Gydytoja kardiologė: karštą dieną labiau bijome žemo pacientų kraujospūdžio, o ne aukšto

Žemas kraujospūdis / Shutterstock nuotr.
Autorius: Auksė Kontrimienė
Publikuota: 2020-08-07 13:57
Aukšta oro temperatūra kelia didelį pavojų sergantiems širdies bei kraujagyslių ligomis. Viena iš pagrindinių priežasčių yra dehidratacija, tirštėjantis kraujas ir to tirštėjančio kraujo pasekmės žmogaus organizmui. Kaip į temperatūros pokyčius reaguoja žmogaus kraujospūdis?

„Aukštą kraujospūdį turintys pacientai dažniausiai vartoja kraujospūdį mažinančius vaistus. Bet ne visi pacientai vaistus vartoja tvarkingai, kaip gydytojai yra paskyrę. Neretai jie „pasikoreguoja“ dozes ir vaistų vartojimo rėžimą: spaudimui nebekylant jie tabletės nebeišgeria, o kitą dieną turi kraujospūdžio piką. Taip ir atsiranda tie „nekoreguojami, šokinėjantys“ kraujospūdžiai. Vartojamų vaistų režimo pažeidimas labai lemia kraujospūdžio nestabilumą“, – tvirtina gydytoja kardiologė Eglė Uždavinytė-Gatelienė.

Gydytoja kardiologė Eglė Uždavinytė-Gatelienė / Ramūno Guigos nuotr.
Gydytoja kardiologė Eglė Uždavinytė-Gatelienė / Ramūno Guigos nuotr.

Esant dideliems karščiams žmogaus organizmas vėsinasi daugiau prakaituodamas bei išplėsdamas periferines kraujagysles, todėl kraujospūdis tampa žemesnis, kraujas tirštėja, kraujo cirkuliacija vyksta prasčiau.

„Žemo kraujospūdžio fone ir smegenų kraujotaka, ir širdies, ir visų gyvybinių organų kraujotaka prastėja. Mes, kardiologai, ir kiti gydytojai, ypač skubios pagalbos skyriaus medikai, kur kas labiau bijome žemo kraujospūdžio, o ne aukšto. Žemas kraujospūdis rodo labai sunkią paciento būklę. Nukritęs kraujospūdis sukelia nemažai problemų, nes kraujo nebegauna svarbiausi organai: smegenys, širdis, inkstai.

Jei žemas kraujospūdis yra prarastų skysčių pasekmė (pavyzdžiui dėl dehidratacijos esant dideliam karščiui), tuomet būtina atstatyti skysčių balansą ir tikėtis būklės pagerėjimo. Kraujospūdis gali nukristi ir perdozavus antihipertenzinius vaistus. Jei žemas kraujospūdis yra dėl labai  ryškaus širdies nepakankamumo ar kitos sunkios patologijos, tuomet kraujospūdžio korekcijai reikia papildomų vaistų ir toks pacientas gydomas intensyvios terapijos skyriuje. Žinoma, dideli karščiai dar labiau blogina sunkiai sergančių pacientų būklę“, – teigia gydytoja kardiologė.

Kalbant apie pacientus, sergančius arterine hipertenzija ir vartojančius kraujospūdį mažinančius vaistus, nereikia pamiršti keleto momentų: vasarą karščių metu tirštėjant kraujui ir daugiau netenkant skysčių, pavartoto vaisto koncentracija kraujyje būna didesnė.

„Žemesnį kraujospūdį lemia ir išsiplėtusios periferinės kraujagyslės, kurios refleksiškai išsiplečia karščio sąlygomis, nes taip organizmas geriau vėsinasi. Įsijungia ir kiti termoreguliaciniai mechanizmai, todėl vasarą daugumos hipertonikų arterinis kraujo spaudimas tampa žemesnis ir kraujospūdį mažinančių vaistų dozes vasarą reikėtų pamažinti. Esant mažam kraujospūdžiui svaigsta galva, pacientai jaučia silpnumą, kraujo pratekėjimas susiaurėjusiomis kraujagyslėmis tampa sudėtingesnis, todėl organai ir audiniai ima badauti.  Labai žemo kraujospūdžio nereikėtų laikyti.  Hipertonikams 100/60mmHg – tai žemiausia riba, geriau jei AKS būtų 120/80 mmHg“, – sako kardiologė E.Uždavinytė-Gatelienė.

Ką patartumėte daryti karštą dieną?

Gydytoja pataria vengti būti karštyje, jeigu tik tai yra įmanoma. „Turime gyventi, kaip pietų šalyse. Ten žmonės pradeda dienos gyvenimą labai anksti ryte, o susirenka valgyti 22 val. vakare. Taip elgiamasi Pietų Italijoje, kur visi įpratę prie didelių karščių. Taip ir savo pacientams patariame: jeigu yra darbų, tai padaryti juos anksti ryte, kol dar nėra labai karšta. Ir galbūt vakare, jeigu žmogus dar būna aktyvus“, – teigia gydytoja kardiologė.

Dieną reikėtų stengtis būti maksimaliame komforte: įsijungti ventiliatorių, kondicionierių. „Tik nereikia šokiruoti organizmo ir būti labai atšaldytoje patalpoje. Kambario temperatūra turėtų būti 3-4 laipsniais žemesnė negu lauko, po to ją galima palaipsniui mažinti. Taip išvengsime peršalimo ligų“, – sako kardiologė E.Uždavinytė-Gatelienė.

Jos teigimu, jeigu tenka išeiti į lauką, svarbu pasirinkti natūralaus pluošto aprangą ir  nepamiršti galvos apdangalo. Labai svarbu išgerti reikiamą kiekį skysčių. Pasak gydytojos kardiologės, vyresnius žmones labai sunku įtikinti tą padaryti.

„Mes kartais juokaujame, kad reikėtų negeriančius skysčių pacientus prijungti prie lašelinės ir dar garantuoti lengvą skysčių šalimą, nes kitaip neįmanoma juos priversti laikytis tinkamo skysčių vartojimo režimo“, – pasakoja kardiologė E.Uždavinytė-Gatelienė. Jos teigimu, vyresnius žmones labai gąsdina dažnas šlapinimasis, todėl jie piktybiškai negeria vandens. O būtina išgurkšnoti ne mažiau kaip 2 litrus vandens per dieną.

„Geriausia prašyti išgerti 1,5 ar 2 litrų talpos butelį per parą, greta kitų suvartojamų skysčių bei maisto. Kitaip apskaičiuoti išgerto skysčio kiekį labai sudėtinga. Tokios rekomendacijos tinka žmonėms, nesergantiems širdies nepakankamumu. Esant išreikštam širdies nepakankamumui, reikia kontroliuoti gaunamų ir išskiriamų skysčių balansą, kad skysčių perteklius nesikauptų organizme“, – sako gydytoja.

Užsiregistruoti pas gydytoją kardiologę Eglę Uždavinytę-Gatelienę konsultacijai galima ČIA.