Gydytojas paaiškina: ką daryti, kad hemorojus nesikartotų

„Hemorojus – tai veninių rezginių pagalvėlės tiesiojoje žarnoje, kurios atlieka pakankamai svarbų vaidmenį, sulaikant turinį tiesiojoje žarnoje. Liga pasireiškia, kai tos pagalvėlės patinsta, pradeda leistis (prolabuoti) į išorę“, –  portalui manodaktaras.lt teigė „Danys Clinic“ gydytojas proktologas, chirurgas V.Čereška ir pridūrė, jog šia liga vienodai dažnai skundžiasi tiek vyrai, tiek moterys.

Vienu ar kitu gyvenimo tarpsniu su hemorojumi susiduria vidutiniškai kas trečias žmogus.

Gydytojas proktologas Vaidas Čereška

Dažnas palydovas – skausmas

Vieni dažniausių hemorojus simptomų: nedidelis kraujavimas, diskomforto jausmas, mazgeliai išangėje, skausmas. Pasak gydytojo, kraujavimas dažniausiai pasireiškia tuštinimosi pabaigoje valantis ar ant išmatų, pacientas dar gali pastebėti kraują unitaze po pasituštinimo. 

„Kai hemorojaus mazgai iškrenta į išorę, gali atsirasti šlapiavimas, niežulys, diskomfortas.  Skausmas – labiau būdingas simptomas, kai hemorojinis mazgas trombuojasi. Jeigu kreipiamasi į specialistą per pirmas tris paras, skausmą galima numalšinti, atliekant nedidelę inciziją ir pašalinant trombą“, – paaiškino gydytojas proktologas V.Čereška.

Kas skatina ligos atsiradimą

Anot chirurgo, simptominio hemorojaus išsivystymo mechanizmas nėra pilnai ištirtas, tačiau jo atsiradimui labiausiai turi įtakos šie veiksniai:

• vyresnis amžius,
• fizinio aktyvumo stoka,
• antsvoris,
• mažai skaidulų turinti mityba,
• vidurių užkietėjimas arba viduriavimas,
• ilgas stanginimasis tualete,
• genetinis polinkis,
• nėštumas.

Pagrindiniai hemorojaus gydymo būdai

Liga skirstoma į keturis laipsnius. Ankstyvą (I–III laipsnio) hemorojų, anot gydytojo, galima gydyti konservatyviai arba minimaliai invaziniais metodais. IV laipsnio hemorojus pasireiškia pastoviu mazgų iškritimų į išorę, skausmu, kraujavimu ir yra gydomas operaciniu būdu. 

„Visiems pacientams gydymas visada pradedamas nuo konservatyvaus, leidžiančio palengvinti simptomus. Tyrimais įrodyta, jog padidintas skaidulų kiekis maiste sumažina tokius simptomus kaip kraujavimas ar mazgų iškritimas (prolapsas). Todėl rekomenduojama suvartoti bent 20–30 gramų skaidulų ir gerti pakankamai skysčių (1,5–2 l) per dieną. Papildomai gali būti skiriami vietiniai anestetikai, flebotonikai, vidurius laisvinantys preparatai“, – paaiškino gydytojas proktologas V.Čereška.

Konservatyvus gydymas didžiajai daliai pacientų padeda numalšinti simptomus, tačiau liga linkusi kartotis. Norint išvengti ligos pasikartojimų ir suvaldyti simptomus, pasitelkiami mažai invazyvūs gydymo metodai. Šie metodai tinka I – II laipsnio hemorojui gydyti, individualiais atvejais – III laipsnio hemorojaus gydymui. 

Nechirurginiai gydymo metodai

Vienas iš efektyviausių minimaliai invazyvių (nechirurginių) gydymo metodų, pasak chirurgo, yra hemorojaus ligavimas guminiais žiedais. Technika yra mažai žalojanti ir efektyvi – teigiami rezultatai pasiekiami iki 97 proc. atvejų. Kadangi procedūra yra neskausminga, jai atlikti anestezija nereikalinga, gali būti atlikta įprasto vizito pas proktologą metu. Po jos prie įprastinės veiklos galima grįžti tą pačią dieną.

„Procedūros metu naudojant anoskopą ant hemoroidinės pagalvėlės pagrindo specialaus prietaiso pagalba uždedamas guminis žiedas. Tai sukelia mazgo  susitraukimą – aplinkiniai audiniai randėja, galiausiai fiksuoja išangės pagalvėlę išangės kanale ir sulaiko ją nuo iškritimo. Taip sumažėjus hemorojiniam audiniui, išnyksta ir simptomai. Procedūros metu galima gydyti iki dviejų mazgų. Esant daugybiniams mazgams, procedūrą galima kartoti po 5–8 savaičių geresniam efektui pasiekti“, – pasakojo gydytojas proktologas V.Čereška.

Kitas gydymo metodas – krioterapija, kurios metu, anot gydytojo, į tiesiąją žarną anoskopo pagalba įvedamas specialus instrumentas, kurio galas, veikdamas skysto azoto, užšąla iki minus 196 laipsnių Celsijaus. Mazgai veikiami tokios temperatūros suardomi. Per pirmas 24 val. paveikta vieta patinsta, tačiau nesutrikdo įprastinio tuštinimosi. 7–8 parą paveiktas mazgas pilnai suyra ir pasišalina kartu su išmatomis. Procedūra pasižymi geru nuskausminamuoju poveikiu, gali būti taikoma kaip papildoma kartu su guminiu žiedu ligavimu, norint geriau suvaldyti simptomus.

Kiekvienu ligos atveju specialistas pasiūlys tinkamiausią gydymo būdą, kuris priklausys nuo individualios paciento būklės: ligos stadijos, gretutinių susirgimų, vartojamų vaistų.

Operacinis gydymas

Pacientams, kuriems konservatyvus ar minimaliai invazinis gydymas neefektyvus – pasitelkiamas operacinis gydymas, kurio dažniausiai prireikia pacientams su III-IV stadijos simptominiais hemorojiniais mazgais. 

Kaip teigė gydytojas proktologas V.Čereška, operacija dažniausiai atliekama taikant anesteziją (bendrą, regioninę, sedaciją), po operacijos pacientas gali būti paliekamas stacionare ilgiau nei vieną dieną, tačiau dažniausia išleidžiamas tą pačią dieną ar kitos ryte, jei nėra ankstyvų komplikacijų.

Chirurginio gydymo technikos pasirinkimas yra pakankamai platus. Konkreti technika pasirenkama pagal simptomų sunkumą, chirurgo patirtį.

„Pasaulinėje praktikoje viena iš dažniausiai naudojamų operacinių technikų – ekscizinė hemoroidektomija, kurios metu hemorojiniai mazgai išpjaunami ir, priklausomai nuo operatoriaus, gali būti paliekami gyti atvirai arba užsiuvami. Ši technika vis dar vadinama „auksiniu standartu“ dėl jos paprastumo, patikimų rezultatų ir gana mažo komplikacijų dažnio. Šios procedūros trūkumas – skausmingas pooperacinis laikotarpis ir pakankamai ilgas grįžimas prie įprastinės veiklos. Gijimas neretai gali užtrukti iki mėnesio ar ilgiau“, – paaiškino chirurgas.

Dažnai su ekscizine hemoroidektomija lyginama Ligasure ar harmoninio skalpelio hemoroidektomija, kurios metu naudojamas elektrochirurginis peilis, juo šalinamas hemorojaus audinys yra perpjaunamas ir deginamas tuo pačiu metu. Pooperacinė žaizda yra mažesnė, o tai, anot gydytojo, ir lemia greitesnį gijimą nei tradicinė atviroji operacija.

Norint trumpesnio pooperacinio laikotarpio ir greitesnio grįžimo į darbus, kaip sakė gydytojas proktologas V.Čereška, naudojama lazerinė hemoroidoplastika: „Jos metu hemorojiniai mazgai, naudojant specialų lazerį, koaguliuojami iš mazgo vidaus, nepažeidžiant odos ar gleivinės. Dėl to pooperaciniu laikotarpiu skausmas yra žymiai mažesnis, komplikacijų pasitaiko rečiau, o prie įprastinės veiklos grįžtama dvigubai sparčiau negu po ekscizinės operacijos. Galima gydyti tiek cirkuliarius, tiek pavienius hemorojinius mazgus. Geriausių rezultatų pasiekiama gydant I-III laipsnio ligą, tačiau galima taikyti ir esant IV laipsnio hemorojui“.

Kaip išvengti hemorojaus atsiradimo

Pasirodo, liga yra linkusi kartotis ir yra pakankamai dažna. Apie 50 proc. žmonių, vyresnių nei 50-ies, pasireiškia hemorojaus mazgų simptomai. Norint nepakliūti į statistiką, gydytojas proktologas pataria vengti rizikos veiksnių, sukeliančių ligą. 

Patariama:

• stengtis reguliariai sportuoti,
• vengti per ilgo sėdėjimo ir stanginimosi ant unitazo,
• vengti ilgo nejudraus sėdėjimo ar stovėjimo,
• vartoti daugiau skaidulų turinčio maisto, pakankamai skysčių,
• esant galimybei tuštintis fiziologinėje padėtyje. t.y. yra pritūpus, to pasiekti galima pasistačius tualeto kėdutę po kojomis. 

Jeigu visgi simptomai pasireiškia, rekomenduojama ilgai neatidėlioti konsultacijos pas specialistą, kadangi uždelstos ligos gydymas yra ilgesnis ir sudėtingesnis.

„Didžiausia klaida, kai pacientai nesikreipia į specialistus, o patys diagnozuoja ir gydo ligas savarankiškai, tačiau tokiu būdu gali būti praleistos ir kitos ligos, tokios kaip tiesios žarnos pūliniai, navikiniai procesai ir kt.“, – teigė V.Čereška.