Gydytoja anesteziologė – apie nejautrą gaubiančius mitus ir didžiausias pacientų baimes

Nejautra / Shutterstock nuotr.
Autorius: Auksė Kontrimienė
Publikuota: 2022-05-11 12:13
Bene paslaptingiausia medikų specializacija – anesteziologija. Kaip pasakoja Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytoja anesteziologė-reanimatologė Jekaterina Romanovienė, šios specializacijos gydytojai konkrečių ligų negydo: „Mūsų darbas nuskausminti pacientą, atliekame anesteziją, kad chirurgas galėtų atlikti savo darbą. Chirurgas operuoja, pašalina skaudantį darinį, o anesteziologas sudaro jam sąlygas tą padaryti, kad ligonis nejaustų skausmo“.
Gydytoja anesteziologė-reanimatologė Jekaterina Romanovienė.
Gydytoja anesteziologė-reanimatologė Jekaterina Romanovienė.

Pasak medikės, chirurginis gydymas ir pradėjo sparčiai vystytis tada, kai buvo atrasta anestezija. Skausmą jaučiančio paciento chirurgai operuoti negalėtų, todėl chirurginių intervencijų metu itin svarbus gydytojų anesteziologų profesionalumas.

„Didžioji dalis Lietuvos gydytojų anesteziologų turi dvigubą pavadinimą: mes vadinamės anesteziologai-reanimatologai. Tačiau yra nedidelė dalis specialistų anesteziologų, kurie specializuojasi gydyti skausmą. Jie dažniausiai dirba skausmo klinikose arba skausmo kabinetuose. Atlieka įvairias procedūras, kurios palengvina, sumažina pacientų skausmus“, – pasakoja gydytoja J.Romanovienė.

Pacientų baimės

Visgi pacientams chirurginė intervencija sukelia nemažai nerimo akimirkų, o daugelis jų susijusios su jos metu taikomu nuskausminimu. Gydytojos anesteziologės-reanimatologės teigimu, pati didžiausia baimė ir dažniausias pacientų klausimas, ar tikrai per operaciją nieko nejaus.

„Žmonės labiausiai bijo skausmo, todėl dažniausiai ir klausia, ar tikrai nejaus skausmo operacijos metu. Kitas dažnas klausimas, ar tikrai neatsibus operacinėje“, – patirtimi dalinasi medikė.

Tokius pacientus, pasak gydytojos, nėra sudėtinga nuraminti, kur kas daugiau vargo su ligoniais, kurie „žino“,  kokią anesteziją jiems reikėtų taikyti.

„Tai gana dažna klaida, kai pacientai ateina ir vos ne reikalauja: „Man privalote taikyti tik bendrąją nejautrą!“ Pamenu, kaip teko paaiškinti vienam automechanikui, kad jam turbūt nelabai patiktų, jeigu atvykusi į servisą sakyčiau, jog reikia keisti ne sugadintą, o visai kitą, galbūt visiškai dar gerą automobilio detalę. Jis labai juokėsi, tad pavyko įtikinti, kad jam kur kas tinkamesnė kitokia nejautra“, – su šypsena prisimena gydytoja J.Romanovienė.

Medikė teigia, kad anestezijos būna skirtingos, vienos turi didesnį poveikį žmogaus organizmui, kitos mažesnį, todėl, jeigu tik yra įmanoma, gydytojai stengiasi parinkti tokią nejautros rūšį, kuri turėtų kuo mažesnį poveikį.

„Juk ir chirurgas renkasi patį saugiausią ir mažiausiai žalojantį žmogaus kūną operacinį kelią. Vienintelis nejautros tikslas, kad žmogui operacijos metu neskaudėtų“, – tvirtina J.Romanovienė.

Liekamieji reiškiniai

Anesteziologiją gaubia ne vienas mitas, pacientai skundžiasi po patirtos nejautros slenkančiais plaukais, prarasta atmintimi, netgi kuria bauginančias legendas, kad kiekviena narkozė keleriais metais sutrumpina gyvenimą. Gydytoja J.Romanovienė teigia, kad šie mitai gal ir turėjo pagrindo prieš 20 metų, kai narkozei buvo naudojami vaistai, kurie sukeldavo daug pašalinių poveikių, bet dabar anestezija yra labai aukšto lygio.

„Noriu prisiminti savo mokytojo profesoriaus Juozo Ivaškevičiaus žodžius, kuris sakydavo, kad anesteziologija šiais laikais labai pažengusi. Turime pačius geriausius aukštos kokybės vaistus, pačią geriausią aparatūrą, jau nebėra ko geriau sugalvoti, viskas išrasta ir labai saugu. Mūsų užduotis yra padaryti taip, kad anestezija būtų maloni, o pacientas per chirurginę operaciją jaustųsi visiškai saugus“, – tvirtina medikė, tikindama, jog  anestezija neturi didelio bendro poveikio organizmui.

Kai pacientai skundžiasi, kad po bendrosios nejautros labai pradėjo slinkti plaukai, gydytoja anesteziologė-reanimatologė užduoda klausimą:  o kodėl žmogus pateko į ligoninę?

„Greičiausiai ligoninėje atsidūrė dėl ligos, o kita aplinkybė – patyrė stresą, nes pateko į ligoninę. Bet kokia operacija tikrai sukelia nemažai nerimo. Todėl žmogaus imuninė sistema greičiausiai nusilpo, o  nuo to tikrai gali pradėti slinkti plaukai“, – paaiškina gydytoja J.Romanovienė.

Atminties sutrikimai

Kai pacientai skundžiasi, jog po operacijos pablogėja atmintis, medikė paaiškina, kad bendroji nejautra gali pakenkti atminčiai, bet daugiau trumpalaikei. Pasak gydytojos, kiek buvo daryta tyrimų, nėra įrodymų, jog narkozė gali pakenkti ilgalaikei atminčiai. Atmintis blogėja ir dėl kitų faktorių, vienas jų – senatvė.

„Trumpalaikės atminties sutrikimai gali būti, žmogus gali neprisiminti, kas vyko pirmąją parą po operacijos, nes tam tikri vaistai, kuriuos naudojame bendrosios nejautros metu, turi tokį poveikį sukelti trumpalaikę amneziją. Tačiau jie nesukelia tokių pasekmių, kad praėjus mėnesiui ar daugiau žmogus galėtų sakyti, kad pablogėjo atmintis. Ir kaltintų prieš mėnesį atliktą bendrąją nejautrą. Taip nėra“, – tvirtina medikė.

Priklausomybė nuo vaistų

Dar viena pacientų baimė, kad nuo skausmui malšinti naudojamų medikamentų gali išsivystyti priklausomybė nuo vaistų. Gydytoja J.Romanovienė pasakoja, kad egzistuoja daug skausmo rūšių. Yra lėtinis skausmas, yra ūmus, kurį gali sukelti trauma, chirurginė intervencija, jam slopinti dažniausiai skiriami trumpalaikio poveikio vaistai nuo skausmo. Juos žmogus vartoja 1-2 dienas.

„Jeigu vartotų ilgai, tai jie galėtų sukelti priklausomybę. Per kelias dienas priklausomybė nuo šių medikamentų tikrai neišsivystys. Lėtinį skausmą gydome kur kas atsargiau. Jeigu jam gydyti būtų skiriami priklausomybę sukeliantys vaistai, tai taip ir atsitiktų. Todėl gydytojai įvertina galimą riziką ir vaistus skiria atsakingai“, – teigia gydytoja anesteziologė.

Trečia skausmo rūšis, medikės teigimu,  yra onkologinis skausmas, kurį patiria sunkiomis  onkologinėmis ligomis sergantys ligoniai.

„Žmonės dažnai daro klaidą galvodami, jog jeigu jam paskiriami opioidai, tai yra narkotinės skausmą malšinančios medžiagos, kad tai jau 4 ligos stadija, pabaiga, gyventi liko labai mažai. Pacientai apie tai turi tikrai per mažai informacijos, todėl vadovaudamiesi šiuo mitu, geriau kenčia, gyvena skausmuose, nors to nereikėtų daryti“, – tvirtina J.Romanovienė. Ji tvirtina, kad teisingai paskyrus net ir narkotinius opioidinius nuskausminamuosius vaistus, tam tikromis dozėmis, tam tikromis valandomis, priklausomybė neišsivystys.

Pasak jos, sunki onkologinė liga gana dažnai baigiasi mirtimi, bet pacientą reikia nuskausminti taip, kad jis nejaustų skausmo ir galėtų komfortiškai gyventi iki paskutinės jam skirtos minutės, kad oriai užbaigtų savo gyvenimą.

„Trūksta informacijos ir pacientams, ir medikams, ir visuomenei apie tai, kad nereikia bijoti nuskausminamųjų vaistų, kokie mitai apie juos bebūtų kuriami. Teisingai paskyrus ir teisingai vartojant, jie atlieka tik gerą darbą“, - įsitikinusi gydytoja anesteziologė-renimatologė J.Romanovienė.

Surasti gydytoją anesteziologą-reanimatologą savo mieste ir užsiregistruoti konsultacijai patogu manodaktaras.lt platformoje.