Gydytoja įspėja: viena dažniausių nugaros skausmo priežasčių – stresas

Rimta priežastis, kodėl gali skaudėti nugarą, yra sėdimas darbas arba hipomobilumas, ypač tai būdinga biuruose dirbantiems žmonėms. 123rf nuotr.
Autorius: manodaktaras.lt
Publikuota: 2019-08-19 15:29
Nugaros skausmas – gana dažnas sveikatos sutrikimas, kurį jaučia įvairaus amžiaus žmonės. Kokios pagrindinės šio negalavimo priežastys ir kokių priemonių imtis, kai nemalonūs pojūčiai apkartina kasdienybę? Apie tai kalbamės su klinikos EMPATIJA reabilitologe Gintare Vaitkiene.

Kokios dažniausios nugaros skausmo priežastys?

Pacientai nori jas sužinoti, tačiau konkrečių nugaros skausmo priežasčių dažniausiai negalime išskirti. Be abejo, yra situacijų, kai priežastis aiški. Pavyzdžiui, staiga įvykusi trauma keliant labai sunkų svorį. Tokiu atveju gali atsitikti raumens ūmus arba greitas patempimas, raiščių struktūrų patempimas arba netgi išvarža, kai įplyšta tarpslankstelinio disko skaidulinis žiedas ir išvarža išsiveržia, dirgina šaknelę ir žmogui staiga tarsi surakina nugarą. Tokio skausmo priežastį atpažinti nėra sudėtinga, ji tampa gana aiški atlikus išsamius tyrimus. Tačiau labai dažnai nugaros skausmas būna ilgalaikis procesas, kuris neatsitinka staiga. Jis gali atsirasti dėl netaisyklingos laikysenos, blogos kūno padėties sėdint ar net gulint. Dar viena priežastis – netaisyklinga kūno mechanika, kai netinkamai atliekame kokius nors darbus, pavyzdžiui, netaisyklingai keliame svorį.

Į mane dažnai kreipiasi sportuoti mėgstantys žmonės, pasakojantys, kad jų būklė pablogėjo tuomet, kai pradėjo vaikščioti į sporto klubą. Ar gali būti kitaip, kai tinkamai nepasiruošus pradedama kilnoti sunkius svorius, tai daroma greitai, netaisyklingai. Lygiai taip pat nugarai pakenkti gali visos aktyvaus sporto rūšys, tokios kaip krepšinis, aerobika. Labai jauniems žmonės lengva atlikti šuoliukus, bėgioti ir šokinėti. Augančiam organizmui rekomenduojama kuo daugiau šokinėti, nes taip geriau vystosi visas kūnas ir raumenys, raiščiai tampa stipresni. Kalbant apie vyresnius žmones (nuo 25 metų), situacija yra visai kitokia. Kai kūnas jau yra visiškai susiformavęs, o raumenynas neparuoštas reguliarioms treniruotėms, net vienkartinis nuėjimas į treniruoklių salę gali išprovokuoti labai rimtus nugaros skausmus.

Dar viena rimta priežastis, kodėl gali skaudėti nugarą, yra sėdimas darbas arba hipomobilumas, ypač tai būdinga biuruose dirbantiems žmonėms. Biuro darbuotojas dirba sėdimą darbą, jo darbas yra neergonomiškas, dažniausiai toks žmogus yra įkišęs nosį į kompiuterį, palenkęs galvą, susikūprinęs, jo sėdėsena būna netaisyklinga. Paprastai jis taip daro ne tik aštuonias darbo valandas, bet ir grįžęs namo. Tad neergonomiška padėtis yra išlaikoma beveik visą laiką, kai nemiegama.

Vis dėlto, jeigu reikėtų išrinkti pagrindinę nugaros skausmo priežastį, tai būtų stresas. Jei manęs apie tai būtumėte klausę prieš 10 ar 15 metų, streso net nebūčiau įvardijusi kaip priežasties, bet dabar stresas ir įtampa yra vienos pagrindinių skausmo priežasčių. Kodėl? Todėl, kad, kai stresuojame, įsitempia mūsų raumenys, įsitempia kaklo ir juosmens raumenys, o dėl to blogėja jų kraujotaka, nuo didelės įtampos stuburas nustoja judėti ir būtent tada prasideda visos problemos.

Kaip dažnai ir kokias pertraukas turėtų daryti sėdimą darbą dirbantys žmonės ir ką per jas veikti?

Žmogaus kūnas yra sukurtas judėti, todėl didžiausias jo priešas – statinė padėtis, kai nejudama. Darbe minimalus judėjimas galėtų būti nuolatos, tarkime, jeigu ant kėdės turime pasidėję mobilią pripučiamą plokštumą. Kartais ir kėdė būna ne visai stabili, tad yra galimybė pajudėti. Arba reikėtų natūraliai pasėdėti ant vieno šono, tada ant kito, pernešti svorį į priekį, atgal. Judėti šiek tiek galime netgi natūraliai klausydamiesi savo kūno. Tačiau aš rekomenduoju atrasti keletą jums tinkamų paprastų dubens, pilvo preso pratimų, kuriuos galėtumėte atlikti sėdėdami darbo vietoje ir kurių kolegos net nepastebėtų, arba išmokti kvėpavimo pratimų, diafragminio kvėpavimo, kuriais taip pat galėtumėte užsiimti niekur neišėję iš darbo vietos.

Būtų puiku bent kartą per valandą atsistoti ir pereiti per kabinetą. Spausdintuvas galėtų būti sąmoningai padėtas kitoje kabineto vietoje, kad tektų atsistoti ir nueiti iki jo. Tai yra minimalus judėjimas, nereikalaujantis specialių pastangų, bet labai naudingas. Na, o jeigu įstaigoje dirbate mobiliai ir reikia nueiti iš vieno aukšto į kitą, būtinai naudokitės laiptais, nes tai yra puiki mankšta visam kūnui.

Dirbdami sėdimą darbą, bent 2–3 kartus per dieną prisiminkite savo kaklą ir jį atpalaiduokite, kai pajuntate, kad jis sustingo. Kai skauda galvą, instinktyviai bandome patrinti smilkinius. Tą patį galima padaryti ir pakaušio, kaklo srityje, truputėlį patrinti sustingusius raumenis, pamasažuoti, pagerinti kraujotaką arba tiesiog pajudinti pečius.

Kuo skiriasi ūmus ir lėtinis nugaros skausmas?

Ūmus nugaros skausmas prasideda čia ir dabar. Pacientas tokiu atveju gali įvardyti net laiką, kada tai nutiko. Ūmus tęsiasi iki dviejų savaičių, taikant gydymą ir tinkamas priemones paprastai per 2–3 savaites praeina, išskyrus tuos atvejus, kai yra labai sudėtinga išvarža – tuomet gali trukti ir keletą mėnesių.

Nugaros skausmas dažniausiai būna lėtinis ir kartkartėmis primena apie save, gali skaudėti ir dešimtmečiais. Jis juntamas išsėdėjus visą darbo dieną, padirbėjus sode, užklupus stresui. Toks skausmas neturi pradžios ir pabaigos, žmogų gali lydėti ir visą gyvenimą. Nuostabą kelia tai, kad pacientai skausmą junta daug metų, tačiau į gydytojus kreipiasi tik tuomet, kai labai pablogėja. Jeigu kasdien skirtume bent 2 valandas pasveikti, sveikata tikrai pagerėtų. Lėtiniam skausmui mažinti yra specialių pratimų, kuriuos reikėtų daryti kiekvieną dieną, pasivaikščioti. Po kurio laiko lėtinis skausmas sumažėja arba jo beveik nebejaučiama. Pratimus žmonės dažnai daro iki tol, kol pajaučia pagerėjimą. Vis dėlto vertėtų žinoti tai, kad toks skausmas linkęs sugrįžti, todėl sveikata reikia rūpintis nuolatos.

Apie kokius kitus sveikatos sutrikimus gali įspėti nugaros skausmas?

Nugaros skausmą gali sukelti ne vien raumeninės, slankstelių ar diskų ir minkštųjų audinių problemos. Dėl nugaros skausmo gali būti kalti ir ginekologiniai, inkstų ir šlapimo takų susirgimai, dėl jų atsiranda skausmas juosmens srityje. Jeigu tai tęsiasi ilgą laiką, reikėtų pasikonsultuoti su urologu, ginekologu ar bent jau šeimos gydytoju tam, kad būtų nustatyta, ar nėra kitų skausmo priežasčių. Na, ir, žinoma, yra susirgimų, kurie gali būti to skausmo priežastis arba pranešti apie rimtesnius susirgimus. Tokiais atvejais skausmas būna nepaprastai stiprus, nuskausminamieji nepadeda, skausmas gali pažadinti naktį ir neleisti užmigti. Greta gali atsirasti neurologinių reiškinių, kai nusilpsta ar tirpsta rankos, kojos – tarp galūnių ir stuburo yra didelis ryšys.

Kokių profilaktinių priemonių turėtume imtis tam, kad sumažintume tikimybę patirti nugaros skausmą? 

Pirmiausia, reikėtų atkreipti dėmesį į elgesį su savo kūnu, t. y. svarbu taisyklingas judėjimas, darbo vietos ergonomika, taisyklingas gulėjimas. Labai svarbu investuoti į lovą, čiužinį ir avalynę. Norint išsaugoti sveiką stuburą būtina išmokti atsipalaiduoti, skirti laiko sau, savo kūnui, nepamiršti, kad jis duotas vienas ir su juo reikės nugyventi visą gyvenimą. Šiandien puikiai pakeičiami klubų sąnariai, tačiau nugarą, stuburą nėra taip paprasta koreguoti, todėl reikia labai saugotis. Jeigu norima sportuoti, būtinai reikia tam pasiruošti, treniruotės turėtų būti reguliarios, atitikti fizines galimybes. Jei žmogus į aikštelę išbėga nepasiruošęs, tikimybė patirti nugaros traumą yra labai didelė. Visas organizmas mechaniškai yra susijęs.

Ar užsitęsęs nugaros skausmas ir sportas yra suderinami dalykai?

Pasiruošus tikrai taip. Du mėnesius būtina atlikti specialius pratimus tam, kad būtų sustiprintos silpnos raumenų grupės, sutvarkyti visi liemens raumenys, diafragma. Tokius pratimus galima atlikti ir namuose, tačiau pratimų programa būtinai turi būti sudaryta specialisto. Po poros mėnesių, kai pajusite rezultatą, kad nugara jaučiasi vis geriau, galėsite eiti sportuoti. Tačiau prieš sportuojant, ypač prieš imantis didesnio fizinio krūvio, būtina apšilti. Klaidinga manyti, kad turint silpną nugarą niekada nebebus galima sportuoti. Aišku, yra sporto šakų, kurių praktikuoti jau nebegalėsite, pavyzdžiui, kilnoti štangą arba šokinėti su parašiutu.  Tačiau verta atrasti ką nors kita. Žmogaus kūno galimybės yra beribės, todėl taisyklingai dirbant galima pasiruošti viskam.

Kada vertėtų nieko nelaukti ir kreiptis į gydytojus, nesitikint, kad praeis savaime?

Kai žmogų vargina labai stiprus ir ilgai nepraeinantis, naktį pažadinantis skausmas. Vis dėlto aš bet kokiu atveju rekomenduočiau pasitarti su specialistais – gydytoju reabilitologu arba kineziterapeutu. Jeigu skauda, reikia veikti greitai, o ne laukti savaitę, dvi, tris, kol skausmas praeis. Paprastai tokiais atvejais skausmo priežasties vertėtų ieškoti ir jį mažinti iš karto.

Pas gydytoją Gintarę Vaitkienę registruokitės internetu.