Gimdymas pandemijos metu: ką rinktis – vyrą ar dulą?

Dulos pagalba, pasiruošimas gimdymui / Shutterstock nuotr.
Autorius: Eglė Dagienė
Publikuota: 2021-10-04 16:33
Gimdymo namuose pagal pandemijos laikotarpiu galiojančias taisykles su moterimi gali būti tik vienas asmuo, todėl gimdyvė jau iš anksto turi apsispręsti – gimdyti su vyru ar priimti profesionalią dulos pagalbą. Apie dulos vaidmenį ir iššūkius šiuo nelengvu periodu portalui manodaktaras.lt pasakoja dula, keturių vaikų mama Asta Žūkaitė.

Nors dulos Lietuvoje veikia jau ne vienerius metus, vis dar yra žmonių, kurie nežino, kas jūs esate. Tad kas ta dula? 

Natūralu, kad žmonės nežino, kas mes esame, jei jiems nėštumo ir gimdymo tema tolima. Tačiau, jei bent kokiu kampu prie šios temos priartėji, anksčiau ar vėliau išgirsti ir apie dulas. Tai moterys, teikiančios profesionalią, ne medicininę pagalbą nėštumo, gimdymo metu ir po gimdymo. Lietuvoje veikiame jau septinti metai, turime savo asociaciją, šiuo metu jungiančią 40 dulų. 

Kaip tampama dula? Kokio reikia išsilavinimo?

Lietuvos dulų asociacija organizuoja dulų mokymus, kuriuos baigus galima pradėti dulos veiklą. Šiuo metu pirmą kartą rengiami dulų po gimdymo mokymai, į kuriuos jau susirinko nemažas būrys moterų. Juos baigusios dulos teiks specializuotą pagalbą moterims ir šeimoms po gimdymo. 

Dula Asta Žūkaitė
Dula Asta Žūkaitė

Koks esminis dulos vaidmuo? Kokią pagalbą moteris gali tikėtis gauti iš dulos?

Dula atliepia moters emocinius, psichologinius, fizinius poreikius nėštumo ir gimdymo metu. Tai žmogus, kuriam gali išsipasakoti apie savo baimes ar skaudulius, savo buvusio gimdymo patirtį, ir būti suprasta, priimta, gauti vertingų patarimų, kaip pasiruošti artėjančiam gimdymui, kaip nepaskęsti informacijos jūroje, kaip sustiprinti savo kūną ir dvasią. 

Vaikščiodama į konsultacijas pas medikus nėštumo metu, atlikdama įvairius tyrimus, moteris gauna medicininę priežiūrą, tačiau jos dvasinis pasaulis dažniausiai lieka nuošaly. Dula yra žmogus, kuri padeda kiekvienai moteriai atsiskleisti kaip motinai, sąmoningiau priimti savo motinystę, galų gale paaiškina medicinines procedūras, nurodo patikimos informacijos šaltinius. 

Gimdymo metu dula ne tik padeda fiziškai, tačiau ir kuria saugią emocinę erdvę, palaiko jos intuityvumą, padeda bendrauti su medikais, išsakyti jiems savo poreikius, o jei dalyvauja ir vyras, dažnai „išverčia“ jam moters kūno kalbą, paaiškina, kas šiuo metu vyksta su moters kūnu, pati būdama ramesnė, ji nuramina ir vyrą, parodo, primena, kaip laikyti, kaip masažuoti moterį.

Ar tiesa, kad šiuo pandemijos metu moteris negali rinktis ir vyro, ir dulos gimdymo metu?

Taip, ligoninėje pagal šiuo metu galiojančias taisykles su moterimi gali būti tik vienas asmuo, todėl natūralu, kad moteris, ypač pirmojo gimdymo metu, nori būti su artimiausiu žmogumi – vaiko tėčiu. Tačiau ir tokiu atveju, jei ji nori, gali gauti dulos palaikymą nėštumo metu, o ir gimdymas nesusideda vien tik iš gimdymo ligoninėje. 

Važiuoti į ligoninę patariama tik tuomet, kai vyksta aktyvi gimdymo veikla, o iki tol geriausia moteriai leisti laiką namie, savo aplinkoje. Ir tada moteriai gali kilti įvairių klausimų ir abejonių, ji gali skambinti savo dulai ar pasikviesti ją į namus, kol išvažiuos į ligoninę. Dulos ne kartą lydėjo moteris iki pat gimdymo namų durų (kartais – iš tolimiausių Lietuvos kampelių vykstant į gimdymo centrus didžiuosiuose miestuose) ir tik ten atsisveikindavo, nes moteriai buvo svarbu pasilikti su vyru. 

Ar dulos nesijaučia dėl to blogiau?

Ne, nesijaučiame dėl to nė kiek blogiau – svarbu, kad šeima patenkinta. Būna gimdymų, kai su moterimi bendraujame žinutėmis ar pasikalbame telefonu, aišku, iki tam tikro momento. Taigi, vienas esminių dulos bruožų – lankstumas – padeda ir pandeminėje situacijoje prisitaikyti ir padėti moterims bei šeimoms tiek, kiek joms tuo metu reikia. 

O būna, kad moteris per gimdymą renkasi dulą, o ne vyrą? Kodėl?

Žinoma. Aišku, šiuo metu rečiau, bet vis tiek dalyvaujame per patį gimdymą. Dažnai tai būna ne pirmas moters gimdymas, kai jai labiau norisi, kad vyras liktų namie su vyresnėliu, nes tik taip jai bus ramiausia. Arba šeima pasitiko pirmąjį vaikelį su dula, moteris realiai pajuto, koks yra skirtumas tarp dulos ir vyro, ir antrojo gimdymo metu ji nori būtent moteriškos pagalbos, ir nebūtinai tos pačios dulos. Taigi, jaučiasi mūsų ankstesnis įdirbis. Dar prieš pandemiją aš jau buvau palydėjusi kelias šeimas po antrą kartą. Iš dalies man liūdna, kad moterys priverstos rinktis, nes daugeliu atvejų jos norėtų turėti šalia ir vyrą, ir dulą. Bent jau aš, kai žinau, kad moteris su vyru atsisveikins prie ligoninės durų, labai stengiuosi suteikti jiems bendro laiko, bendros gimdymo patirties, kai net labai intensyvius sąrėmius moteris dar gali išlinguoti vyro glėby namuose, o pasitikti vaikelį – jau ligoninėje. Ne, ne, nei ant slenksčio, nei priėmimo skyriuje gimdyti dar neteko. 

Dulos pagalba. Irutės Faustinos Jaruševičiūtės nuotr.
Dulos pagalba. Irutės Faustinos Jaruševičiūtės nuotr.

Koks jūsų santykis su gydytojais, ligoninės personalu? Kaip pasikeitė situacija pandemijos metu? 

Iš pradžių, suprantama, reagavo visaip: buvo ir nepasitikėjimo, nesupratimo, ką mes veikiame, painiojimo su pribuvėjomis ir akušerėmis (keletas dulų yra baigusios ir akušerijos studijas). Todėl rengdavome neformalius susitikimus, kuriuose pasakodavome apie savo veiklos niuansus, ką darome ir ko negalime daryti, pavyzdžiui, kad tikrai negalime tikrinti mamos gimdos kaklelio prasivėrimo, nes tai akušerinė procedūra, taip pat negalime už mamą priimti ar įpiršti jai sprendimų, susijusių su jos ir vaiko sveikata, galime tik padėti jai suformuluoti medikams klausimus, kad gavusi atsakymus ji pati priimtų sprendimą. 

Kai kada medikai nori, kad mes, būdamos arčiau mamos ar šeimos, prikalbintume jas priimti tam tikrus sprendimus, bet to mes irgi neturime teisės padaryti, nes jei moteris gavo visą informaciją ir priėmė sprendimą, pvz., kol kas atidėti skatinimą oksitocinu, mes visada palaikysime jos pusę, net jei pačios ir manysime kitaip. 

O per pandemiją medikai neretai mus nudžiugina, klausdami, kur buvome dingusios, manė, kad mes jau nebeegzistuojame, sakydami, kad jau pasiilgo mūsų ir pan. 

Kas pasikeitė per tuos metus, kai dulos pradėjo savo veiklą Lietuvoje, kokios naujovės, tendencijos?

Man atrodo, kad per mūsų veiklos laikotarpį vis garsiau kalbama apie emocinius moters poreikius gimdymo metu. Aišku, tai buvo bendra tendencija, į kurią mes su savo veikla labai gražiai įsiliejome. Turbūt nebuvo nė vienos akušerių konferencijos, kurioje nebūtų psichologo pranešimo ar kokio tyrimo apie nėščiųjų ar gimdyvių psichologinę būklę pristatymo. O štai visai neseniai net Seime įvyko Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos, kurios nare yra ir Dulų asociacija, atliktos apklausos „Mano gimdymas“ rezultatų pagrindu surengta konferencija, kurioje buvo kalbama apie gimdyvių teises.

Praktiškai šios tendencijos ne visada atsispindi gimdykloje, ypač tuo pirmuoju karantino laikotarpiu, kai moterys buvo priverstos gimdyti be jokios artimųjų pagalbos, ir, matyt, dar ir dėl medikų streso, iškilo nemažai purvo į paviršių: buvo iki ašarų graudu klausytis moterų istorijų, atrodė, kad visa, kas gražaus ir gero atsirado per pastaruosius 30 metų,  buvo vienu ypu nubraukta, ir mes grįžome į tuos laikus, kai tavo, kaip moters, kaip žmogaus, jausmai, niekam nerūpi, kai turi džiaugtis, kad išgyvenai ir turi sveiką kūdikį, o sielą kaip nors „susilopysi“. 

Tačiau apskritai noriu pasidžiaugti, kad daugeliu atvejų į moters norus atsižvelgiama, medikai jau apsiprato ir su gimdymo planais, į kuriuos pradžioje žiūrėjo kaip į „teismo nuosprendį“ – pagarba moterims, kurios pirmosios išdrįso juos neštis. Vis daugiau medikai neraginami aiškina, kokios procedūros ir kodėl bus daromos, pasiūlo rinktis natūralesnes, fiziologiškesnes padėtis sąrėmių ir stangų metu, prieš siūlydami medikamentines skausmo malšinimo priemones, pasiūlo vandens procedūras, masažą ir pan. Tai išties džiugina. 

Kaip mūsų šalis, kalbant apie dulų veiklą, atrodo Europos kontekste? 

Lyginant su Europos šalių dulomis, kurios veikia jau dešimtmečiais, mes esame dar labai jaunos. Tačiau vos sukūrusios asociaciją įstojome į Europos dulų tinklą (EDN), ir kasmet viena ar kelios dulos dalyvauja rudenį vis kitoje šalyje rengiamuose Europos dulų susitikimuose. Šįmet jį organizavo belgės, nuotoliniu būdu.

Aš taip pat dalyvavau, ir supratau, kad pandemija panašiai paveikė dulų veiklą daugelyje šalių, tačiau populiarėja naujos formos, kaip pagalbos teikimas per nuotolį ir pan. Mane liūdina, kad Lietuvoje, skirtingai nei daugelyje Europos šalių, dulos negali teikti pagalbos per gimdymą namuose.

Nors įstatymu pas mus jau dveji metai, kaip yra įteisinta galimybė moteriai gauti medicininę pagalbą gimdant namie, realiai ji iki šiol tokio pasirinkimo neturi. O tuo pačiu ir mes, dulos, negalime būti naminiuose gimdymuose, jei juose nedalyvauja medikai. Šiuo požiūriu jaučiamės šiek tiek nevisavertės, palyginti su kitų šalių dulomis, kurios lydi moteris ir naminiuose gimdymuose, ir ligoninėje. Tačiau vis tiek žvelgiu į ateitį optimistiškai, manau, kad su laiku ir tai pasikeis. Tik norisi tų pokyčių greičiau.