Gydytojai pulmonologai pastebi daugėjant užleistų plaučių ligų atvejų

Plaučiai / „Fotolia“ nuotr.
Autorius: www.manodaktaras.lt
Publikuota: 2020-11-06 16:34
Karantino metu gydymo įstaigos – tiek pirminės sveikatos priežiūros, tiek ligoninės – dirbo kitokiu režimu, dėl to gydytojai mato daugiau užleistų ligų atvejų. VU ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila sako, kad pastaruoju metu gydytojai pastebi, daugėjančių pacientų, sergančių užleistomis plaučių ligomis – tiek tuberkulioze, tiek plaučių vėžiu.

Apie plaučių ligas pastarąjį pusmetį kalbama ypač daug – koronavirusinės infekcijos taikinys yra plaučiai, šios infekcijos sukelta COVID-19 liga gali komplikuotis plaučių uždegimu, kvėpavimo nepakankamumu.

Lėtinėmis plaučių ligomis sergantys žmonės jautresni infekcijoms, kurių taikinys yra plaučiai: „Tuberkulioze sergančių žmonių plaučiai, jau pažeisti ligos, nesveiki, dėl to papildoma infekcija (pavyzdžiui, koronavirusinė, gripo, „įprastų“ bakterijų), labai pablogina paciento sveikatos būklę. Tuberkuliozė dažniausiai stipriai pažeidžia plaučių audinį, susidaro ertmės, randai. Todėl laiku nepastebėta ir nepradėta tinkamai gydyti, progresuoja. Toks ligonis yra daug pavojingesnis kitiems asmenims, nes išskiria daugiau tuberkuliozės sukėlėjų (tuberkuliozės mikobakterijų). Deja, COVID-19 liga situaciją ypač pasunkina dėl ribotos galimybės išsitirti“, – aiškina prof. E. Danila.

VU ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila.
VU ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila.

Tuberkuliozės skaičiai mažėja

Tuberkulioze užsikrėtusiųjų kasmet registruojama šiek tiek mažiau. Vis dėlto tuberkuliozės epidemiologinė  situacija gerėja per lėtai. Išsivysčiusiose šalyse  tuberkulioze serga apie 5 ligonius iš 100 tūkst. gyventojų.  Lietuvoje šia liga serga, pernai metų duomenimis, apie 36 iš 100 tūkst. gyventojų. „Didžiausia problema – nutrauktas gydymo kursas, kuomet pasijutę geriau, pacientai nebevartoja vaistų. Dėl to vystosi vaistams atspari tuberkuliozė. O ją gydyti daug sunkiau ir gydymo trukmė daug ilgesnė (keliolika mėnesių ar ilgiau)“, – sako Tuberkuliozės valstybės informacinės sistemos vadovė dr. Edita Davidavičienė. Tyrimai rodo, kad vienas atvira plaučių tuberkulioze sergantis žmogus per metus gali užkrėsti 25–35 žmones.“

Užsikrėsti galima bet kur

Žmogus, sergantis atvira tuberkulioze, išskiria į aplinką tuberkuliozės mikobakterijas kalbėdamas, kosėdamas, čiaudėdamas, juokdamasis. Jų įkvėpęs kitas žmogus užsikrečia. Prieš du dešimtmečius mūsų šalyje užsikrėtusiųjų mastas pasiekė vos ne epideminį lygį, dėl to valstybiniu lygiu buvo imtasi priemonių, siekiant situaciją suvaldyti: „Sukurta valstybinė tuberkuliozės kontrolės ir profilaktikos programa, sukurta DOTS sistema (DOTS – directly observed treatment standartised – tiesiogiai stebimas standartizuotas gydymas). Ši sistema tikrai puikiai veikia, – aiškina dr. E. Davidavičienė. – Pagal šią programą, sergantysis vaistus turi suvartoti stebint medicinos personalui. Tik nenutrauktas gydymas gali ligą įveikti, o tam reikia pasiryžimo gydytis, kantrybės ir didelės socialinės atsakomybės ir valstybės paramos.“

Tuberkuliozės diagnostikos kelias

Įtarti ligą ir siųsti konsultuotis pas specialistus (pulmonologus) dažniausiai tenka šeimos gydytojams,  kurie paprastai pirmieji pamato sergantį žmogų. Jei pacientas ilgai serga plaučių uždegimu, nepasveiksta, 3 savaites ar ilgiau jį vargina kosulys, skrepliavimas, prakaitavimas, silpnumas, pakyla temperatūra (gali kilti ir iki 39 laipsnių), jaučiamas skausmas krūtinėje giliai įkvepiant, visada paciento reikėtų paklausti, ar neturėjo kontakto su žinomu tuberkuliozės atveju ir siųsti specialisto konsultacijai gauti. „Anksti nustatyti ligą galimybių yra, – sako prof. E. Danila. – Anksčiau tyrimų rezultatų laukdavome 2 mėnesius. Dabar, skirdami greituosius genetinius molekulinius diagnostikos metodus, atsakymą gauname per 1–2 dienas, tik reikia, kad žmogus kreiptųsi į gydymo įstaigą dėl varginančių negalavimų.“

Gydymas – ilgas

Kasmet Lietuvoje registruojama apie 1000 naujų tuberkuliozės atvejų. Tuberkuliozės gydymas susideda iš dviejų fazių: intensyviosios fazės, trunkančios 2–3 mėnesius, kai tenka vartoti 4 (kartais 5) vaistus nuo tuberkuliozės ir tęstinio gydymo fazės, kuri dažniausiai trunka 4 mėnesius. Pasitaiko atvejų, kai pagerėjus sveikatos būklei, tačiau nebaigus gydymo kurso, ligonis vaistų vartojimą nutraukia. Tokiu atveju dažniausiai išsivysto vaistams atspari tuberkuliozė. Vaistams atspari tuberkuliozė gali būti ir dėl chaotiško gydymo – tuberkuliozės mikobakterijos pripranta prie pirmosios eilės vaistų nuo tuberkuliozės. Taip susidaro pavojinga ligos forma – vaistams atspari tuberkuliozė. Jos gydymas gali trukti iki 2 metų. Todėl ir sakoma, kad tuberkuliozės gydymo esmė – atsakingai vartoti vaistus.

Gydytoja vaikų pulmonologė dr. Elena Sučilienė atkreipia dėmesį, kad vaikus dažniausiai užkrečia šeimos nariai – tėvai. „Kad vaikai būtų apsaugoti nuo ypač pavojingų tuberkuliozės formų – tuberkuliozinio meningito ir miliarinės plaučių tuberkuliozės – naujagimiai yra paskiepijami antrą parą po gimimo. Prieš mokyklą vaikams turi būti atliktas tuberkulino mėginys (Mantoux mėginys). „Visada tėvams išaiškiname, kad jei yra teigiama Mantoux reakcija, vadinasi, vaikas užsikrėtęs ir gydymas reikalingas, kad nesusirgtų tuberkulioze. Nors skundų nėra, vaikas jaučiasi gerai, plaučiai nepakitę, kitų užkrėsti negali, tačiau ir šią vadinamąją latentinę ligos formą gydyti būtina“, – aiškina dr. E. Sučilienė. Jei nustatoma, kad vaikas jau serga tuberkulioze, jis turi būti gydomas kaip ir suaugusieji – 6 mėnesius. Daugiau kaip pusė vaikų, kuriems diagnozuojama tuberkuliozė, nieko blogo nejaučia.

Išgydyti latentinę tuberkuliozės formą vaikystėje svarbu dar ir dėl to, kad ligos simptomai gali prasidėti žymiai vėliau, gal net senatvėje: „Vyresniame amžiuje prisideda kitos lėtinės ligos, nusilpsta imuninė sistema ir ilgai tūnojusi tuberkuliozė gali išsivystyti į aktyvią ligos formą,“ – sako dr. E. Sučilienė.

Jei šeimos nariui diagnozuojama tuberkuliozė, svarbu ištirti šeimos narius ir kitus artimus kontaktus. Tačiau būna atvejų, kad vaikui diagnozuojama ši liga, o mama nuslepia, kad vaikas turėjo kontaktą su sergančiuoju tuberkulioze. Pasak dr. E. Davidavičienės, negydomi tuberkulioze sergantys žmonės ar nutraukę gydymą – didelė grėsmė visuomenei.

Europos šalių statistika rodo, kad didesnis negu Lietuvoje sergamumas tuberkulioze registruojamas tik Rumunijoje.

Šaltinis: santa.lt