Gydytoja otorinolaringologė pataria: ką reikia žinoti apie šienligę ir kaip sumažinti jos simptomus

Šienligės simptomų gali atsirasti ir pavasarį, ir vasarą, ir net rudenį. / „Shutterstock“ nuotr.
Autorius: Projekto partnerio turinys
Publikuota: 2020-05-08 14:50
Vis labiau įsibėgėjantis pavasaris ir bundanti gamta džiugina ne visus. Šylant orui daugiau laiko norisi praleisti lauke, bet dažnam laiką gryname ore apkartina užgulusi nosis, atsiradusi sloga ir perštinčios akys. Šie simptomai gali atsirasti dėl mechaninio gausybės įvairiausių dulkių poveikio viršutinių kvėpavimo takų gleivinei, bet gali būti ir virusinio susirgimo pasekmė, o neretai ir alergijos požymis. Dažniausiai šiuo metų laiku vargina šienligė, tai yra sezoninis alerginis nosies gleivinės uždegimas (rinitas) ir dažnai kartu esantis akių junginės uždegimas (konjunktyvitas).

Apie šią ligą pasakoja medicinos centro „Northway“ gydytoja otorinolaringologė dr. Inga Šatinskienė.
Pasak gydytojos, pagrindinis šienligės kaltininkas – dažniausiai neišvaizdžiai žydinčių augalų žiedadulkės. Jos yra  labai mažos, vidutiniškai 0,05 mm skersmens, nematomos plika akimi, kartu su vėju galinčios nukeliauti šimtus kilometrų. Vienoje žiedadulkėje yra keletas alergenų, tai yra baltymų, sukeliančių alerginę slogą, akių uždegimą ar astmos priepuolį. Oro užterštumas, tabako dūmai didina šių baltymų gebėjimą įjautrinti organizmą ir sukelti alerginę reakciją.

Medicinos centro „Northway“ gydytoja otorinolaringologė dr. Inga Šatinskienė.
Medicinos centro „Northway“ gydytoja otorinolaringologė dr. Inga Šatinskienė.

Augalai, kurių žiedadulkės sukelia alergines ligas, skirstomi į tris pagrindines grupes – medžiai (beržas, lazdynas, alksnis, gluosnis ir kt.), pievų žolės (motiejukas, miglė, eraičinas, svidrė ir kt.) ir piktžolės (kietis, varputis, pelynas, dilgėlės ir kt.). Lietuvoje anksčiausiai ore nustatomos medžių žiedadulkės: nuo vasario pabaigos – kovo pradžios iki balandžio mėn.

Jautriems žiedadulkėms žmonėms simptomai pasireiškia, kai žiedadulkių koncentracija ore pasiekia tam tikrą lygį (tai priklauso nuo augalo rūšies, vidutiniškai 10-20 žiedadulkių 1 oro m3).

„Šienligė dažniausiai pasireiškia vandeninga sloga, čiauduliu, nosies niežuliu. Gali užburkti nosis, dingti uoslė. Kartais kartu būna ir akių paraudimas, niežulys, sausas kosulys ar kutenimas gerklėje“, - ligos simptomus vardina patyrusi specialistė. Dažniausiai šia liga suserga vaikai ir jauni žmonės iki 40 m. Šienligės simptomai ryškesni karštu, sausu oru, o esant lietingoms dienoms simptomai pagerėja. Paprastai pirmą sezoną pasireiškę šienligės simptomai priskiriami peršalimui. „Esant virusiniam susirgimui jau minėtus simtomus dažniausiai lydi pakilusi temperatūra. Išsiaiškinti, koks tai susirgimas padeda ir nosies išskyros. Jei tai infekcija - jos yra žalios arba gelsvos spalvos. Alergijai būdingos vandeningos nosies išskyros. Be to, jei tai alerginė sloga, simptomai pasireikš ir kitais metais panašiu laiku“, – aiškina otorinolaringologė.

„Tačiau negydoma šienligė gali sukelti komplikacijas, tokias kaip sinusitas arba vidurinės ausies uždegimas. Be to, tokiems žmonėms didesnė rizika susirgti bronchine astma“, - perspėja dr. I. Šatinskienė.

Daug žmonių, ypač kuriems šie simptomai nelabai trukdo gyventi, ar kurie nelinkę pastebėti smulkių sveikatos sutrikimų, nekreipia dėmesio į kasmet tuo pačiu sezonu pasikartojančią slogą ar akių junginės uždegimą. „Tačiau negydoma šienligė gali sukelti komplikacijas, tokias kaip sinusitas arba vidurinės ausies uždegimas. Be to, tokiems žmonėms didesnė rizika susirgti bronchine astma“, - perspėja dr. I. Šatinskienė.

Sergantieji alerginėmis ligomis, kurias sukelia žiedadulkės, turėtų vengti kontakto su jomis. Idealiu atveju, pradėjus žydėti augalams, kuriems žmogus yra jautrus, jis turėtų išvykti ten, kur tie augalai jau ar dar nežydi. Tačiau dažniausiai tą padaryti sunku, todėl žydėjimo metu rekomenduojama imtis kitų apsisaugojimo priemonių. Patariama namuose ir automobilyje langus laikyti uždarus, ypač popietinėmis valandomis, kai žiedadulkių koncentracija ore didžiausia, esant galimybei ant  langų kabinti drėgnas užuolaidas, kad jos sulaikytų patenkančias žiedadulkes. Atėjus iš lauko reikėtų pasikeisti drabužius, nusiprausti po dušu. Rekomenduojama dažnai lašinti į akis dirbtines ašaras, praplauti nosies ertmę jūros vandeniu, kad būtų pašalinamos ten patekusios žiedadulkės. Žinoma, žydėjimo periodu tokiam žmogui reikėtų atsisakyti išvykų į gamtą. „Vis dėlto, visiškai išvengti kontakto su žiedadulkėmis praktiškai neįmanoma“, - konstatuoja gydytoja.

„Šiuo metu yra daug labai efektyvių vaistų alerginėms ligoms gydyti. Jie gali būti naudojami vietiškai (pvz., lašai į akis, nosį, inhaliatoriai) ir tabletėmis. Taip pat 2 – 4 savaites iki žydėjimo pradžios skiriamas ir profilaktinis gydymas. Tuomet išvengiama simptomų pasireiškimo arba jie būna gerokai lengvesni ir netrikdo gyvenimo kokybės“, - apibendrina patyrusi otorinolaringologė.

Projekto partnerio inicijuotas ir parengtas turinys, už teksto turinį atsakingas partneris.