Genetiniai krūties vėžio tyrimai: kam patariama jų neatidėlioti?

Genetiniai krūties vėžio tyrimai; krūties vėžys / Shutterstock nuotr.
Autorius: Eglė Dagienė
Publikuota: 2021-12-02 17:21
Krūties vėžys – vienas dažniausių moterų onkologinių susirgimų tiek Lietuvoje, tiek Europoje. Mūsų šalyje kasmet nustatoma apie 1400 naujų krūties vėžio atvejų. Kaip portalui manodaktaras.lt sakė gydytoja genetikė doc. med. m. dr. Virginija Ašmonienė, svarbu, kad moterys, apsičiuopusios guzelį ar pastebėjusios kitus krūtų pasikeitimus, nedelsdamos pasikonsultuotų su gydytoju, nes ankstyva krūties vėžio diagnostika leidžia tikėtis geresnių gydymo rezultatų.

Kokios pagrindinės šios onkologinės ligos atsiradimo priežastys?

Krūties vėžys nėra užkrečiama ar infekcinė liga, skirtingai nei gimdos kaklelio vėžys, kuris susijęs su žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija. Maždaug pusė krūties vėžio atvejų išsivysto moterims, kurioms nėra nustatomi krūties vėžio rizikos faktoriai, išskyrus lytį (moteris) ir amžių (vyresnės nei 40 metų). 

Tačiau kitai pusei moterų nustatomi rizikos veiksniai, padidinantys krūties vėžio išsivystymo riziką, tai:

  • nutukimas,
  • alkoholio vartojimas bei rūkymas,
  • šeimoje buvo/yra krūties vėžį turinčių asmenų,
  • radiacija,
  • hormonų terapija po menopauzės ir pan. 

Krūties vėžio riziką didina ankstyva mėnesinių pradžia ir vėlyva menopauzė, mažina – pirmasis gimdymas jaunesniame amžiuje. Svarbu paminėti, kad iki 1 proc. krūties vėžio atvejų diagnozuojami vyrams. 

Didžiausią įtaką krūties vėžio išsivystymui turi mūsų turimi genetiniai pokyčiai. Taip vadinamų „didelės rizikos genų“ pažaidos labai padidina krūties vėžio riziką, ypač BRCA1, BRCA2, TP53, STK11, CD1 ir PTEN genų pažaidų (mutacijų) nešiotojams. 

Maitinimas krūtimi gali sumažinti krūties vėžio riziką BRCA1 (bet ne BRCA2) geno patogeninių variantų nešiotojoms. Kalbant apie nėštumo poveikį krūties vėžio išsivystymui, tiek BRCA1, tiek BRCA2 genų patogeninių variantų nešiotojoms, jis suteikia papildomą apsauginį poveikį  gimdant iki 40 metų amžiaus. 

„Vidutinės rizikos genai“ tokie kaip CHEK2ATM, PALB2, RECQL ir kt. ir mažos rizikos genai“, identifikuota daugiau 180 sričių, susijusių su krūties vėžiu, remiantis didelės apimties genetiniais tyrimais, atitinkamai įtakoja 5 proc. ir  18 proc. visų paveldimų krūties vėžio atvejų. Remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, neabejotinai genetinių veiksnių įtaka tik didės, išsiaiškinus naujų genų kandidatų vaidmenį bei kitų genetinių veiksnių ir mechanizmų įtaką krūties vėžio vystymosi procese. 

Daugelio epidemiologinių tyrimų duomenimis padidėjęs fizinis aktyvumas buvo susijęs su sumažėjusia krūties vėžio rizika, pvz.: remiantis vienos studijos rezultatais, vidutinis fizinis aktyvumas 38 proc. sumažino krūties vėžio riziką prieš menopauzę.

Gydytoja genetikė doc. dr. Virginija Ašmonienė
Gydytoja genetikė doc. dr. Virginija Ašmonienė

Krūties vėžys – kiek juo sergama Lietuvoje ir pasaulyje?

Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2020 metais 2,3 mln. moterų buvo diagnozuotas krūties vėžys, kuris nusinešė 685 tūkst. mirčių visame pasaulyje. 

2020 metų pabaigoje gyveno 7,8 mln. moterų, kurioms per pastaruosius penkerius metus buvo diagnozuotas krūties vėžys. Lietuvoje, remiantis Nacionalinio vėžio instituto ir Lietuvos higienos instituto skelbiamais statistikos duomenimis, nustatoma apie 1300–1500 naujų krūties vėžio atvejų kasmet.

Remiantis Europos vėžio informacinės sistemos (angl. ECIS) duomenimis, 2020 metais diagnozuoti 1769 krūties vėžio atvejai, o tai sudarė beveik 22 proc. visų vėžinių susirgimų atvejų, diagnozuotų moterims Lietuvoje. Dažniausiai krūties vėžys diagnozuotas 45–64 m. amžiaus moterų grupėje.

Ar moteris pati gali įtarti krūties vėžį? Kaip tinkamai apsižiūrėti krūtį?

Taip, moteris pati gali įtarti krūties vėžį, stebėdama tam tikrus savo krūties/krūtų pasikeitimus. Krūties vėžys dažniausiai pasireiškia neskausmingu gumbeliu arba sustorėjimu krūtyje. 

Svarbu, kad moterys, apsičiuopusios guzelį ar pastebėjusios kitus krūtų pasikeitimus, nedelsdamos (per 1–2 mėnesius) pasikonsultuotų su gydytoju. Ankstyva krūties vėžio diagnostika leidžia tikėtis geresnių gydymo rezultatų. 

Kiti krūties vėžio požymiai: 

  • krūties dydžio, formos ar išvaizdos pasikeitimai,
  • įdubimai, paraudimai,
  • „celiulitinė“ oda,
  • spenelio išvaizdos pasikeitimai,
  • išskyros iš spenelių, spenelių įtraukimas ir pan. 

Gydytojai specialistai vieningai rekomenduoja reguliarią krūtų apžiūrą visoms moterims ir, visų pirma, krūtų savistabą, pvz. kaskart po dušo apžiūrėti krūtis veidrodyje nuleidus ir pakėlus abi rankas, taip pat apčiupinėti abi krūtis atsigulus (kaip teisingai atlikti krūtų savistabą žr. youtube).

Ar polinkis susirgti krūties vėžiu paveldimas?

Taip, polinkis krūties vėžiui yra paveldimas. Kiekvienas iš mūsų turime po dvi vieno ir to pačio geno kopijas kiekvieną paveldėtą iš mamos ir tėvo. Kad vystytųsi navikas, reikia abiejų pakitusių geno variantų, remiantis A.G.Knudson „dviejų smūgių“ teorija. 

Tad jei paveldėjome vieną gerą, o kitą – pakitusį geną, tokiu atveju turime gerokai didesnę tikimybę, kad vėžys išsivystys jaunesniame amžiuje. Paveldimas krūties vėžys sudaro 5–10 proc. visų krūties vėžio atvejų. 

Remiantis suaugusiųjų populiacijų tyrimų duomenimis, nustatyta, kad 15-30 proc. moterų turi vieną ar daugiau krūties vėžiu sergančių giminaičių. Tikimybė susirgti krūties vėžiu per gyvenimą yra atitinkamai 65 proc., nešiojant BRCA1 geno pažaidas, ir 45 proc. – nešiojant BRCA2 geno pažaidas. 

Krūties vėžio rizika didėja, kai:

  • yra didesnis sergančių giminaičių skaičius,
  • krūties vėžys diagnozuojamas jaunesniame amžiuje,
  • sergama abiejų krūtų ar daugybiniu ipsilateraliniu krūties vėžiu,
  • serga vyriškos lyties giminaičiai ir pan. 

Vienas didžiausių kada nors atliktų dvynių tyrimų, kuriame dalyvavo 80 309 monozigotinių dvynių poros ir 123 382 dizigotinių dvynių poros, nustatė, kad krūties vėžio paveldimumas yra 31 proc. 

Tad jei monozigotinė dvynė susirgo krūties vėžiu, jos sesuo dvynė turi 28 proc. tikimybę susirgti krūties vėžiu, o jei dizigotinė dvynė – jos dvynė sesuo turi beveik 20 proc. tikimybę susirgti krūties vėžiu. 

Šie akivaizdūs rezultatai parodo, kad monozigotiniams (identiškiems) dvyniams krūties vėžio rizika yra 10 proc. didesnė nei dizigotiniams dvyniams. Tuo tarpu, ligos pasireiškimo skirtumai monozigotinių (identiškų) dvynių grupėje aiškiai parodo aplinkos veiksnių įtaką krūties vėžio išsivystymui.

Genetiniai krūties vėžio tyrimai – kam juos rekomenduojama atlikti?

Krūties vėžio genetiniai tyrimai yra ypač svarbūs, nes padeda išsiaiškinti pakitusio geno ar genų nešiotojus, t.y. tuos asmenis, kuriems krūties vėžio rizika yra didžiausia.

Nustačius, kad asmuo yra pakitusio geno nešiotojas, galima prognozuoti ligos eigą, įvertinti riziką kitiems šeimos nariams ir giminaičiams bei sudaryti individualų asmens profilaktinių patikrinimų planą, taip pat padeda pacientams atlikti tinkamus gyvenimo būdo ir mitybos pakeitimus, pasirinkti gydymo taktikos ir profilaktines priemones. 

Be to, genetiniai tyrimai rekomenduojami visiems, siekiant nustatyti vaistų genetinio metabolizmo tipą, t.y. išsiaiškinti, kokius vaistus galime naudoti, kokių ne, o kokių vaistų dozės mums turi būti individualiai koreguojamos, kad turėtume efektą ir neturėtume šalutinių reiškinių.

Pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymą Nr. V-1458 (2014-12-31), svarbu paminėti, kad genetinius tyrimus skiria ir interpretuoja jų rezultatus gydytojai genetikai, kurie nemokamai genetinius tyrimus dėl krūties vėžio gali atlikti asmenims, kuriems nustatyta:

  • 4.4.1. krūties karcinoma, diagnozuota ne vyresniam kaip 50 metų asmeniui;
  • 4.4.2. krūties karcinoma, kai gaunami neigiami estrogeno, progesterono ir HER2 receptorių tyrimų (visų trijų tyrimų) rezultatai (ER, PER, HER2 (-);
  • 4.4.3. medulinė krūties karcinoma;
  • 4.4.4. abipusė (pirminė) krūtų karcinoma;
  • 4.4.5. vyrų krūties karcinoma;
  • 4.4.6. krūties ir kiaušidžių / kiaušintakių / pilvaplėvės / kasos / skrandžio karcinoma / melanoma tai pačiai pacientei;
  • 4.4.7. krūties karcinoma, nustatyta ne mažiau kaip dviem pirmos eilės giminaičiams; bei kitais punktais.

Deja, nemokamas ištyrimas gali neapimti visų galimų genų ištyrimo (pvz., paprastai tiriami du genai, kartais daugiau) ir visų galimų atvejų (pvz. moterų, susirgusių virš 50 m. amžiaus), taip pat neapima sveikų asmenų ištyrimo (pvz. tų, kurie neturi dviejų pirmos eilės sergančių krūties vėžiu giminaičių (tėvai, vaikai, broliai, seserys)). 

Kokios šiuolaikinės gydymo priemonės taikomos moteriai, diagnozavus krūties vėžį?

Krūties vėžio gydymas gali būti labai efektyvus, išgyvenimo tikimybė yra 90 proc. ir didesnė, ypač, jei liga buvo diagnozuota ankstyvose stadijose. Gydymą paprastai sudaro keli etapai: chirurginis,  spindulinė terapija ir sisteminė terapija (vaistai nuo vėžio, vartojami per burną arba į veną). 

Šiandien turimos chemoterapijos priemonės, atsižvelgiančios ir į paciento BRCA1 ir BRCA2 genų pažaidas (PARP inhibitoriai ir kt.), yra labai veiksmingos, mažinant vėžio išplitimo ar pasikartojimo tikimybę ir dažniausiai skiriamos ambulatoriškai.

Kokios yra vykdomos prevencinės programos prieš krūties vėžį Lietuvoje?

Remiantis Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuvoje vykdoma krūties vėžio prevencinė programa, pagal kurią moteris nuo 50 iki 69 m. amžiaus kartą per dvejus metus gali nemokamai pasitikrinti krūtis (žr. čia)

Deja, 2020 metais krūties vėžio prevencinėje programoje numatytas paslaugas gavo 86 tūkst. moterų, t.y. 28 proc. mažiau nei 2019 m. Neabejotina priežastis pandemija. Tačiau nepaisant prevencinės programos amžiaus apribojimų, visos moterys turi galimybę būti ištirtos, jei savistabos metu kilo bent menkiausias krūties vėžio įtarimas. 

Taip pat rekomenduojama gydytojo genetiko konsultacija visoms moterims ir vyrams, jei jų giminėje yra bent du pirmos eilės giminaičiai, sergantys krūties vėžiu ar kitos srities vėžiu, ir ypač, jei liga diagnozuota jaunesniame nei 50 metų amžiuje. 

Užsiregistruoti konsultacijai pas „GJ klinika“ gydytoją genetikę doc. med. m. dr. Virginiją Ašmonienę galite manodaktaras.lt platformoje, paspaudę čia.