Gydytojas M.Jukna: prireikia kantrybės, kol pacientui išaiškini, kad „išguglino“ klaidingą diagnozę
Žmonės susižaloja darbe, laisvalaikiu, sportuodami, gamindami maistą namuose susižeidžia virtuvės įranga. Patekti pas gydytojus specialistus net ir po karantino sudėtinga, todėl neretas pagalbos ieško internete. Ar galima pasitikėti „daktaro Google“ pagalba nustatyta diagnoze?
Ortopedas-traumatologas Mantas Jukna sako, kad pacientų grupė, kuriai patinka nusistatyti diagnozę internete, auga. „Kuo toliau, tuo tokių atvejų daugiau. Mano nuomone, nėra gerai pačiam tapti daktaru, nebaigus mokslų, nusistatinėti sau diagnozę. Tą turi padaryti atitinkamų sričių medikai“, – sako gydytojas.
Medikui ne kartą teko bendrauti su žmonėmis, kurie pagal vieną simptomą nusistato pačias įvairiausias diagnozes, reikalauja tam tikro gydymo, galbūt papildomų tyrimų, kurie galimai yra visiškai nebūtini. „Yra tokių pacientų grupė, ji tikrai nėra labai didelė, bet ateina pacientai, kurie matosi būna prisiskaitę internete, jie taip ir sako: skaičiau, mano diagnozė greičiausiai yra tokia ir tokia“, – pasakoja M.Jukna.
Medikas puikiai prisimena pacientą, kuriam diagnozavo riešo kanalo sindromą, o pats žmogus buvo „išsiguglinęs“ visai kitą diagnozę. Maža to, ginčijosi ir reikalavo specialaus tyrimo, sakydamas, kol jis nebus paskirtas, neišeis iš kabineto.
Ortopedas-traumatologas neslepia, prireikia nemažai kantrybės, kol pacientui pavyksta išaiškinti. „Bandau paaiškinti, kokia yra situacija, ką būtina daryti šiuo atveju. Visus reikalingus tyrimus, padedančius nustatyti diagnozę, medikai ir taip paskiria. O jeigu nėra specifinių indikacijų, nėra ir būtinybės, tad bandau logiškai paaiškinti ir argumentuoti, kodėl šiuo atveju jam jo nereikia. Juk tyrimai nėra toks nekaltas dalykas“, – sako gydytojas M.Jukna.
Jis teigiamai vertina, kai pacientas, jau žinodamas savo tikslią diagnozę, ieško informacijos internete, domisi, kaip greičiau pasveikti, sau padėti. „Bet pasitaiko atvejų, kad prisiskaitęs informacijos, žmogus per daug nerimauja. Todėl visgi rekomenduočiau tartis su specialistu nuotoliniu būdu“, – sako medikas.
Pasak jo, pacientui naudinga, kai medikas nuramina, paaiškina gijimo procesą, gal nieko blogo nėra ir nereikia pergyventi, gal visiškai nebūtina skubi intervencija ir galima palaukti gyvos konsultacijos. „Kartais būna atvejų, kad ir jokio gydymo skirti nereikia. Tiesiog tokia traumos gijimo eiga ir visi paciento nerimą keliantys simptomai yra normalus gijimo procesas“, – sako gydytojas.
M.Juknos pacientai dažniausiai kreipiasi dėl kelio traumų ir problemų, menisko pažeidimų, peties skausmo, dažnai pasitaiko įvairūs pėdos skausmai, kurie nereta atsiranda dėl pėdos deformacijos. „Pacientai patiria traumas ir jiems jau būna suteikta būtinoji pagalba. O po to jau seka ambulatorinis gydymas. Mano darbas sekti, kaip gyja trauma“, – sako ortopedas traumatologas M.Jukna.
Gydytojai ortopedai-traumatologai diagnozuoja ir gydo kaulų lūžimus, išnirimus, sąnarių pažeidimus, raiščių patempimus ir plyšimus, meniskų plyšimus, įgimtas kaulų – raumenų sistemos formavimosi ydas ir deformacijas, traumas, ir ortopedines ligas, atstato panirimus. Šios srities specialistai diagnozuoja ir gydo skeleto-raumenų sistemos ligas, sąnarių ligas, atlieka raumenų-skeleto sistemos tyrimus ultragarsu, kūdikiams atlieka klubų sąnario ultragarsinį ištyrimą.
Užsiregistruoti pas gydytoją ortopedą-traumatologą Mantą Jukną nuotolinei videokonsultacijai galite ČIA.
