Gera žinia ieškantiems stebuklingo maisto – toks yra!

Maisto gaminimas, virtuvė, maistas / Shutterstock nuotr.
Autorius: www.manodaktaras.lt
Publikuota: 2020-11-08 10:00
Visą pasaulį sukausčiusios pandemijos fone kalbos apie maistą bei mitybos įtaką sveikatai, imunitetui tampa itin aktualios. „Ką valgyti?“ – šį klausimą Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto docentė, VU ligoninės Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytoja dietologė, med. m. dr. Edita Gavelienė karantino metu nuolat girdi iš savo studentų, kolegų, pacientų, draugų ir net šeimos narių.

„Ar yra kažkas stebuklingo: suvalgau ir valio – sveikas, atsparus virusams?“. Mitybos ekspertės atsakymas, jos pačios žodžiais tariant, „nuobodus“: „Taip. Yra toks maistas. Tai – pats maistas, jo įvairovė ir, žinoma, kiekis“.

Panda ir pandemija

Pokalbį apie sveiką mitybą docentė pradeda kolegos linksmu samprotavimu: „Panda per dieną maitinasi apie 12 valandų. Žmogus karantine panašiai. Todėl ši epidemija vadinasi pandemija...“. Jos nuomone, grėsminga epidemiologinė situacija Lietuvoje ir visame pasaulyje ne tik kad neleidžia ignoruoti kalbų apie maistą, bet dar jas ir skatina, nes išlieka ta slaptoji viltis, kad maistas šiuo sudėtingu laikotarpiu gali mums padėti išsaugoti sveikatą.

„Skaitant straipsnius žiniasklaidoje, analizuojant šiuo metu atliekamas studijas, ryškėja tokios 3 pagrindinės tendencijos: svarbi – maisto įvairovė; maistas turi būti maistinių medžiagų, o ne emocijų koregavimo šaltinis; o maisto papildus reikia vartoti TIK tuomet, kai tai būtina“, – pastebi gydytoja dietologė.

Gydytoja dietologė, med. m. dr. Edita Gavelienė.
Gydytoja dietologė, med. m. dr. Edita Gavelienė.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, mūsų sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo gyvensenos ir mitybos. Kalbėdama apie maisto įvairovės svarbą, Edita Gavelienė pabrėžia, kad nėra pasaulyje vieno maisto produkto, kuris žmogaus organizmą aprūpintų visomis maistinėmis medžiagomis ir tinkamu jų kiekiu. Todėl renkantis maisto produktus, vertėtų vadovautis jų įvairovės principais, išdėstytais Maisto pasirinkimo piramidėje.

Nuobodulio palydovės – kalorijos

„Tyrimais patvirtinta, kad dažnas karantino periodo palydovas: nuobodulys, – teigia E.Gavelienė. – Nuobodulio išvarginto asmens mityboje gausėja riebalų, angliavandenių, baltymų, o visumoje – kalorijų“.

Ji įvardija ir kitą „palydovą“ – stresą. Streso fone ieškoma „komfortinio maisto“, dažniau kramsnojama, užkandžiaujama.

„Kramsnojimui, užkandžiavimui dažniau renkamės maistą, kuris turtingas angliavandeniais. Angliavandeniai skatina serotonino gamybą, kas iš esmės yra nuostabu, nes tai skatina pozityvumą, mažina nerimą. Taigi, iš esmės, angliavandeniais turtingas maistas yra tarsi antistresinė priemonė. Ir dar: kuo didesnis glikeminis indeksas, tuo tas „antistresinis“ veikimas labiau išreikštas“, – teigia gydytoja dietologė. 

Jos teigimu, dažnas „komfortinio maisto“ vartojimas – pirmas žingsnis kalorijų pertekliaus link, kas, žinoma, komplikuojasi riebalinio audinio išvešėjimu – nutukimu. „Nutukimas – lėtinio uždegimo būklė, kuri blogina plaučių, širdies, endokrininės sistemos veiklą ir, kaip parodė pastarųjų mėnesių įvykiai, sietinas su rimtomis COVID-19 komplikacijomis“, – pabrėžia specialistė.

Miego stoka skatina kramsnojimą

Ji įvardija ir dar vieną iš dalies su stresu susijusią bėdą – miego sutrikimą. Miego sutrikimas taip pat skatina „pakramsnojimus“. Ar galima šioje situacijoje padaryti taip, kad „ir vilkas sotus, ir avis sveika“? „Tik iš dalies, – atsako mitybos ekspertė.  – Kalbant apie bet kurio maisto kiekį – jis gali būti netinkamas. Net ir labai sveiko maisto irgi gali būti per daug“.

Tačiau Medicinos fakulteto docentė yra įsitikinusi, kad galima pasistengti ir pasirinkti tokį maistą, kuris skatina serotonino bei melatonino (pastarasis svarbus geram miegui) gamybą: „Tokio maisto reikėtų skanauti pirmoje dienos pusėje, puiku – pietums. Tuomet pakaks laiko, kad suvalgytas maistas būtų panaudotas reikiamų hormonų sintezei.“

Edita Gavelienė į savo kasdienį (ir ne tik karantino metu) valgiaraštį pataria būtinai įtraukti lapines daržoves, šakniavaisius, avižas, migdolus, bananus, vyšnias (gali būti ir šaldytos). O taip pat ir maisto, kurio baltymų sudėtyje yra gausiau amino rūgšties triptofano (serotonino bei melatonino prekursorius).

„Šiuo požiūriu pirmauja pieno produktai. Pirmenybė – rūgusio pieno produktams: pasirūpinsim ir emocijomis, ir žarnynu, beje tai labai susiję“, – teigia gydytoja dietologė.

Sveikatai palankaus maisto piramidė

Nereikėtų pamiršti su maistu gauti ne tik makronutrientus (baltymai, riebalai, angliavandeniai), bet ir mikronutrientus (vitaminai, mineralinės medžiagos). Būtent mikronutrientai yra oksidacinio streso slopintojai. Oksidacinis stresas – visų uždegiminių procesų palydovas. Svarbūs mikronutrientai: vitaminai E ir C, betakarotenas, vitaminas D, B grupės vitaminai, selenas, cinkas, geležis, omega 3 riebalų rūgštys. „Kad visa tai gautume su maistu, reikėtų vėl prisiminti sveikatai palankaus maisto parinkimo piramidę, – teigia VU docentė. – Jei savo lėkštės turinį dėliosime pagal ją, nieko papildomai vartoti nebereikės“.

Lapkričio 8-oji – Europos sveikos mitybos diena

Europos sveikos mitybos dienos proga Edita Gavelienė linki visiems dirbantiems ir besimokantiems nuotoliniu būdu, daug laiko praleidžiantiems namuose karantino metu  saugoti savo sveikatą ir neprarasti optimizmo: „O gal būtent dabar ir yra pats geriausias metas pradėti taisyklingai maitintis? Nes sveika mityba yra gyvybiškai būtina mūsų imuninei sistemai, kuri kovoja su virusais. Tad kartu išmokime sveiki išlikti!“

Šaltinis: www.mf.vu.lt