Demografė: Gimstamumas Lietuvoje mažėja, bet yra ir gerų žinių

Dėl koronaviruso grėsmės – ribojimai Lietuvos gimdymo namuose / Shutterstock nuotr.
Autorius: manodaktaras.lt
Publikuota: 2022-03-02 13:46
Nors gimstamumas mūsų šalyje mažėja, bet gera žinia ta, jog gimdančios moterys vidutiniškai susilaukia panašiai tiek pat vaikų, kaip ir ankstesnėse kartose – po du, sako demografė prof. Vlada Stankūnienė.
Demografė prof. Vlada Stankūnienė.
Demografė prof. Vlada Stankūnienė.

Pasak demografijos specialistės, nerimą kelia tai, kad didėja vaikų iš viso neturinčių moterų dalis, o esminę įtaką gimstamumo mažėjimui turi pastaruosius du dešimtmečius vykusi migracija, kai šalį paliko reproduktyvaus amžiaus moterys.

„Čia yra pozityvioji žinia – tos, kurios susilaukia vaikų, jų susilaukiamų vaikų skaičius mažai kinta, bet negatyvioji žinia yra tai, kad daugėja negimdančių“, – BNS Statistikos departamento paskelbtus duomenis komentavo V.Stankūnienė.

Daugėja moterų, kurios iš viso neturi vaikų

Statistikos departamentas šią savaitę paskelbė duomenis, kad su kiekviena karta moterys gimdo vis mažiau vaikų. Pagal statistikos pranešimą, moterų, gimusių 1980–1984 metais, vidutinis pagimdytų vaikų skaičius nesiekia dviejų vaikų, o jauniausios kartos moterų – artimas vienetui.

Tačiau, kaip pastebi V.Stankūnienė, skaičiuojant tik gimdžiusias moteris, vidutiniškai susilaukiamu vaikų skaičius išlieka stabilus, o į skaičiavimus įtraukiant amžiaus grupę nuo 15 metų iškreipiamas realus vaizdas.

„Mes galime įžiūrėti ir pozityvius, ir negatyvius procesus, vertindami gimstamumo mažėjimą. Kada žiūrim pagal kartas, tos moterys, kurios gimdo, mažai skiriasi, jos vidutiniškai pagimdo du vaikus“, – statistikos duomenis komentavo demografė.

Pasak jos, žiūrint į jauniausią amžiaus grupę moterų, kurios, tikėtina, nebegimdys, t. y. sulaukusios 40 metų ir vyresnės, ir paėmus amžiaus grupę nuo 70 ir vyresnių, beveik visų kartų gimdžiusios moterys susilaukdavo vidutiniškai maždaug dviejų vaikų, tik pačios vyriausios – 2,2.

„Tai rodo, kad, jei moterys gimdo, vidutiniškai susilaukia dviejų vaikų. Ir jei pažiūrėsime pagal struktūrą, dažniausiai dominuoja tos, kurios pagimdo du vaikus, apie 50 proc., ir per visas kartas svyruoja labai nedaug – ir tos, kurios gimusios 80-aisais metais, kurios jau sulaukė 40 metų, ir tos, kurios gimusios praėjusio šimtmečio ketvirtam, penktam dešimtmety, kažkiek mažėja tik susilaukiančių tris ir daugiau vaikų, bet skirtumas nedidelis“, – kalbėjo mokslininkė.

Pasak jos, „iš esmės gimdančios moterys susilaukia labai panašaus vaikų skaičiaus, bet daugėja tų, kurios nesusilaukia vaikų, ir tai atkartoja modernių šalių tendencijas, Vakarų Europos, kur daugėja negimdančių“.

Demografė pastebi, kad tarp moterų, kurios per pastaruosius dešimt metų baigė reproduktyvų amžių, t.y. gimusių 1971–1979 metais, šiek tiek paspartėjo negimdžiusių dalies didėjimas ir pasiekė 12 proc. Vyresnėse  kartose tokių moterų buvo mažiau nei 10 proc.

Pagrindinė problema – emigracija

Pasak V.Stankūnienės, esminis veiksnys, nulėmęs gimstamumo mažėjimą, yra emigracija, ir vertinant demografinius rodiklius absoliučiais skaičiais jie kelia nerimą.

„Kada pradedam vertinti kiekybiškai, absoliučiais skaičiais, mes žinome, kad praėjusiais metais gimė jau mažiau kaip 25 tūkst. vaikų, anksčiau gana ilgai laikėsi, kad 30 tūkst. gimdavo, o pradedant nuo 2017 metų gimsta mažiau kaip 30 tūkst., bet čia labai svarbi emigracijos dedamoji dalis“, – kalbėjo mokslininkė.

Ji pažymi, kad vertinant, kiek Lietuvoje per paskutinį dešimtmetį sumažėjo reproduktyvaus amžiaus moterų, skaičius siekia beveik 170 tūkst., ir didžioji dalis mažėjimo yra nulemta emigracijos.

„Didžioji dalis emigravo, tie procesai labai susieti, kad gimusių skaičius mažėja ne tik dėl to, kad moterys mažiau gimdo, bet ir dėl to, kad emigruoja reproduktyvaus amžiaus moterys, ypač intensyviai praėjusį dešimtmetį, iš esmės nuo šio šimtmečio pradžios“, – teigė V.Stankūnienė.

„Todėl reikia akcentuoti ne tik gimstamumą, bet ir pačią situaciją, kodėl taip yra, kodėl emigruoja jaunimas, kodėl nėra jaunimo, kurie kurtų šeimas ir susilauktų vaikų čia, Lietuvoje“, – reziumavo mokslininkė.

Statistika: vaikų mažėja

Statistikos departamentas paskelbė pranešimą, jog su kiekviena karta moterys gimdo vis mažiau vaikų – aštuonios iš dešimties pagimdžiusių moterų pagimdė vieną arba du vaikus.

Pagal Statistikos departamentą, moterų, gimusių 1980–1984 metais, vidutinis pagimdytų vaikų skaičius nesiekia dviejų vaikų, o jauniausios kartos moterų – artimas vienetui.

Moterys iki 29 metų dažniausiai buvo pagimdžiusios po vieną vaiką. Daugiausia du vaikus pagimdžiusių moterų buvo 60–64 metų amžiaus grupėje, tris vaikus ir daugiau – 70 metų ir vyresnių. Demografė atkreipia dėmesį, kad jauniausia grupė apima moteris nuo 15 metų, o iki 20 metų vaikų susilaukiama retai.

2021 metų gyventojų surašymo duomenimis, pernai Lietuvoje nuolat gyveno 1,3 mln. 15 metų ir vyresnių moterų, iš jų 76,5 proc. arba 996,6 tūkst. buvo gimdžiusios. Jos pagimdė 1 mln. 962 tūkst. vaikų.

Miesto moterų vidutinis pagimdytų vaikų skaičius išliko beveik toks pats kaip ir 2011 metais – atitinkamai 1,83 ir 1,88. Palyginti su 2011 metų rezultatais, kaimo moterys gimdė mažiau vaikų – vidutiniškai viena kaimo moteris pagimdė 2,27 vaiko, o 2011 metais – 2,47.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.