Ir pasiskiepijęs gali susirgti – kodėl visgi naudinga skiepytis?

Vakcina nuo Covid-19, skiepijimas / Teodoro Biliūno nuotr.
Autorius: Auksė Kontrimienė
Publikuota: 2021-05-24 14:01
Nors vakcinos ir yra efektyvus įrankis ligų prevencijai, jos gali neužkirsti kelio besimptomei infekcijai. Pasiskiepijęs žmogus vis dar gali užsikrėsti Covid-19, tačiau neturėti simptomų ir dėl to nežinodamas toliau skleisti virusą. Infektologai pastebi, kad tik vieną skiepą gavusieji asmenys nėra visiškai apsaugoti, tad pasigauti šią infekciją taip pat gali. Net ir po antrojo skiepo imunitetas susiformuoja ne iš karto.

Pradėjus skiepyti medikus, visose šalies gydymo įstaigose buvo konstatuojama, jog paskiepijus pirmąja vakcinos doze nedidelei daliai asmenų buvo nustatytas SARS-CoV-2.

„Santaros klinikose tokių atvejų iš visų paskiepytųjų pirmąja vakcinos doze buvo tik apie 3 proc. Tai yra labai nedidelis atvejų skaičius. Akcentuotina, kad kol nesusiformuoja imunitetas, tol žmogus bet kada gali užsikrėsti Covid-19“, – tuo metu žiniasklaidai komentavo Santaros klinikų direktoriaus medicinai pavaduotoja ambulatoriniam darbui Jolita Jakutienė.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinikos profesorius Vytautas Usonis portale manodaktaras.lt pastebi, kad vertindami vakcinacijos naudą, esame maksimalistai, norime šimtaprocentinės apsaugos: „Viena skiepo dozė per burną ir tikimės apsaugos visam gyvenimui, kad dar užtektų vaikams ir anūkams... Taip nebūna“.

Vytautas Usonis/Asm. alb. nuotr.
Vytautas Usonis/Asm. alb. nuotr.

Profesorius siūlo kritiškai įvertinti visą diapazoną galimų atvejų, kur 100 proc. sėkmės yra  sveikas laimingas neužsikrėtęs žmogus, o nulis proc. yra mirtis. „Tarp mirties ir visiškai nesusirgsite dar yra visas diapazonas įvairių skalių: hospitalizacija, sunkūs simptomai, vidutiniai simptomai ir besimptomė ligos forma“, – portale manodaktaras.lt pastebi prof. V.Usonis.   

Jo įsitikinimu, į vakcinacijos efektyvumą reikėtų žiūrėti kitaip, pavyzdžiui, atkreipti į škotų pateiktus duomenis, kiek vakcinos apsaugo nuo poreikio susirgus gydytis ligoninėje – toks labai objektyvus rodiklis, kuris siekia daugiau nei 90 proc. „Panašius skaičius skelbia ir britai, atlikę pasiskiepijusių „Astra Zeneca“ vakcina tyrimus. 95 proc. paskiepytų žmonių yra apsaugoti nuo patekimo į ligoninę. Mane šie tyrimai įtikina ir dažnai kartoju šiuos skaičius“, – sako profesorius.

Ką reikėtų vadinti skiepijimo nesėkme?

Prof. V.Usonio teigimu, keldami sau tikslą pasiekti šimtaprocentinę apsaugą, matysime tragediją kiekviename atvejyje, kai užsikrės paskiepytas žmogus. „Reikia būti realistais. Man tikrai nebaisu, jeigu tektų kažkiek laiko panešioti tą virusą, man nėra baisu, jeigu savaitę pasloguosiu, bet man nebūtų labai malonu patekti į ligoninę kad ir kelioms dienoms. Ir tikrai labai norėčiau, kad mane apsaugotų nuo intensyvios palatos ir deguonies poreikio, kad nematyčiau prieš savo akis skafandruose besislepiančio medicinos personalo. Nuo to tai tikrai noriu būti apsaugotas“, – tvirtina profesorius.

Medikas pastebi, kad vakcinacija ir leidžia tikėtis tokių rezultatų: „Panašu, kad net tose šalyse, kuriose ir susirgimų, ir mirčių yra daug, visgi tarp skiepytų asmenų mirčių, susijusių su Covid-19 infekcija, beveik nėra“.

Visgi, nepaisant, jog skiepijimo mastai didėja, profesorius V.Usonis įspėja, jog neturime nei sidabrinės kulkos ar burtų lazdelės, kurios užtikrintų 100 proc. apsaugą. „Viena priemonė visko neišspręs, turime naudoti visą kompleksą“, – rekomenduoja specialistas.

Ar tiesa, kad vakcinos apsauga trunka tik pusę metų?

Pasak prof. V.Usonio, tai yra nesusikalbėjimas, kai visuomenėje pasklido nereikalingas klaidinantis mitas. Iš kur atsirado tie 6 mėnesiai? Kodėl ne 5 ar 7? Klinikiniai „Pfizer“ vakcinos tyrimai buvo atliekami dalyvaujant 44 tūkst. savanorių. Tie žmonės buvo stebimi ir užbaigus tyrimą. Po 6 mėnesių buvo surinkti duomenys apie juos, tie duomenys buvo apdoroti, buvo konstatuota ir patvirtinta, jog po 6 mėnesių apsauga puikiai tebeveikia.

„Tokiu būdu komunikacijoje ir atsirado šis skaičius, bet vartojamas ne visai teisingame kontekste. Medicinoje taip nebūna, kad 6 mėnesius viskas buvo gerai, o atsibudus kitą rytą jau viskas kardinaliai pasikeitė. Tad 6 mėnesiai jau yra patvirtinti, o kiek vakcinos saugos ilgiausiai mes dar nežinome. Šiuo metu šie žmonės yra stebimi toliau, visi laukia, kokie rezultatai bus po 9 mėnesių. Bus atlikta analizė ir pateiktos išvados,“ – teigia profesorius.  

Ar ateityje teks gyventi su koronavirusu kaip su gripu, skiepytis kiekvieną sezoną?

Pasak V.Usonio, labai panašu, kad gali taip būti. „Bet juk nieko per daug nejaudina, kad skiepijamės nuo gripo. Turime ir erkinį encefalitą, skiepijamės ir nuo šios ligos, saugomės erkių, išmokome gyventi su stablige. Žinodami, kad koronaviruso sukėlėjo mes nenugalėsime, išmoksime su juo gyventi. Jeigu negalime įveikti, turime prisitaikyti ir išmokti saugotis. Juk dabar jau nieko nebestebina, kad nuo erkinio encefalito reikia skiepytis kas trejus metus. Skiepijamės ir nuo gripo, nors ir paburbėdami. Išmoksime ir viskas bus gerai“, – tikina medikas.

Profesoriaus teigimu, svarbiausia, kad žmonės išmoktų patys prisiimti atsakomybę už savo saugumą. Ne todėl, kad liepė kažkas, o todėl, kad patys realiai suvoktų, kokį turime pavojų ir grėsmę. „Visi ieško to vienintelio būdo: arba kaukė, arba karantinas, arba vakcina... To neužtenka. Turime naudoti visą kompleksą priemonių. Tam, kad būtume maksimaliai saugūs. Antri metai jau eina. Turime naudoti viską, ką tik galime, o ne rinktis tik vieną iš priemonių. Išsiugdyti vidinį sąmoningumą“, – portale manodaktaras.lt tvirtina profesorius V.Usonis.

Pasak jo, saugotis nuo erkių tapo visiems įprasta: einame į mišką, apsiauname tam pritaikytus batus, drabužius, galvą, plaukus prisidengiame ir niekam nekyla jokių papildomų klausimų, kodėl reikia taip daryti.

Ar grįš laikai, kai gyvensime be pandemijos?

Profesorius teigia, kad į praeitį tikrai nebesugrįšime ir pastebi, kad ne visus tai ir gąsdina. Daug verslininkų, visuomenės atstovų kalba apie atsiveriančias naujas galimybes, kurias nulėmė susiklosčiusios pandeminės aplinkybės.

„Jeigu klausiate, ar sugrįšime į didžiulius kultūros ar sporto renginius, tai, greičiausiai, sugrįšime. Tam reikės laiko, taip pat jau negalėsime pamiršti visų saugumo priemonių. Karantinas išmokė daug naujų dalykų. Ne viskas mums patinka, bet yra tikrai naudingų. Apsipirkti internetu – labai gera alternatyva. Tikrai nebūtina eiti į parduotuvę kiekvieną dieną nusipirkti tų pačių produktų, kai juos gali atvežti į namus. Turime ieškoti pozityvo: gavome didelę pamoką iš gamtos, atgal tikrai negrįšime, bet turime iš to išeiti stipresni“, – teigia Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinikos profesorius Vytautas Usonis.

Projektas iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
Socialinė informacinė kampanija „Rinkis gyvenimą“