Gimdos kaklelio vėžys įveikiamas, tačiau kliūtis – moterų vangumas tikrintis

Gimdos kaklelio vėžio profilaktika / Shutterstock nuotr.
Autorius: Monika Kairienė
Publikuota: 2021-03-29 11:43
„Būna apmaudu ir skaudu, kad buvo taip lengva išvengti didelės problemos. Žmonėms sunku įvertinti, kad buvo galima kažką pakeisti tuo metu, kai jautėsi gerai. O mediko praktikoje dažnas atvejis, kai klastinga liga ilgai nesukelia jokių simptomų, o jiems atsiradus, liga neretai būna jau pažengusi“, – portalui manodaktaras.lt pasakoja Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Konsultacinės poliklinikos vedėja, gydytoja akušerė-ginekologė dr. Rasa Vansevičiūtė-Petkevičienė apie pacientes, kurioms diagnozuojamas gimdos kaklelio vėžys.

Lietuva, deja, yra viena pirmaujančių šalių pagal sergamumą gimdos kaklelio vėžiu. Kasmet nustatoma apie 300-400 naujų šios ligos atvejų. Moterų mirtingumas nuo šios ligos Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje. Apmaudu žinant, kad gimdos kaklelio vėžio galima išvengti reguliariai tikrinantis. O pasauliniu mastu gimdos kaklelio vėžio atvejų būtų galima reikšmingai sumažinti, jei ne visiškai išvengti.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra paskelbusi siekį eliminuoti gimdos kaklelio vėžį kaip ligą. Pasak PSO atstovės Lietuvoje Ingridos Zurlytės, PSO strategijoje numatyta vadinamoji naujų atvejų slenkstinė vertė – 4 atvejai 100 tūkst. moterų, kai jau būtų galima kalbėti apie gimdos kaklelio vėžio išnaikinimą pasaulyje.

Pasak I. Zurlytės, strategijoje numatyti tikslai, kurie turėtų būti pasiekti iki 2030 m. – 90-70-90:

  • 90 proc. mergaičių iki 15 metų vakcinuotos ŽPV vakcina;

  • 70 proc. moterų yra sudalyvavusios prevencinėje programoje iki 35 metų ir pakartotinai iki 45 metų;

  • 90 proc. moterų, kurioms diagnozuota liga, gauna tinkamą gydymą.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2020 m. pirma ŽPV vakcinos doze buvo paskiepyta 61,6 proc. 11 metų amžiaus mergaičių, antra doze – 27,1 proc. 11 metų amžiaus mergaičių, bei 76,2 proc. 12 metų amžiaus mergaičių buvo paskiepytos pirma vakcinos doze ir 67,6 proc. 12 metų amžiaus mergaičių antra vakcinos doze.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, pernai kvietimus atlikti gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos tyrimus gavo daugiau nei 182 tūkst. moterų, tačiau pasitikrinti atvyko tik beveik pusė – t. y. apie 88 tūkst. moterų.

„Lietuvoje reikėtų didinti tiek paskiepytų mergaičių, tiek ateinančių pasitikrinti moterų skaičių“, – sako PSO atstovė Lietuvoje I.Zurlytė.

Gimdos kaklelio vėžį sukelia lėtinė ŽPV infekcija

Dr. Rasa Vansevičiūtė-Petkevičienė sako, kad gimdos kaklelio vėžys yra viena iš nedaugelio onkologinių ligų, kurios priežastis yra žinoma – tai yra lėtinė aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija. ŽPV tipų yra įvairių, vieni jų sukelia karpas, kiti, aukštos rizikos tipai, gali sukelti onkologines ligas. Dauguma žmonių per savo gyvenimą susiduria su ŽPV, šis virusas perduodamas lytiniu keliu. Paprastai žmogaus organizmas sugeba pats pašalinti šį virusą, tačiau jei tai neįvyksta, infekcija tampa lėtine.

„Didelės rizikos virusai organizme turi būti ilgą laiką, ten daugintis, naudodamiesi gimdos kaklelio ląstelių ištekliais. Šių procesų metu pradeda vystytis pakitusios ląstelės, iš pradžių atsiranda ikivėžiniai pakitimai, vėliau gali atsirasti invazinė vėžio forma“, – aiškina dr. R.Vansevičiūtė-Petkevičienė.

Vakcinacija nuo ŽPV – pirma prevencijos priemonė

Gimdos kaklelio vėžio sukėlėjas žinomas, todėl galime su juo kovoti. Vakcinacija prieš ŽPV, pasak gydytojos ginekologės R.Vansevičiūtės-Petkevičienės, yra pirma prevencijos priemonė prieš gimdos kaklelio ląstelių pakitimus. Nuo ŽPV skiepijama iki lytinių santykių pradžios. Lietuvoje mergaičių vakcinacija nuo ŽPV vykdoma nuo 2016 m. rugsėjo. Skiepijamos 11 metų amžiaus sulaukusios mergaitės.

Vakcinacija nuo ŽPV įvardijama ir PSO strategijoje kaip vienas pagrindinių tikslų, eliminuojant gimdos kaklelio vėžį. Svarbu nepamiršti, kad aktualus būtų ir berniukų skiepijimas.

Vis dėlto, pasak dr. R.Vansevičiūtės-Petkevičienės, vakcina sukurta ne visiems didelės rizikos ŽPV tipams. „Pasaulyje šiuo metu skiepijama dvivalente, keturvalente, devynvalente vakcina nuo ŽPV, priklausomai, nuo kiek ŽPV tipų apsaugo šis skiepas. Tai reiškia, kad kitiems tipams imunitetas nesusidaro, nors yra patvirtinta, kad kartais nuo kai kurių tipų susidaro kryžminė apsauga, bet ne 100 proc.“

Be to, pasak medikės, masinė vakcinacija nuo ŽPV gali turėti netikėtų pasekmių: „Prognozuojama, kad labai paplitus vakcinacijai gali pasikeisti viruso tipų vyravimas. Šiuo metu žinome pagrindinius tipus, kurie dažniausiai sukelia gimdos kaklelio vėžį. Jeigu bus masiškai vakcinuojama, to tipo viruso gali sumažėti, gali pradėti vyrauti kiti didelės rizikos tipai, kurie taip pat gali būti gimdos kaklelio onkologinės ligos priežastimi.“

Svarbu tikrintis, kol nėra simptomų

Ne mažiau svarbi priemonė, siekiant išvengti gimdos kaklelio vėžio, – prevenciniai tyrimai. Pagal Lietuvoje vykdomą gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą, 25-59 metų amžiaus moterys kas trejus metus kviečiamos nemokamai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio. Ginekologinės apžiūros metu lanksčiu šepetėliu nuo gimdos kaklelio paimama paviršinių ląstelių, jos ištiriamos, ieškant pakitimų.

„Programos esmė yra tirti tam tikros amžiaus grupės moteris, kurios neturi nusiskundimų. Čia ir yra jautriausia, bet labai strategiškai svarbi vieta, dėl to, kad, kol žmogus neturi nusiskundimų, jam neatrodo, kad jis turėtų kreiptis į gydytoją – ypač į tokį gydytoją kaip ginekologas, didelio noro nėra. Bet būtent tiriant moteris, kurios neturi nusiskundimų, yra didžiausia tikimybė nustatyti pakitimus, kol jie yra nepavojingi, neperžengė tam tikros ribos, nuo kurios prasideda sudėtingi tyrimai, sudėtingas gydymas su gyvenimo kokybės pasikeitimais“, – sako dr. R.Vansevičiūtė-Petkevičienė.

Pasak gydytojos, yra keletas priežasčių, kodėl Lietuvoje palyginti nedaug moterų dalyvauja prevencinėje programoje. Viena jų – organizacinė: Lietuvoje funkcija kviesti pacientus dalyvauti prevencinėse programose deleguota šeimos gydytojams, tačiau ne visi iš jų skiria tam pakankamai laiko.

Kita problema susijusi su visuomenės sveikatos kultūra. „Atsakomybė už savo sveikatą turėtų būti ugdoma, turėtų būti kuriamas jos kaip vertybės įvaizdis, kad žmogui atrodytų normalu pasitikrinti“, – teigia gydytoja R.Vansevičiūtė-Petkevičienė.

Gydytoja akušerė-ginekologė dr. Rasa Vansevičiūtė-Petkevičienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Gydytoja akušerė-ginekologė dr. Rasa Vansevičiūtė-Petkevičienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Pandemijos metais – trečdaliu mažiau pasitikrinusių

Koronaviruso pandemija gerokai sumažino visų profilaktinių patikrinimų apimtis, taip pat – ir dėl gimdos kaklelio vėžio. Baimindamiesi užsikrėsti COVID-19, žmonės vengia kreiptis į gydytojus, net ir jausdami kokius nors simptomus, juo labiau atideda prevencines patikras, kurios ir skirtos aptikti ligai, kol žmogus jokių simptomų nejaučia.

VLK duomenimis, pernai gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje dalyvavo šiek tiek daugiau nei 88 tūkst. moterų, t. y. – apie 29 proc. mažiau nei 2019 m. (123 tūkst. moterų).

NVI Konsultacinės poliklinikos vedėja dr. R.Vansevičiūtė-Petkevičienė sako, kad pandemijos pasekmes gimdos kaklelio vėžio statistikai galima bus vertinti per artimiausius kelerius metus: „Šiuo metu Nacionaliniame vėžio institute, deja, matome gana nemažai pažengusios stadijos įvairios lokalizacijos onkologinių ligų. Žinome, kai liga jau yra onkologinė, ji progresuoja aktyviau ir akivaizdžiau negu ikivėžiniai pakitimai gimdos kaklelyje, kurie dar nėra vėžys. Pasekmes dėl to, kas atsitiko 2020 metais, turėtume vertinti per artimiausius dvejus-trejus metus. Pakitimai gimdos kaklelyje nesivysto staiga, greita eiga labai reta. Tačiau jei moteris atidėjo savo vizitą, o tuo metu pakitimai jau buvo žymūs, per tą laiką gali išlikti nebe ikivėžiniai pakitimai, o onkologinė gimdos kaklelio liga.“

Nauja gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos tvarka

Nuo 2021 metų įsigalios nauja gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos tvarka. Kaip ir iki šiol, citologiniam gimdos kaklelio tepinėlio tyrimui bus kviečiamos moterys nuo 25 metų. Naujovė – moterims nuo 35 metų bus atliekamas aukštos rizikos ŽPV tyrimas. „Jei šis tyrimas neigiamas, moteriai prevenciniam tyrimui reikės lankytis kas 5 metus. Jei nustatomas teigiamas aukštos rizikos ŽPV tipas, galima iš to paties tepinėlio atlikti onkocitologinį tyrimą, neiškviečiant moters antrą kartą“, – sako NVI Konsultacinės poliklinikos vedėja, gydytoja akušerė-ginekologė dr. R.Vansevičiūtė-Petkevičienė. Nauja tvarka siekia sumažinti moterų vizitus pas gydytoją, racionaliai skirstyti finansus.

Visgi svarbu nepamiršti, kad kiekvienai moteriai lankytis pas ginekologą rekomenduojama kartą per metus. Gimdos kaklelio patikra yra tik dalis bendro moters ištyrimo.

Projektas iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
Socialinė informacinė kampanija „Rinkis gyvenimą“