Galvos smegenų insultas neretai siejamas su amžiaus pokyčiais. Shutterstock nuotr.

Insultas užklumpa netikėtai, tačiau svarbiausia – greita reakcija

manodaktaras.lt
Publikuota: 2019-06-12 10:38
Insultas pakerta ne tik vyresnio amžiaus žmones, o vadinamasis blogasis cholesterolis – ne vienintelė priežastis, galinti sukelti šią klastingą ligą. Ką būtina žinoti apie išeminį galvos smegenų insultą? Konsultuoja Mėmelio klinikos gydytoja neurologė Greta Pšemeneckienė.
Dažnai kalbama apie tai, kad insultas yra vyresnio amžiaus žmonių liga. Kaip yra iš tiesų? Ar insultą gali patirti jauni žmonės?

Galvos smegenų insultas, kaip viena dažniausių kraujagyslinių ligų išraiškų, neretai siejamas su amžiaus pokyčiais. Tačiau galvos smegenų infarktą gali patirti ne tik senjorai, bet ir jaunesni suaugusieji, net vaikai. Jaunų žmonių išeminiu insultu vadinama būklė, kai smegenų audinio pažeidimas, sąlygotas arterijos nepraeinamumo ir kraujo tėkmės į atitinkamas smegenų sritis sutrikimo, pasireiškia židininiais neurologiniais simptomais asmenims iki 45 metų amžiaus. Remiantis skirtingų tyrėjų duomenimis, per metus jis ištinka 3–11 žmonių iš 100 000.

Kokios yra insulto priežastys?

Smegenų infarktą dažniausiai lemia galvos smegenų ar kaklo arterijų ateroskleroziniai pakitimai ar kardioembolija, kai dėl širdies ritmo sutrikimo susidarę kraujo krešuliai (trombai) nukeliauja į smegenų kraujagysles ir jas užkemša. Jaunesnių asmenų šios ligos priežastis neretai būna arterijų sienelių atsisluoksniavimas, atvira ovalioji anga (širdies pertvaros defektas), vaskulitai, kraujo krešumo sutrikimai ar net lėtinės infekcijos.

Kokie požymiai rodo, kad prasideda insultas?

Paprastai insulto nuspėti negalima – jis ištinka staiga ir pasireiškia vienais ar kitais židininiais simptomais, pavyzdžiui, kalbos sutrikimu (negalėjimu kalbėti ar pasunkėjusiu kalbos supratimu), pakitusia veido simetrija, vienos kūno pusės, galūnių nusilpimu, jautrumo sumažėjimu, galvos svaigimu ir dvejinimusi, pasunkėjusiu rijimu ar artikuliacija, koordinacijos praradimu. Skausmo pacientai dažniausiai nejaučia. Kartais sutrinka ir sąmonė. Simptomai priklauso nuo pažeistos smegenų srities ir pažeidimo apimties.

Ar insulto grėsmė galima dėl kraujo pokyčių?

Per didelis kraujo klampumas didina insulto riziką. Taip gali būti dėl skysčių stokos (kai jų netenkama ilgą laiką karščiuojant, vemiant, viduriuojant ir pan.), ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Kita svarbi priežastis – padidėjęs cholesterolio, ypač vadinamojo blogojo cholesterolio (mažo tankio lipoproteino, MTL), kiekis kraujyje. Kraujo ar sisteminės jungiamojo audinio ligos taip pat keičia kraujo savybes. Reikėtų nepamiršti ir vartojamų vaistų didinamą riziką, pavyzdžiui, geriamieji kontraceptikai reikšmingai didina rūkančių moterų smegenų insulto riziką.

Kaip aplinkiniai turėtų elgtis pastebėję, kad žmogui prasidėjo pirmieji insulto požymiai?

Pastebėjus staiga naujai atsiradusį kalbos sutrikimą, paralyžiaus požymius, netikėtai sutrikusią žmogaus pusiausvyrą, koordinaciją, reikėtų nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą. Svarbu fiksuoti ir susirgimo laiką, nes tai lemia, kokį gydymą parinkti. Be to, būtina pasiimti anksčiau buvusių ligų ar atliktų tyrimų išrašus ir vartojamus vaistus, kad atvykus į skubios pagalbos skyrių nebereikėtų gaišti aiškinantis, kokius medikamentus ir nuo kokių ligų asmuo vartoja. Tai ypač svarbu tiems pacientams, kurie negali kalbėti.

Ar tyrimai gali parodyti, kad žmogui gresia insultas?

Tyrimais galima nustatyti būkles, kurios didina insulto riziką. Pavyzdžiui, galvos ir kaklo kraujagyslių ultragarsiniai tyrimai (echoskopija) parodo tai, ar yra aterosklerozinių plokštelių, koks jų tipas, dydis, ar jos trikdo kraujotakos greitį. Galima pastebėti ir sienelės atsisluoksniavimą, įvertinti kompensacines galimybes (kolateralinę kraujotaką). Kraujo tyrimai leidžia įvertinti lipidų apykaitos sutrikimus, kraujo krešumo ypatumus. Pacientai dažnai klausia, ar būtų buvę įmanoma išvengti insulto, jei būtų tyręsi anksčiau. Čia nėra vienareikšmio atsakymo. Įvertinti ir koreguoti riziką įmanoma, tačiau insultas gali ištikti net ir tada, kai laikomasi gydytojų rekomendacijų. Bet bandyti verta.

Į kokius simptomus nederėtų numoti ranka?

Į staiga atsiradusius naujus neurologinius požymius: jutimų, motorikos, kalbos, suvokimo, koordinacijos sutrikimus, ypač jei trumpalaikiai, savaime praeinantys epizodai kartojasi.

Kiek žmonių Lietuvoje patiria insultą? Ar mūsų šalies statistika kuo nors skiriasi nuo kitų valstybių statistikos?

Kasmet Lietuvoje insultą patiria apie 10 000 asmenų – apie 300 atvejų 100 000 gyventojų per metus. Tai yra gana didelis dažnis kitų Europos valstybių kontekste.

Kodėl nereikėtų nepaisyti kalbos sutrikimo?

Tai gali būti smegenų kraujotakos sutrikimo ar kitos neurologinės ligos išraiška. Kartais insultas pasireiškia izoliuotu kalbos sutrikimu. Be to, dėl kalbos sutrikimo, vadinamo afazija, gydytojams tampa sunkiau aiškintis ligos eigą, aplinkybes.

Per kiek laiko žmogui svarbu gauti pagalbą?

Yra net toks posakis: laikas yra smegenys. Svarbu kuo anksčiau pradėti gydymą, nes tai lemia, koks bus jo rezultatas. Jei paciento situacija atitinka intraveninės trombolizės kriterijus, gydymas gali būti skiriamas tuo atveju, jei nuo susirgimo pradžios nepraėjo daugiau nei 4,5 val. Kai reikalinga mechaninė trombektomija, ji gali būti atlikta per 6 ar 12 val. (laikas priklauso nuo pažeistos kraujagyslės) nuo ligos pradžios.

Kokia yra insulto prevencija be mums jau žinomų būdų – tinkamos mitybos ir sporto?

Sveikai gyventi, atsisakyti rūkymo, gerai išsimiegoti, būti fiziškai aktyviems, palaikyti gerą psichoemocinę savijautą – tai, nuo ko turėtume pradėti kiekvienas. Arterinio kraujospūdžio kontrolė, pastovus normalus gliukozės kiekis kraujyje, dislipidemijos, nutukimo korekcija, žalingų įpročių valdymas – svarbiausios pirminės profilaktikos priemonės. Jeigu yra kitų sveikatos sutrikimų, svarbu tinkamai ir laiku juos gydyti.

Pas gydytoją neurologę Gretą Pšemeneckienę greitai ir paprastai registruokitės internetu www.manodaktaras.lt.