Veido odos priežiūra; problematiška oda; veido odos problemos / Shutterstock nuotr.

Gydytoja dermatologė: „Oda – lyg veidrodis, atspindintis tai, kas vyksta mūsų gyvenime“

Eglė Dagienė
Publikuota: 2022-12-29 11:26
Pajuodę ratilai po akimis, spuoguotumas, sausumas, išryškėję kapiliarai, veido raudonis – tai tik keli požymiai, kuriais oda mums „nori kažką pasakyti“ vienu ar kitu gyvenimo laikotarpiu. Su „Nordclinic“ gydytoja dermatovenerologe Iveta Gyliene portale manodaktaras.lt kalbamės apie tai, kodėl itin svarbu laiku atpažinti odos siunčiamus signalus ir kaip tinkamai ją prižiūrėti šaltuoju metų laiku.
Oda – didžiausias mūsų organas, bet ar pakankamai jai skiriame dėmesio, ne vien tik, pavyzdžiui, užtepdami maitinančio kremo? O gal šiais laikais gerėja tendencijos odos priežiūros srityje?

Kalbant apie odos priežiūrą, sunku pasakyti apibendrintą išvadą, ar visuotinai žmonės tam skiria pakankamai dėmesio, kadangi skiriasi tiek pačių žmonių individualios odos savybės, varginančios problemos ir odos būklė, tiek jų poreikiai ir gyvenimiškos aplinkybės. 

Vis dėlto, pastarojo dešimtmečio kontekste akivaizdžiai matome, kaip yra išsiplėtusi odos priežiūros priemonių rinka, ilgainiui daugėja įvairių dermatologines ir kosmetologines paslaugas teikiančių įstaigų – tai rodo, jog tokių prekių ir paslaugų poreikis yra augantis. Didelę įtaką šiems procesams daro ir reikšmingas socialinių tinklų vaidmuo šiuolaikinio žmogaus gyvenime. 

Turime įvairių internetinių portalų, nuomonės formuotojų (kai kurių – net ir su medicininiu išsilavinimu), populiarinančių ne tik pačias dermatokosmetikos priemones, bet ir (ačiū jiems) kalbančių apie tinkamą odos priežiūrą, odos ligas, taigi, su šia informacija natūraliai susipažįsta vis daugiau žmonių. Kita vertus, tokio verslo tikslai ne visada yra nuoširdžiai orientuoti į žmogaus sveikatą, todėl svarbu visą informaciją vertinti kompleksiškai, kritiškai, esant reikalui – pasikonsultuojant su gydytoju specialistu.

Gydytoja dermatovenerologė Iveta Gylienė

Gydytoja dermatovenerologė Iveta Gylienė

Kai kurie žmonės sako paveldėję iš tėvų „gerą odą“ – ar tai reiškia, jog jai ir nereikia ypatingos priežiūros?

Genetika yra neretai pamirštamas, tačiau svarbus veiksnys, darantis įtaką odai. Jei tėvai ir/ar seneliai turėjo natūraliai skaisčią, neprobleminę odą, yra tikimybė, jog ir asmuo bus paveldėjęs panašias savybes. Tai galioja ir odos ligų atvejais: didesnę riziką turėti rozaciją, sunkų spuoguotumą (aknę), psoriazę ar kitas dermatozes turi tie, kurių giminėje yra bent vienas analogiškų problemų varginamas žmogus. 

Vis dėlto, galutinę odos išvaizdą apsprendžia ne kažkoks konkretus veiksnys, o įvairių jų visuma ir tarpusavio sąveika, tai medicinoje netgi turi atskirą terminą – „odos ekspozomas“, kuris veikia individą nuo apvaisinimo momento iki mirties ir lemia biologinius bei klinikinius odos būklės požymius. 

Be genetikos, papildomi vidiniai organizmo veiksniai, veikiantys odos išvaizdą, būtų hormoninės pusiausvyros pokyčiai ir įvairios gretutinės ligos (diabetas, kraujagyslių sistemos ligos ir pan.), išoriniai – per visą gyvenimą patiriama saulės spinduliuotė, oro tarša, mitybos įpročiai, rūkymas bei kiti faktoriai, pvz., naudojami kosmetikos produktai ir t.t. 

Taigi, net ir turint gerą „genetinį bagažą“, galima susidurti su įvairiomis odos problemomis. Na, o baziniai odos priežiūros principai, kurie nepriklauso nuo šių aplinkybių, tačiau gali padėti užtikrinti gerą odos būklę arba bent jau pastangas link to, yra kasdienė apsauga nuo saulės (SPF ne mažiau 30), pakankamas odos drėkinimas ir agresyvių, potencialiai dirginančių odos priežiūros priemonių vengimas, kitaip tariant – domėjimasis ir produktų, kuriuos tepame ant odos, etikečių skaitymas.

Ką oda nori „pasakyti“ vienu ar kitu atveju, jei:     

  • …matomi ratilai po akimis:

Neretai žmonės yra susirūpinę savo tamsesniais paakiais, nors tai yra paprasčiausiai jų veido ir odos anatomijos nulemta savybė. Kita vertus, jei toks požymis nebuvo pastebimas anksčiau ir išsivysto gyvenimo eigoje, reikėtų pagalvoti, ar pastaruoju metu pakankamai išsimiegame, ar nepiktnaudžiaujame žalingais įpročiais, kas gali lemti, jog paakių srityje esančios kraujagyslės yra prasiplėtusios, ryškiau matomos dėl bendrai išblyškusios veido odos, o paakių srities paburkimas sudaro šešėlius ir vizualiai lemia tamsesnės odos įspūdį. 

Žinoma, veido bei odos struktūra kinta ir natūraliai bėgant laikui, todėl senėjimas, ilgalaikis saulės poveikis – taip pat vienos iš galimų ratilų po akimis priežasčių. Retesniais atvejais tai gali būti su alergijomis susijęs simptomas, ypač, jei žmogų vargina alerginis konjunktyvitas, akių srities odos niežėjimas, paraudimas. Tamsesnė paakių oda pastebima ir žmonėms, turintiems geležies stokos mažakraujystę (anemiją) ar vartojantiems kraujagysles plečiančius medikamentus.

  • …veide atsirado didelis spuoguotumas:

Pirmiausiai reikėtų kompetetingo įvertinimo, ar matomi bėrimai veide yra išties spuogai, t.y., aknė, kadangi ši odos liga gali būti supainiojama su rožinės paūmėjimu, folikulitu ar kitomis dermatozėmis. Jei pacientą vargina būtent stipriai pagausėję spuogai, faktoriai, galintys išprovokuoti tokį paūmėjimą, yra hormoniniai organizmo pokyčiai (lytinis brendimas, PMS, nėštumas, menopauzė), prasta odos higiena ar naudojamos netinkamos, komedogeninės dermatokosmetikos priemonės, sudėtyje turinčios aliejų, silikonų ar kt., stresas, netinkama mityba (gausus pieno produktų, aukšto glikeminio indekso produktų vartojimas (kitaip tariant „vakarietiška mityba“)), netgi tam tikrų medikamentų vartojimas. 

Pastebime, jog aknės eigą gali pabloginti hormoniai preparatai, ar tai būtų vietiškai arba sistemiškai vartojami gliukokortikosteroidai, kartais net ir kontraceptiniai medikamentai. Svarbus faktorius yra ir rūkymas: 2009 m. publikuoto tyrimo metu buvo nustatyta, kad iš daugiau nei 1000 sunkią aknę turinčių pacienčių net 82 proc. buvo rūkančios.

  • … labai išsausėjo ir ėmė raukšlėtis:

Staigų odos išsausėjimą dažniausiai lemia aplinkos pokyčiai, bloginantys odos barjerinę funkciją. Žanro klasika – atkeliavę šalti orai, temperatūrų kontrastai (patalpa – laukas), kartu su jais įjungtas šildymas ir karštos vonios. Tokiais atvejais be pokyčių veido odoje dažnas pacientas pastebi ir plaštakų odos sausumą, jautrumą, išlipus iš dušo pasireiškiantį odos niežėjimą. 

Ūmų odos sausumą gali provokuoti ir tam tikrų medikamentų vartojimas, pavyzdžiui gydant aknę skiriamo izotretinoino, esant kitoms indikacijoms – dėl vartojamų diuretikų („šlapimą varančių“) ir pan. Kartais ūmiomis odos reakcijomis skundžiasi pacientai, pradėję naują odos priežiūros rutiną, pradėję naudoti daugiau ir įvairių rūgštinių, odą eksfolijuojančių produktų, retinoidų. Perteklinis ir neteisingas tokių priemonių naudojimas tikrai greitai gali duoti apie save žinoti.

  • … ant skruostų matyti raudoni kapiliarai:

Mediciniškai tokiais simptomais besiskundžiančiam asmeniui būtų diagnozuojama rozacija. Tai – lėtinė odos liga, polinkis kuriai neretai yra apspręstas genetiškai, tačiau kontrolei didelę įtaką daro įvairių odos kraujagyslių išsiplėtimą skatinančių faktorių atpažinimas ir vengimas. Kraujagyslių dilataciją gali lemti tam tikrų maisto produktų ir gėrimų vartojimas (pvz., sūris, šokoladas, aštrus ir/ar karštas maistas bei gėrimai, sojos padažas, vanilė, raudonas vynas ir kt. alkoholiniai gėrimai), vartojami medikamentai (nitroglicerinas, tepami gliukokortikosteroidai ir kt.), įvairūs temperatūrų kontrastais pasižymintys aplinkos veiksniai (pirtys, saunos, karštos vonios, soliariumai, stiprus/žvarbus vėjas, šaltis) ar net tam tikros stiprios emocijos (didelis stresas, įtampa ir t.t.).

Kaip oda reaguoja, jei žmogus išgyvena ilgalaikį stresą?

Jei asmuo nedaro išvadų pats, oda tikrai ilgainiui pasistengs pabudinti žmogų ir priversti susiimti. Juk ne veltui sakoma, jog oda – mūsų sveikatos veidrodis, o apie streso poveikį sveikatai žinoma ir kalbama vis daugiau. Ilgalaikis stresas gali bloginti arba išprovokuoti tokių ligų kaip aknės, egzemos, psoriazės, alopecijos pasireiškimą. 

Prastų emocijų fone blogėja ir odos regeneracinės bei apsauginės savybės, todėl dažniau vargina odos sausumas, mažėja elastino ir kolageno gamyba, daugėja ir spartesniais tempais formuojasi raukšlės, gali pasireikšti ankstyvesnis žilimas. Praktikoje išties sutinku pacientų, kuriems tam tikras odos ligas gydyti medikamentiškai yra sudėtinga, odos problemų eiga yra komplikuota, tokiais atvejais ypatingai svarbus tampa holistinis požiūris. Tokiam asmeniui rekomendavus ir jam pradėjus lankyti psichoterapiją – visapusiško gydymo efektas ir odos būklės pagerėjimas tampa akivaizdus.

Kaip prie odos sveikatos prisideda mūtų mitybos ir miego įpročiai?

Atsakant paprastai – reikšmingai. Miegas yra pagrindinis laikas, skirtas viso organizmo ląstelių atsinaujinimui, taip pat ir odos. Esant miego trūkumui, oda gali atrodyti išblyškusi, papilkėjusi, vizualiai gali išryškėti paakių srities tamsumas. Mityba yra svarbus faktorius, odai užtikrinant jos funkcijoms svarbius vitaminus, mineralus ir kitas maistines medžiagas. 

Idealiausiai odos poreikius atitinkanti mityba būtų panaši į Viduržemio jūros dietą, o netinkami produktai – greitas maistas, gausus angliavandeniais, įvairūs saldumynai ir perdirbti maisto produktai, kuriuose perteklinai gausu omega-6 riebiųjų rūgščių, iškraipančių organizmui tinkamą suvartojamų omega-3 ir omega-6 santykį. Be galo svarbus ir pakankamas išgeriamo vandens kiekis: jei organizmas bus dehidratavęs, visa tai pirmiausiai pamatysime stangrumą, tonusą praradusioje, papilkėjusioje odoje.

Ar kažkaip atsispindi odoje, jei žmogus turi silpną imuninę sistemą?

Nėra paprasta įrodyti šiek tiek nusilpusią imuninę sistemą, ją tyrinėti ir susieti su organizme pasireiškiančiomis odos problemomis. Lengviausia tai būtų iliustruoti radikaliais, tačiau moksliškai pagrįstais pavyzdžiais: tarp pacientų, gydomų chemoterapija ar patyrusių organo transplantaciją (ir dėl to vartojančių imuninę sistemą slopinančius medikamentus), statistiškai reikšmingai dažniau pasireiškia tiek virusinės, tiek bakterinės ar grybelinės odos infekcijos, tokiems asmenims gerokai dažniau nei bendrojoje populiacijoje diagnozuojami ir odos onkologiniai susirgimai. 

Pacientus, kuriuos vargina atsikartojantys folikulitai, herpes infekcijos, sunkiau gyjančios žaizdos, pasireiškia sunkesnės eigos lėtinės odos ligos kaip psoriazė ar atopinis dermatitas, visada kviečiu pasigilinti į savo bendrą sveikatą, daugiau dėmesio atkreipti į darbo ir poilsio režimą, fizinį aktyvumą, sveiką mitybą, psichoemocinę savijautą, taip pat išsitirti dėl kitų organų sistemų infekcijų – visa tai gali būti iš pirmo žvilgsnio nematomi, tačiau svarbūs faktoriai mūsų imunitetui ir jo įtakai būtent odos sveikatai.

Būna, jog žmonės perdėtai prižiūri savo odą, tad kaip rasti tą „aukso viduriuką“ kasdienėje odos priežiūroje – kokie svarbiausi principai?

Sveikam žmogaus organizmui yra būdinga homeostazė, tai yra laiko perspektyvoje išliekanti įvairių cheminių, metabolinių ir fizinių procesų pusiausvyra, kuri, be jokios abejonės, yra būdinga ir odai. Jei žmogaus nevargina didesnės odos problemos ar specifinės ligos, pagrindine užduotimi išlaikant sveiką odą tampa ne tik adekvati, bet ir ne perteklinė odos priežiūra. 

Svarbiausi principai:

  1. Kasdienis švelnus odos valymas ir prausimas. Svarbiausia taisykle yra vakare prieš einant miegoti nepamiršti nusiplauti makiažą ir ant odos per dieną susikaupusias dulkes, prakaitą ir kitus nešvarumus. Rekomenduojama naudoti švelnų, abrazyvių dalelių neturintį prausiklį, esant reikalui pritaikytą individualiai odos problemai spręsti (pvz., aknei su rūgštimis ir pan.). Rytais neprobleminei veido ir kūno odai pakanka prausimo vandeniu.
  2. Protarpinis švelnus odos šveitimas arba eksfoliacija yra naudingi, pašalinant odos paviršiuje susikaupusias negyvas odos ląsteles ir pagerinant odos paviršiaus tekstūrą, skatinant atsinaujinimo procesus. Ne dažniau kaip keliskart savaitėje rekomenduojami cheminiai rūgštiniai šveitikliai su pieno, glikolio ar kitomis rūgštimis, vengiant fizinių šveitimų (angl. scrubs), galinčių tiesiogiai pažeisti odą. 
  3. Adekvatus odos drėkinimas serumais ir intensyvaus poveikio drėkinančiais/maitinančiais kremais. Nors iš pirmo žvilgsnio šis patarimas gali atrodyti universalus, tinkamai parinkti priemones galima tik individualiai įvertinus asmens odą, jos esamą būklę ir paciento lūkesčius. Kita vertus, rinkoje išties yra nemažai plačiai pritaikomų, gerai toleruojamų ir efektyviai odą drėkinančių dermatokosmetikos priemonių, taigi, čia galima pereiti prie kito patarimo – skaityti ir nagrinėti ant odos patenkančių produktų etiketes.
  4. Vengti stipriai komercinių priemonių, turinčių aukštai sudėtyje denatūruotą alkoholį, parabenus, kvepalus ir kvapiąsias medžiagas (angl. parfum, fragrance), komedogeninės (poras kemšančios) kosmetikos. Tinkamas įsigyti ir naudoti priemones gali parekomenduoti gydytojas dermatovenerologas, dermatologijos srityje dirbantis slaugytojas ar kosmetologas. 
  5. Kasdienis apsaugos nuo saulės su SPF (ne mažiau 30) naudojimas, priemonę aplikuojant ne tik veido, tačiau ir kaklo, dekolte, plaštakų odoje. Dermatologijoje juokaujant sakoma: tikras draugas tau niekada nerekomenduos iškart pirkti anti-aging produktų ar leistis botulino toksino, tikras draugas visada pirmiausiai rekomenduos apsaugą nuo saulės. 

Kokių klaidų nedaryti, prižiūrint veido ir kūno odą šaltuoju sezonu?

Esminės klaidos, bloginančios odos būklę šaltuoju sezonu, yra nepakankamas jos drėkinimas ir, deja, šilumos paieškos, t.y., karšti dušai, vonios, pirtys ir kiti žiemiško laikotarpio malonumai. Prausimasis karštu vandeniu skatina odos apsauginio – hidrolipidinio barjero silpnėjimą, tokia oda šaltuoju sezonu veikiančio centrinio šildymo išsausintose patalpose gali ypač stipriai netekti drėgmės. 

Pacientams, turintiems polinkį į odos sausumą, ypač jei problema išryškėja rudenį ir žiemą, rekomenduojama trumpinti maudynes iki 5–7 minučių, prausiantis apyšilčiu vandeniu, prausimuisi naudoti aliejinio pagrindo arba bemuilius kreminius prausiklius, po prausimosi – švelniai tapšnojant rankšluosčiu (netrinant) nusausintą kūno odą per 3 minutes patepti odos barjerinę funkciją atstatančiu, lipidais ir drėkinančiomis medžiagomis praturtintu kremu – emolientu. 

Rekomenduojama vengti karštų, ilgų maudynių duše ar vonioje, pirties, o namuose prireikus naudoti oro drėkintuvą, santykinę oro drėgmę palaikant 50 – 60 proc. ribose. Šaltomis, žvarbiomis dienomis rekomenduojamas ir apsauginio kremo nuo šalčio naudojimas, riebią bevandenę priemonę ant atvirų kūno vietų (veido ir pan., ypač nepamirštant lūpų srities) tepant 15 min. iki išėjimo į lauką. 

Pirštines rekomenduojama užsimauti dar iki išeinant į lauką, kadangi net ir trumpa kelių minučių stipraus šalčio ekspozicija gali išprovokuoti pirmuosius rankų egzemos simptomus. Ir nors toks žiemiškas kontekstas didžiajai daugumai žmonių visai nekelia minčių apie saulę, atviroms kūno odos sritims reikėtų nepamiršti ir apsaugos nuo ultravioletinių (UV) spindulių, t.y., kremo su SPF! 

Įdomu tai, jog nors UVB spinduliai, kurių labiausiai bijoma ir kurie sukelia odos nudegimus, yra intensyviausi vasaros sezonu, UVA spinduliams šis sezoniškumas negalioja, ir jie spinduliuojami vienodai stipriai visus metus, kitaip nei UVB – yra nesulaikomi debesų ir praeina netgi pro stiklą. Skvarbieji UVA spinduliai pasiekia giliausiąjį poodinį sluoksnį ir dėl savo poveikio nulemia tokių struktūrinių baltymų, kaip kolagenas ir elastinas, pakitimus. Ši spinduliuotė yra vienas pagrindinių odos senėjimą ir raukšlių formavimąsi nulemiančių veiksnių, ir, kaip galima suprasti – odai vienodai stipriai kenkia visus kalendorinius metus. Dėl šių priežasčių net ir žiemą savo pacientams rekomenduoju dieninius kremus su SPF ne mažiau 30. 

Užsiregistruoti konsultacijai pas gydytoją dermatovenerologą galite manodaktaras.lt platformoje, paspaudę čia.