Šeškinės poliklinika. BNS nuotr.

Gydymo įstaigos raginamos atnaujinti paslaugų tiekimą po karantino

manodaktaras.lt
Publikuota: 2020-07-17 10:06
Dėl COVID-19 pandemijos paskelbtas karantinas Lietuvoje baigėsi prieš mėnesį, tačiau gydymo įstaigos paslaugų tiekimą atnaujino tik iš dalies – patekimas pas gydytojus vis dar apribotas, susidariusios eilės. Premjeras Saulius Skvernelis ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ragina gydymo įstaigas atnaujinti paslaugas ir žada, kad bus peržiūrimi joms taikomi užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimai.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, šių metų birželį apsilankymų pas šeimos gydytoją buvo beveik 60 proc. mažiau nei tą patį mėnesį pernai. Beveik 68 proc. paslaugų mažiau suteikta viešosiose sveikatos priežiūros įstaigose, privačiose – 45 proc. mažiau.

Gydytojų specialistų konsultacijų birželį, palyginti su pernai tuo pačiu metu, ligoninėse suteikta 42 proc. mažiau, poliklinikose – beveik 47 proc. mažiau. Privačiose sveikatos priežiūros įstaigose skirtumas buvo mažesnis – 29 procentai.

Birželį daugiau kaip 80 proc. stacionarinių paslaugų apimčių atnaujinusios buvo 14-a šalies ligoninių. 70–80 proc. paslaugų apimčių pasiekė 19 ligoninių, 50–70 proc. – 26, o devynios ligoninės teikė mažiau nei pusę stacionarinių paslaugų.

„Kai kurios gydymo įstaigos iki šiol sugebėjo atnaujinti savo veiklą vos 25, 17, 12 procentų. Neįmanoma ne tik patekti pas šeimos gydytoją – dažnai neįmanoma net prisiskambinti į polikliniką. Planinės operacijos nukeliamos neribotam laikui, nedirba reikiami gydytojai ir pan. Jei normaliai dirbti trukdo ministerijos, kitų institucijų nurodymai, galbūt pertekliniai reikalavimai – juos reikia panaikinti. Ypač jei tie reikalavimai buvo aktualūs karantino metu, o ne dabar“, – ketvirtadienio vakarą feisbuke rašė S.Skvernelis.

Sveikatos apsaugos ministerija penktadienį pranešė, kad jei paslaugų teikimo sutrikimai išliks iki rugsėjo 1 dienos, gali būti atsisakyta vienos dvyliktosios mokėjimo gydymo įstaigoms, siekiant kompensuoti dėl sumažėjusių paslaugų apimčių patiriamus nuostolius, ir pereita prie mokėjimo už faktiškai suteiktas paslaugas.

Taip pat artimiausiu metu bus peržiūrėti ir užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimai įstaigoms, sprendžiama dėl tolesnio savivaldybių karščiavimo klinikų darbo.

„Karantino šalyje nebėra, gyvenimas pamažu grįžta į įprastą rimtą, nors koronavirusas niekur nedingo, saugotis reikia ir toliau, bet paslaugas pacientams teikti būtina. Juk žmonės negali likti be gydymo paslaugų, jos būtinos. Tad šalies savivaldybės ir joms priklausančios gydymo įstaigos turi padaryti viską, kad pacientai gautų kuo daugiau paslaugų ir jos būtų atnaujinamos kuo greičiau“, – pranešime cituojamas A.Veryga. 

Šiuo metu gydymo įstaigoms siekiant kompensuoti nuostolius, kuriuos jos patyrė dėl sumažėjusio pacientų srauto, kas mėnesį mokama viena dvyliktoji sumos, kurią jos gaudavo prieš karantiną.

Vis dėlto sveikatos priežiūros įstaigos, norinčios išlaikyti tokį finansavimą, liepą turi būti atnaujinusios ne mažiau kaip 70 proc. stacionarinių ir ne mažiau kaip 80 proc. ambulatorinių paslaugų apimčių.

Nuo birželio 8 dienos įstaigoms įsigaliojo reikalavimas pradėti teikti planines paslaugas, o to nepadariusioms apmokama tik tiek, kiek realiai tą mėnesį suteikta paslaugų.

Sveikatos apsaugos ministerija penktadienį taip pat pranešė, kad iki rugpjūčio 31 dienos planuojama patvirtinti naują ambulatorinių paslaugų teikimo nuotoliniu būdu ir jų apmokėjimo tvarką iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Vyriausybėje sutarta, kad bus pateikti konkretūs pasiūlymai, kaip užtikrinti, kad operatyviau veiktų skambučių centrai, kai pacientai skambina registruotis vizitams pas gydytojus.

Bus organizuojami susitikimai ir su savivaldybių atstovais, siekiant paskatinti savivaldybes imtis priemonių, kad joms pavaldžios gydymo įstaigos aktyviai atnaujintų paslaugų teikimą.

Registrų centrui pavesta sudaryti technines galimybes, kad visos gydymo įstaigos iki rugsėjo 1 dienos prisijungtų prie Išankstinės pacientų registracijos informacinės sistemos, o tai medikams palengvintų darbą.

Rajonų ligonių asociacijos vadovas: ministro įsakymai trukdo atnaujinti paslaugų teikimą

Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris sako, kad paslaugos neatnaujinamos dėl per griežtų sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos reikalavimų.

„Šiuo metu (gydymo įstaigų – BNS) veiklą riboja ministro, operacijų vadovo įsakymai – tas turi būti labai aiškiai pasakyta, kad ne įstaigų vadovai kalti ar gydytojai, bet kalti tie, kurie išleido tokius normatyvus. Jeigu jie bus nepakeisti ir reikalaujama padidinti apsukas, tai yra reikalavimas pažeisti įstatymus“, – penktadienį BNS sakė V. Sudaris.

Jo teigimu, šiuo metu galioja nemažai teisės aktų, kurie riboja gydymo įstaigų veiklą. Atsisakius dalies jų, paslaugas būtų galima atnaujinti greičiau.

„Intervalai tarp pacientų tikrai galėtų būti mažesni, nes tuo labiau – vasara, vėdinimas yra, viruso plitimo kelias nėra ypač aštrus, galbūt ir stacionaruose reikėtų sumažinti reikalavimus dėl tarpų tarp pacientų“, – teigė asociacijos vadovas.

Anot V. Sudario, kuris vadovauja Pakruojo ligoninei, jeigu Vyriausybė nebemokės 1/12, o finansuos įstaigas pagal faktą, rajonų ligoninės nebegalės mokėti algų darbuotojams.

„Jeigu paliks viską už faktą – rajono ligoninių darbo užmokesčio fondas yra apie 80 proc.pajamų – praktiškai mes negalėsime mokėti algų. Tai yra tiesioginis sistemos sužlugdymas – mes negalėsime išgyventi“, – tvirtino asociacijos vadovas.

Pasak jo, Pakruojo ligoninėje per dvi savaites nuo karantino nutraukimo atnaujinta apie 60 proc. stacionarinių paslaugų ir mažiau nei pusė ambulatorinių paslaugų.

„Bet dėl to, kad – kaip ir daugelį rajonų – neleido atvykti konsultantams iš kitur, tai čia pagrindinė priežastis. Mūsiškiai dirbo tvarkingai, bet ribojome iki 50 proc., nes buvo toks ministro įsakymas ir bijojome viršyti“, – sakė V. Sudaris.

„Dabar įsivažiuojame. Liepos duomenis turėsime pirmoje rugpjūčio pusėje“, – pridūrė jis.

Šaltinis: BNS