Grybų metas: kodėl jie netinka vakarienei?

Grybai. / Fotolia nuotr.
Autorius: Auksė Kontrimienė
Publikuota: 2020-08-06 15:59
Sveikatos specialistai teigia, kad grybai yra maistingas maisto produktas, todėl juos valgyti verta. Vieni grybai turi vienokių vitaminų ir mikroelementų, kiti – kitokių. Iš visų grybų vertingiausi baravykai. Jie prilyginami netgi mėsai ir žuvims. Maistinių medžiagų sudėtimi vertingi pievagrybiai, rudmėsės.

Grybai – vieni seniausių žmogaus valgomų produktų. Grybų vertė priklauso nuo jų cheminės sudėties ir atitinkamų elementų santykio. Sudėčiai reikšmės turi augimvietė, vietovės klimatas, metų laikas ir kiti veiksniai.

Grybai turi daug vandens (84–95 proc.) ir nemažai blogai ar visai neįsisavinamų medžiagų – apie 4–6 proc. (pavyzdžiui, chitino). Mineralinių medžiagų kiekiu grybai nenusileidžia vaisiams ir daržovėms, o fosforo, kalcio, kalio kiekiu jie prilygsta žuvies mėsai. Suvalgius 100 g kelmučių, organizmas gauna vario ir cinko paros normą.

Grybuose yra geležies, mangano, kobalto, švino, taip pat aminorūgščių. Nustatyta, kad žmogaus organizmas gyvulinės kilmės baltymų pasisavina 96,5 proc., augalinės – 68 proc., grybų – 70 proc.. Taigi baravyko, pievagrybio ir kai kurių kitų grybų baltymų mitybinė vertė prilygsta gyvulinės kilmės baltymams.

Maistingesni jauni grybai, vertingesnė kepurėlė nei kotas.

Mažokai juose lengvai virškinamų riebalinių medžiagų ir angliavandenių. Grybuose kaupiasi trehalozė ir glikogenas – angliavandeniai, kurių neaptinkama augaluose. Lipidai, fosfatidai, laisvos amino rūgštys, eterinės ir kvapiosios medžiagos sužadina skrandžio sulčių išsiskyrimą, didina apetitą, gerina kitų maisto produktų virškinimą.

Grybuose daug vitaminų B1, B2, PP, C, A, D, fermentų, organinių rūgščių. Džiovinti grybai baltymų turi daugiau nei duona, kruopos, jautiena. Džiovinti baravykai du kartus kaloringesni už žuvį, maistingesni už kiaušinius, dešrą, jų sultinys triskart kaloringesnis nei mėsos. Maistingesni jauni grybai, vertingesnė kepurėlė nei kotas.

Tinka pietums, bet ne vakarienei

Gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė sako, kad grybai yra vertingas produktas, kuris puikiai tinka pietums, bet visiškai nerekomenduotinas vakarienei. Tradiciškai  grybai valgomi su spirgučiais, grietine, labai riebiai, o tai vėlyvam metui tikrai nerekomenduotina.

Gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė
Gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė

Gydytoja teigiamai vertina grybų maistines savybes, bet primena kelis svarbius principus. „Mityboje turi vyrauti trys principai – subalansuotumas, įvairovė, nuosaikumas. Kalbant apie grybus, maistine verte jie kone prilygsta žuviai ir mėsai. Žinoma, tokios yra ne visos, o tik kelios grybų rūšys“, – teigia gydytoja dietologė.

Pasak jos, grybai turi chitino, o jis ne visų vienodai virškinamas. Kas serga lėtinėmis ligomis ar yra jomis persirgęs, turėtų grybų nevalgyti. Pats produktas tikrai vertingas. Grybai turi ne tik baltymų, bet ir mineralinių medžiagų, vitaminų B, D, mikroelementų. Tai tikrai vertinga maistinė medžiaga.

Yra keturios grybų kategorijos, tad į pirmąją ir aukščiausią patenka baravykai, o  voveraitės priklauso antrajai kategorijai. „Mūsų krašte grybų vartojimo tradicijos yra gilios. Tačiau vartoti reikia tik viršutinę galvelės dalį. Apatinę, kurioje kaupiasi vadinamosios sporos, reikėtų išmesti. Nepatarčiau valgyti ir grybų kotų“, – pataria gydytoja dietologė J.Dobrovolskienė.

Grybuose yra chitino ir ląstelienos. Šių medžiagų virškinimui reikalingi fermentai, kurie minkština, sumala tą grybienos dalį. Ne visi žmonės turi tokių fermentų užtaisą, kad galėtų suvirškinti grybus. Pasak medikės, grybus organizmas įsisavina geriausiai tuomet kai jie, kaip ir viskas, paruošiami lengvai, garuose, arba truputį pašlakstant aliejumi, ghi sviestu. Bet tikrai ne troškinant, gaminant su grietine ar padažais.