Gydytojas radiologas: „Svarbu išgydyti aneurizmą iki jai plyštant, kad netektų kęsti tragiškų pasekmių“

Smegenų aneurizma, galvos skausmas / Shutterstock nuotr.
Autorius: Pranešimas žiniasklaidai
Publikuota: 2021-09-08 17:08
Koronavirusas ir karantinas daliai žmonių šiemet sutrukdė laiku pasirūpinti savo sveikata ir apsisaugoti nuo kitų pavojingų ligų sukeliamų pasekmių, pastebi gydytojas intervencinis radiologas Audrius Širvinskas.

Šiemet į gydytojo ir jo kolegų rankas pateko gerokai daugiau sunkių smegenų aneurizmos atvejų nei anksčiau – apribojus kontaktų skaičių ne vieną žmogų su plyšusia aneurizma galvoje artimieji rado per vėlai arba beveik per vėlai. Plyšus aneurizmai smegenyse padariniai dažniausiai tragiški: 2 iš 5 plyšimo atvejų baigiasi mirtimi, o dauguma išgyvenusių lieka neįgalūs visam gyvenimui.

„Kai plyšta aneurizma smegenyse, kiekviena sekundė yra svarbi, nes pasekmės būna labai liūdnos. Apmaudu, kad visa karantino situacija, kai žmonės rečiau bendrauja, matosi, lėmė, kad kai kuriuos žmones plyšus aneurizmoms jų smegenyse artimieji rado per vėlai. Geriausia, žinoma, išgydyti aneurizmą dar iki jai plyštant, tuomet netektų kęsti tokių tragiškų pasekmių“, – pasakoja A.Širvinskas, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas.

Lazdynų Respublikinės universitetinės ligoninės Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas Audrius Širvinskas
Lazdynų Respublikinės universitetinės ligoninės Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas Audrius Širvinskas

Pasak jo, karantinas neturėtų sutrukdyti žmonėms pasitikrinti sveikatą dėl smegenų aneurizmos, o ją radus – gydytis. Kaip ir neturėtų būti svarbesnės kitos ligos, nes aneurizma yra tarsi tiksinti bomba, kurios sprogimo padariniai yra vieni didžiausių sveikatai. Deja, gydytojui jau dabar yra žinoma apie bent 500 atvejų, kai žmonės turi smegenų aneurizmas, tačiau jos negydo – tiek žmonių apie savo ligą vos per kelis mėnesius pranešė gydytojo su bendraminčiais sukurtoje edukacinėje svetainėje smegenuaneurizma.lt.

„Vienas neseniai sutiktų pavyzdžių – žmogus operuojasi riešo sausgyslę, o vaikšto su 1,5 cm smegenų aneurizma galvoje, neva ši gali palaukti. Kiti sako, kad dabar negali darytis operacijų dėl kardiologinių negalavimų ir kardiologo paskirtų vaistų, tačiau būtent kardiologiniai vaistai neretai būtini ir aneurizmos gydymo procese. Treti būna gavę rekomendaciją  laukti, jeigu smegenų aneurizma nedidėja. Tai labai pavojingas sprendimas, nes tai, kad aneurizma neauga, visiškai nereiškia, jog ji neplyš. Tai tik vienas iš dešimčių faktorių, kuriuos vertiname prieš paskirdami gydymą“, – teigia gydytojas intervencinis radiologas A.Širvinskas.

Gydytojo teigimu, lemiamas veiksnys priimant sprendimą dėl gydymosi daliai aneurizmų turėtojų yra galvos operacijos baimė, dėl kurios pasirenkama nieko nedaryti.

„Labai norisi nusiųsti šiems žmonėms žinutę, kad tokia rizika per didelė. Operacija atveriant skalpą – ne vienintelė išeitis. Dažnu atveju gydymas gali būti gerokai paprastesnis nei jie įsivaizduoja“, – sako didelę patirtį aneurizmos endovaskulinio gydymo srityje sukaupęs ir ypatingą dėmesį šiam naujausiomis technologijomis pagrįsto gydymo metodui skiriantis gydytojas.

Endovaskulinė embolizacija – tai operacija neatveriant galvos, kai intervencinis radiologas per kirkšnį kraujagysle „nukeliauja“ iki aneurizmos smegenyse, įveda embolizacinės spirales ir „uždaro“ aneurizmą. Tai visiškai kompensuojama minimaliai invazinė procedūra, maksimaliai tausojanti paciento organizmą ir padedanti išvengti sudėtingos galvos operacijos.

Naujausiais duomenimis, smegenų aneurizma Lietuvoje serga 1 iš 20-ies. Aneurizmos dažniausiai nėra juntamos, apie save neišduoda jokiais simptomais. Siekiant edukuoti žmones apie šią pavojingą ligą ir skatinti ankstyvąją diagnostiką bei aneurizmų plyšimo prevenciją, šiemet buvo įkurta ne pelno siekianti organizacija „Smegenų aneurizmos fondas“.