Gydytoja paneigia dažniausius mitus, susijusius su kraujo donoryste

Kraujo donorystė / Kauno klinikų nuotr.
Autorius: manodaktaras.lt
Publikuota: 2021-11-15 17:56
Covid-19 pandemija ir jos valdymo priemonės Lietuvoje lėmė kraujo donorų ir donacijų skaičiaus sumažėjimą. Be to, kraujo donorystės procesą vis dar gaubia įvairios baimės ir abejonės. Žmonės vengia tapti kraujo donorais dėl įvairių visuomenėje vyraujančių mitų.

Kauno klinikų Kraujo centro vadovė dr. Diana Remeikienė teigia, kad kraujo donorystė yra saugi ir neskausminga procedūra, kuri gali išgelbėti kito žmogaus gyvybę. Kraujo centro vadovė paneigia kelis dažniausiai sklandančius mitus apie kraujo donorystę ir paaiškina, kodėl jie yra klaidingi.

1 mitas. Covid-19 vakcina paskiepytas žmogus negali būti kraujo donoru.

Žmogus, paskiepytas bet kuria Lietuvoje registruota vakcina nuo COVID-19, gali tapti kraujo donoru. Paskiepytas asmuo gali atvykti dovanoti kraujo net ir tą pačią dieną po vakcinacijos.

2 mitas. Aukojant kraujo galima užsikrėsti kokia nors liga.

Kraujo donorystės metu yra laikomasi pačių aukščiausių higienos reikalavimų. Visos priemonės, naudojamos donoro ištyrimui prieš donaciją ir kraujo surinkimui, yra vienkartinės, todėl užsikrėsti kokia nors liga yra neįmanoma.

3 mitas. Kraujo donorystė kenkia sveikatai.

Donorystės metu žmogus netenka apie 450 ml kraujo – toks kiekis neturi įtakos donoro sveikatai. Asmenims, dažnai ir reguliariai aukojantiems kraujo, gali sumažėti geležies atsargos, todėl nuolatiniams kraujo donorams atliekamas feritino tyrimas. Esant poreikiui, jiems skiriami geležies papildai.

4 mitas. Asmenys, turintys tatuiruočių, negali aukoti kraujo.

Tatuiruočių turintys asmenys gali tapti kraujo donorais. Pagrindinė sąlyga – nuo paskutinės tatuiruotės atlikimo iki kraujo aukojimo dienos turi būti praėję daugiau nei keturi mėnesiai.

5 mitas. Paaukojus kraujo organizmas jo pradeda gaminti daugiau, todėl negalima nutraukti kraujo donorystės.

Nustoti dovanoti kraują galima bet kuriuo metu. Po atliktos donorystės, organizmas atstato netekto kraujo kiekį kūne, tačiau nepradeda jo gaminti daugiau nei reikia.

Šaltinis: Kauno klinikų inf.