Kraujagyslių chirurgė Urtė Builytė_3_RVUL nuotr.

Gydytoja įspėja: negydomas diabetinės pėdos sindromas gali baigtis kojų amputacija

manodaktaras.lt
Publikuota: 2021-12-01 16:06
„Tenka apgailestauti, kad dėl diabetinės pėdos sindromo kenčiantys pacientai dažnai į medikus kreipiasi per vėlai, kuomet belieka vienintelė išeitis – galūnių amputacija“, – sako kraujagyslių chirurgė Urtė Builytė.
Oksfordo universiteto Johno Radcliffe‘o klinikose patirties įgijusi ir Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) dirbanti gydytoja ragina atidžiai stebėti kojų būklę, o vos pasirodžius pirmiesiems simptomams kreiptis į medikus, kurie suteiks kompleksinį gydymą ir padės išvengti komplikacijų.

Kreipiasi per vėlai

Diabetinės pėdos sindromas yra viena iš komplikacijų, galinčių užklupti cukriniu diabetu sergančius žmones ir, įprastai, pasireiškianti opomis pėdose bei jų infekcija. Opos atsiranda, nes sergant cukriniu diabetu pažeidžiami smulkūs nervai, nyksta smulkūs pėdų raumenys, keičiasi pėdų anatomija, todėl atsiranda taškų, patiriančių didesnį spaudimą ir sąlytį su avalyne.

Tokiose vietose atsiranda žaizdos, kurių pacientai iš karto nepajunta dėl pažeistų juntamųjų nervų. Vienas į kitą besitrinantys kojų pirštai ir neteisinga pėdų bei nagų priežiūra, kai kirpdamas nagus žmogus gali pažeisti audinius, padidina infekcijos riziką.

Sergant cukriniu diabetu pažeidžiamos arterijos, o tai daro įtaką infekcijos plitimą. Šios žaizdos sunkiai gyja, jas lengviau nei įprastai apima infekcija.

„Diabetinė pėda yra sudėtinga liga, pažeidžianti tiek stambias, tiek smulkias kojų kraujagysles, pacientams susiformuoja sunkiai gyjančios žaizdos. Mokslininkai skaičiuoja, kad kas trečiam ar ketvirtam diabetu sergančiam žmogui bent kartą per gyvenimą galūnėje atsiranda opa.

Deja, tai yra lėtinė liga, tad net ir pavykus žaizdas išgydyti kartą, jos linkusios atsinaujinti. Be to, pastebima tendencija, kad pacientai į medikus kreipiasi jau būdami sunkios arba kritinės būklės, kai gydyti per vėlu belieka vienintelė išeitis – galūnių amputacija“, – paaiškina kraujagyslių chirurgė U.Builytė.

Kraujagyslių chirurgė Urtė Builytė / RVUL nuotr.

Kraujagyslių chirurgė Urtė Builytė / RVUL nuotr.

Tenka keisti gyvenimo būdą

Gydytoja sako, kad didesnė tikimybė išsivystyti diabetiniam kraujagyslių pažeidimui yra vyresnio amžiaus, rūkantiems, viršsvorio turintiems ir prastai glikemiją valdantiems žmonėms. Ji pastebi, kad vyrams liga prasideda anksčiau nei moterims, tačiau moterys sergamumu vyrus pasiveja po menopauzės.

Reguliari apžiūra yra labai svarbi, nes, kaip minėjau, diabetikai dėl nervų pažeidimo dažnai nejaučia, kad atsirado žaizdelė.

Kraujagyslių chirurgė U.Builytė pabrėžia, kad sergantiems cukriniu diabetu ypatingai svarbi profilaktika, susidedanti iš kelių elementų: „Pėdų apžiūra pas specialistą turi būti atliekama ne rečiau kaip kartą per metus. Labai svarbu reguliariai patiems apžiūrėti pėdas iš visų pusių ir įsitikinti, kad nėra net mažiausių žaizdelių, smulkių įtrūkimų. Tą patogu padaryti pritaisius nedidelį kosmetinį veidrodėlį ant ilgesnio kotelio.

Reguliari apžiūra yra labai svarbi, nes, kaip minėjau, diabetikai dėl nervų pažeidimo dažnai nejaučia, kad atsirado žaizdelė. Aptikus pėdos pažeidimą būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Šeimos gydytojai taip pat turėtų atkreipti dėmesį į atsiradusias žaizdeles ar sunkiau gyjančias žaizdas ir išrašyti siuntimą kraujagyslių chirurgo konsultacijai.“

Rasti kraujagyslių chirurgą ir užsiregistruoti konsultacijai galite platformoje manodaktaras.lt 

Gydytoja pastebi, kad cukriniu diabetu sergantys pacientai dažnai nesilaiko jiems paskirtos dietos, nors mityba kontroliuojant cukrinį diabetą ir jo komplikacijas yra labai svarbi. Būtinas ir fizinis aktyvumas, padedantis išvengti nutukimo bei palaikyti fizinę formą.

Reikia pasirūpinti asmenine higiena – ypač stambesnis žmogus turi apžiūrėti odos raukšles, kad jose neatsirastų iššutusių vietų. Kojos turi būti švarios, oda sudrėkinta tam skirtais kremais, nes diabetikams dėl autonominės reguliacijos sutrikimų oda sausėja labiau.

Tai lemia mikroįtrūkimų atsiradimą, o šie, savo ruožtu, rimtesnius pažeidimus. Jei pėda deformuota, pirštai „lipa“ vieni ant kitų, reikia naudoti pirštų skirtukus. Taip pat būtina kruopščiai kontroliuoti visas gretutines ligas.

„Noriu dar kartą pabrėžti, kad kuo daugiau cukriniu diabetu sergantys žmonės rūpinsis savimi prevenciškai, tuo mažesnė infekcijos, kraujagyslių komplikacijų ir amputacijos tikimybė. O laiku diagnozavus ligą ir atstačius galūnių kraujotaką galima išvengti gangrenos ir audinių ar net visos galūnės netekimo“, – sako kraujagyslių chirurgė U.Builytė.

Gydymas – ilgas ir sudėtingas

Diabetinės pėdos sindromo gydymas yra komplikuotas ir multidisciplininis. Jis apima medicininį pedikiūrą, ortopedinę avalynę ir įtvarus, optimalią glikemijos kontrolę, atsiradus opoms – gydymą antibiotikais, debridementą (negyvų audinių pašalinimą), minimaliai invazyvias ir atviras chirurgines kraujotakos atstatymo operacijas, specializuotą žaizdų priežiūrą.

„Kompleksiniam ir efektyviam diabetinės pėdos gydymui reikalinga didelė komanda, todėl jis galimas ne visose ligoninėse. RVUL kartu su mumis, kraujagyslių chirurgais, dirba kitų sričių gydytojai, pavyzdžiui, intervenciniai radiologai, atliekantys minimaliai invazines kraujotakos atstatymo procedūras.

Terminių traumų skyriaus specialistai gali pasiūlyti modernių priemonių ir metodų lėtinėms žaizdoms gydyti. Konsultuojantis su klinikiniais farmakologais skiriama antibiotikų terapija. Ortopedai traumatologai ir plastikos chirurgai dirba su didesniais minkštųjų audinių defektais ar kaulų pažeidimais.

Taigi, siūlydami visapusį aukščiausios kokybės gydymą naujausiais metodais, galime pagerinti cukriniu diabetu sergančių pacientų gyvenimo kokybę“, – teigia kraujagyslių chirurgė U.Builytė.

Anot gydytojos, diabetinės pėdos gydymas yra ilgas ir kantrybės reikalaujantis procesas, kuriam labai svarbus paciento įsitraukimas: „Deja, dažnai pacientai nori greito ir pastangų nereikalaujančio rezultato. Tačiau greitis čia neįmanomas, o gerą rezultatą lemia ir tai, ar pacientas laiku kreipėsi į gydytoją bei kiek pats įsitraukė į gydymo procesą. Pastebiu, kad Lietuvoje pacientai dažnai savo gydymo procese nedalyvauja arba dalyvauja labai pasyviai. Bet mes nesame visagaliai – jei žmogus pats nesistengs, nepakeis savo įpročių, gyvenimo būdo, gero rezultato greičiausiai nebus.“

Stažuodamasi Oksfordo universiteto Johno Radcliffe‘o klinikose gydytoja U.Builytė perėmė geriausias diabetinės pėdos gydymo praktikas, kurias siekia pritaikyti ir RVUL: „Kiekvieną savaitę Johno Radcliffe‘o klinikose vykdavo multidisciplininis pasitarimas, kurio metu įvairių sričių gydytojai apžiūrėdavo pacientus su komplikuotomis diabetinėmis pėdomis ir priimdavo bendrą sprendimą dėl efektyviausio gydymo. Džiaugiuosi, kad Jungtinėje Karalystėje sukurta efektyvi gydymo sistema ir geroji praktika jau pradedama taikyti ir RVUL.“

Rasti kraujagyslių chirurgą ir užsiregistruoti konsultacijai galite platformoje manodaktaras.lt