Gyvybę gelbstintis defibriliatorius: jų įrengta visoje Lietuvoje, bet ar mokėtume panaudoti?

Automatinis išorinis defibriliatorius (AID) / V.Skaraičio nuotr.
Autorius: Pranešimas spaudai
Publikuota: 2021-07-01 17:01
Šių metų Europos futbolo čempionatas prasidėjo nuo sukrečiančio įvykio – per vienas iš pirmųjų rungtynių sukniubo Danijos rinktinės futbolininkas Christian Eriksen, o jo gaivinimo operaciją tiesioginės transliacijos metu stebėjo milijonai žiūrovų. Laimei, sąmonės netekusį sportininką netrukus pavyko atgaivinti pačiame stadione – tam buvo panaudotas automatinis išorinis defibriliatorius. Tokių prietaisų įvairiose viešosiose vietose yra įrengta ir Lietuvoje, bet ar visi žinotume, kur jų ištikus nelaimei ieškoti ir kaip nebijoti panaudoti gaivinimui?

Defibriliatoriai Lietuvoje

„Didžiausia dovana žmonijai – tai sustojus širdžiai išgelbėti žmogų. Įvykus nelaimei kiekviena minutė yra be galo svarbi – kuo anksčiau imame gaivinti žmogų ir pritaikome defibriliaciją, tuo didesnė tikimybė išgelbėti gyvybę. Viena uždelsta minutė šią tikimybę sumažina daugiau kaip 10 procentų. Bet jei padėsime ir žmogų išgelbėsime, mes jam dovanosime dar vieną gyvenimą“, – teigia Vilniaus universiteto profesorius, širdies ir kraujagyslių klinikos kardiologas Pranas Šerpytis.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, vykdydamas ES lėšomis finansuojamą projektą „Sveikatos išsaugojimo priemonių įgyvendinimas tikslinėse teritorijose“, 35-iose savivaldybėse įrengė 120 automatinių išorinių defibriliatorių (trumpinama AID).

„AID su jiems laikyti skirta specialia spintele, pirmosios pagalbos priemonių rinkiniu ir turniketu buvo įrengti net ir atokesnėse vietose – šalies rajonų įstaigose, pavyzdžiui, sporto centruose, seniūnijose, savivaldybių patalpose, autobusų stotyse, užimtumo tarnybų biuruose ar kultūros centruose. AID yra sumontuoti valstybės įstaigoms priklausančiuose pastatuose. Taip plačiai valstybinėse įstaigose AID įrengti pirmą kartą, ir tai yra svarbus žingsnis pirmosios pagalbos teikimo srityje Lietuvoje. Daugelis Europos šalių – Olandija, Vokietija, Šveicarija ir kitos – viešose vietose įrengtus ir prieinamus AID jau turi daugiau nei dvidešimt metų“, – teigia projekto vadovė Vanda Markauskienė.

Automatinis išorinis defibriliatorius (AID)
Automatinis išorinis defibriliatorius (AID)

Nebūtina turėti medicininį išsilavinimą

Projekto įgyvendinimo laikotarpiu 35 savivaldybėse buvo apmokyti beveik 7 tūkst. gyventojų. Mokymų metu klausytojai gavo teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, kaip teisingai teikti pirmąją pagalbą, naudojant AID, ir kaip stabdyti kraujavimą, naudojant turniketą. Tiesa, kaip pabrėžia gydytojai, naudotis AID gali kiekvienas nelaimės vietoje šalia nukentėjusiojo atsidūręs žmogus, tam nereikia specialaus išsilavinimo ar būtinų kursų – garsines instrukcijas, ką reikėtų daryti, skelbia AID sumontuota įranga.

„Automatiniai išoriniai defibriliatoriai viduje turi ne tik defibriliuojančio elektros impulso įrangą, bet ir įmontuotą širdies kardiogramos matuoklį, kuris įvertina širdies veiklą. Garsinės instrukcijos pasako, ką reikia daryti, todėl tokią pirmąją pagalbą suteikti gali bet kuris, net ir medicininio išsilavinimo neturintis pilietis. Žinoma, žmogus drąsiau jaučiasi, kai yra su tuo susipažinęs. Europos Sąjungoje, o dabar jau ir Lietuvoje, siekiama, kad automatiniai išoriniai defibriliatoriai būtų įrengiami tankiau, t.y. kad žmonės įvykus nelaimei, kol dar važiuoja greitoji pagalba, kuo greičiau pradėtų atlikti dirbtinį gaivinimą“, – teigia prof. P.Šerpytis.

Gelbėjant gyvybę svarbiausia nepalikti žmogaus vieno nelaimėje ir imtis pradinio gaivinimo. Svarbu nestovėti vietoje ir nepanikuoti nieko nedarant, o kviesti pagalbą ir imtis aktyvių gaivinimo veiksmų: atlikti oro įpūtimus per burną, krūtinės ląstos paspaudimus bei defibriliaciją, jei netoliese yra automatinis išorinis defibriliatorius.

„Jau turime daug pavyzdžių, kai gaivinimą savo vyrui pradėjo žmona ar draugai, ar giminaičiai, ar tiesiog šalia gatvėje tuo metu atsidūrę praeiviai – ir taip buvo išgelbėtos gyvybės. Mes, gydytojai, sakome, kad tokiais atvejais net būna, kad žmogus išeina iš ligoninės be neurologinio deficito – be pažeistų smegenų bei liekamųjų reiškinių – ir gali toliau gyventi pilnavertį gyvenimą. Galime pasidžiaugti, kad einame tuo pačiu keliu kaip ir kitos ES šalys, diegiame naujas technologijas, mokome pirmosios pagalbos sustojus širdžiai ir kaip naudotis automatiniais širdies defibriliatoriais“, –  sako profesorius.

Defibriliatorių žemėlapis:

Automatinių išorinių defibriliatorių žemėlapis Lietuvoje pasiekiamas į „Google“ paiešką internete įvedus tekstą „Defibriliatorių žemėlapis Lietuvoje“. Gyventojai kviečiami susipažinti su šiuo internete patalpintu Defibriliatorių žemėlapiu ir ištikus nelaimei nebijoti imtis gaivinimo veiksmų bei jais pasinaudoti.