Gydytoja oftalmologė išsklaidė mitus apie kataraktą bei pasidalijo patarimais

Gydytoja oftalmologė Jūratė Sveikatienė.
Autorius: Pranešimas žiniasklaidai
Publikuota: 2022-09-02 09:43
Skaičiuojama, kad kataraktos operacija yra dažniausiai atliekama operacija pasaulyje, kasmet grąžinanti gerą regėjimą milijonams pacientų. Tačiau nemaža dalis žmonių tiki įvairiais su katarakta susijusiais mitais ir vengia operuotis arba atvirkščiai, per daug riboja kasdienį gyvenimą po operacijos. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Akių ligų skyriaus vedėja, gydytoja oftalmologė Jūratė Sveikatienė išsklaidė dažniausiai pasitaikančius mitus apie kataraktą ir davė vertingų patarimų.
Gydytoja oftalmologė Jūratė Sveikatienė.
Gydytoja oftalmologė Jūratė Sveikatienė.

Katarakta – tai amžiaus sąlygota būsena

Gydytoja oftalmologė J.Sveikatienė paaiškina, kad katarakta yra akies lęšiuko sudrumstėjimas, dėl kurio šviesa negali patekti į tinklainę, todėl suprastėja regėjimas: „Vengiu kataraktą vadinti liga, nes dažniausiai tai susiję su natūraliu žmogaus senėjimu. Bėgant metams kiekvieno iš mūsų akių lęšiukai drumstėja, tik ne kiekvienam vienodu greičiu ir intensyvumu.

Lęšiuko drumstėjimas ir dėl jo blogėjantis regėjimas atima galimybę gyventi pilnavertį gyvenimą ir juo džiaugtis. Bet pastebime, kad augant pragyvenimo lygiui, vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių nori išlikti aktyvūs: vairuoti automobilį, dirbti, dalyvauti socialiniame ir kultūriniame gyvenime, skaityti knygas, naudotis kompiuteriu ir t. t. Todėl jie renkasi kataraktos operaciją, grąžinančią ryškų regėjimą.“ Visgi dalis tų, kurie galėtų atgauti gerą regą, operacijai nesiryžta dėl įvairių baimių ir klaidingų įsitikinimų.

Mitas: katarakta serga tik labai seni žmonės

Vos gimusio žmogaus akies lęšiukas yra skaidrus, o bėgant metams jis drumstėja, kol ima prastėti rega – katarakta paprastai pradeda vystytis sulaukus 50-ies. Tačiau gydytoja oftalmologė J.Sveikatienė sako, kad katarakta gali būti nustatyta ir jaunesniems žmonėms. Jiems kataraktą gali sukelti akių traumos, gretutinės ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas, ultravioletiniai spinduliai, rūkymas, kai kurie vaistai, kenksmingos darbo sąlygos. Pirmieji kataraktos ženklai gali pasireikšti kaip ne itin ryškus vaizdas, matoma dėmelė, poreikis pradėti naudoti skaitymo akinius ir kt. Taip pat pasitaiko ir įgimta katarakta, pasireiškianti nuo gimimo – ją gali sukelti nėštumo metu moters vartotas alkoholis, rūkymas, infekcijos ir kiti veiksniai.

J.Sveikatienė pastebi, kad operacijos būtinumas priklauso nuo to, kiek žmogui svarbus geras regėjimas jo kasdieniame gyvenime, kiek jis turi įtakos gyvenimo kokybei. „Kartais tenka bendrauti su kiek prasčiau dėl kataraktos matančiais pacientais, kurie be galo bijo operacijos. Stengiuosi juos nuraminti ir pabrėžiu, kad jei dėl prastesnės regos nenukenčia jų kasdienio gyvenimo kokybė, operaciją galima atidėti ateičiai. Žinoma, pradinėse kataraktos stadijose lęšiukas yra minkštesnis, todėl mažesnė komplikacijų tikimybė, o pooperacinė eiga sklandesnė ir greitesnė“, – pasakoja gydytoja oftalmologė.

Mitas: kataraktos operacija yra pavojinga

Anot gydytojos oftalmologės J.Sveikatienės, natūralu, kad žmonės baiminasi chirurginės operacijos: „Kiekviena intervencija turi tam tikrą riziką, kurią visada įvertiname individualiai ir kalbamės su pacientu. Tačiau kalbant bendrai, kataraktos operacija yra saugi, RVUL Akių ligų skyriuje jų atliekame iki 1000 per metus. Operacija atliekama naudojant vietinę lašų nejautrą (vaistai ne leidžiami, o sulašinami į akį), tad pacientas būna sąmoningas, bet nejaučia skausmo. Šiuolaikinės kataraktos operacijos atliekamos per vos 2,0–2,4 mm skersmens pjūvius, esant sandariam operaciniam pjūviui jis nesiuvamas. Operacija paprastai trunka iki 30 min., o pacientas į namus išleidžiamas tą pačią dieną.

Be to, prieš operaciją nereikia nutraukti ar kaip nors koreguoti kraują skystinančių medikamentų vartojimo, nes kataraktos operacija yra nekraujinga ir rizikos nukraujuoti nėra.“ Gydytoja pabrėžia, kad vieni pacientai pagerėjusį regėjimą po operacijos pastebi vos nuėmus tvarstį, kitiems gali prireikti kiek daugiau laiko.

Mitas: po kataraktos operacijos negalima nieko daryti

Nemažai pacientų baiminasi, kad po kataraktos operacijos jie kelias savaites ar net ilgiau turės praleisti lovoje. „Žinoma, kelias savaites reikia laikytis tausojančio režimo – nepersitempti, netrinti akių, lašinti gydytojo paskirtus lašus. Tačiau dar nuo seno likę įsitikinimai ir kaimynų patarimai, kad po operacijos  negalima lenktis, miegoti ant operuotos akies šono, negalima nieko nešti, kelti ar būtina nuolat nešioti tamsius akinius, žiūrėti televizorių su tamsiais akiniais – visa tai yra mitai. Savo pacientus visuomet raginu vadovautis protu ir klausyti operavusio gydytojo rekomendacijų“, – sako J.Sveikatienė.

Gydytoja oftalmologė primena, kad jei pooperaciniu laikotarpiu akį pradeda skaudėti, pablogėja rega ar operuota akis netyčia traumuojama, svarbu neužsiimti savigyda – ramunėlių ir kitų arbatų kompresais, – bet nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą.

Mitas: kataraktą išgydyti galima akių lašais

„Šiuo metu nėra atliktų tyrimų, kurie patvirtintų tokią hipotezę, todėl nereikėtų tikėtis ir laukti, kad akių lašai ar kitokie alternatyvūs gydymo metodai išskaidrintų akies lęšiuką ir taip pagerintų regėjimą“, – mitą paneigia gydytoja oftalmologė, bet priduria neatmetanti galimybės, kad tokie lašai galėtų būti sukurti ateityje.

Ji pataria užuot kovojus su pasekmėmis, rūpintis akimis bei jas tausoti nuo jaunų dienų ir tai daryti visą gyvenimą. Skaitmeninių technologijų amžiuje būtina prisiminti ir laikytis darbo ir poilsio režimo dirbant kompiuteriu – daryti pertraukas ir keisti žvilgsnio atstumą, pavyzdžiui, žiūrėti į tolį pro langą, bet ne pulti naršyti telefone, riboti naudojimąsi mobiliaisiais telefonais ir kitais spinduliuojančiais ekranais. Būtina pasirūpinti saugia darbo aplinka – geru apšvietimu, pavargusias akis atgaivinti dirbtinėmis ašaromis. Dirbantys darbą, susijusį su pavojumi akims, turėtų naudotis specialiomis akių apsaugos priemonėmis.

Surasti gydytoją oftalmologą savo mieste ir užsiregistruoti konsultacijai patogu manodaktaras.lt platformoje.