, reklama, mada.

Pasak gydytojos A.Žvirblienės, siekiant sveikos mitybos, viskas yra kur kas paprasčiau. „Sveikos mitybos rekomendacijos teigia, kad tikrai reikia valgyti daug daržovių ir vaisių, mažinti mėsos vartojimą. Tarkime, žuvies rekomenduojama valgyti maždaug 2 kartus per savaitę, kad gautume omega-3 riebalų rūgščių, vieną dieną per savaitę daryti pasninką be mėsos ir žuvies, lieka 4 dienos, kurias galima padalinti raudonai mėsai ir paukštienai pietums. Ir viskas, tai yra normali mityba, su sumažintu mėsos kiekiu, veikianti prevenciškai prieš onkologines ir kitas lėtines ligas“, – teigia dietologė A.Žvirblienė.