Įspūdingi metai: medikai ir augantis lietuvių pritarimas donorystei kūrė stebuklus

Donoro širdį atskraidino Karinių oro pajėgų sraigtasparnis / Nacionalinio transplantacijos biuro nuotr.
Autorius: Pranešimas žiniasklaidai
Publikuota: 2022-01-29 13:05
2021-ieji metai organų donorystei Lietuvoje buvo itin sėkmingi ir įsimintini unikaliomis bei pasaulį nustebinusiomis operacijomis. Nors daugelyje šalių pandemija pristabdė transplantacijas, bet Lietuvoje profesionalių medikų dėka šie svarbūs procesai sėkmingai vyko.

Nacionalinis transplantacijos biuras praneša, kad praėjusiais metais buvo registruoti 52 efektyvūs donorai – trimis daugiau negu 2020 m. Atlikta 200 organų ir ragenų transplantacijų, kurios padėjo į gyvenimą sugrįžti dviem šimtams sunkių ligonių.

Medikų pasiekimai išties įspūdingi: pirmą kartą pasaulyje transplantuoti Covid-19 sirgusio donoro organai, inkstų transplantacijos atliktos penkiems vaikams, vienam recipientui inkstas buvo persodintas jau penktą kartą, pirmą kartą atlikta kasos salelių implantacija, sėkmingai vystoma neplakančios širdies donorystės programa.

 Iššūkių netrūko

Lietuvoje organų transplantacijos atliekamos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose.

Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos ir Organų donorystės programos vadovas Tomas Tamošuitis džiaugiasi, kad 2021-ieji Kauno klinikų medikams ir pacientams buvo sėkmingiausi nuo transplantacijų centro Kaune įkūrimo pradžios.

Kauno klinikų Organų donorų programos vadovas dr. Tomas Tamošuitis. / Kauno klinikų nuotr.
Kauno klinikų Organų donorų programos vadovas dr. Tomas Tamošuitis. / Kauno klinikų nuotr.

„Galima sakyti įvyko kokybinis lūžis šios paslaugos teikime. Ir tai nutiko tebesitęsiant Covid-19 pandemijai, kai daug transplantacijos centrų visame pasaulyje dėl šios priežasties lėtino tempus.

Labiausiai džiugina, kad transplantuotų pacientų gydymo rezultatai vis geresni, nes tai svarbiausias rodiklis. Manau, kad vis didesnę reikšmę įgyja ir 2020 m. vienintelė Lietuvoje Kauno klinikose įkurta donorų koordinatorių komanda, kurios dėka kokybiškai paruošiama daugiau nei pusė visų šalies donorų, tai leidžia recipientams gauti geriausią įmanomą ir tinkamiausią organą ar audinį“, – įsitikinęs T.Tamošuitis.

Sėkmingais 2021-uosius vadina ir Santaros klinikų Organų transplantacijos koordinavimo centro vadovė Aistė Kielaitė-Gulla.

Organų transplantacijos koordinavimo centro vadovė dr. Aistė Kielaitė-Gulla.
Organų transplantacijos koordinavimo centro vadovė dr. Aistė Kielaitė-Gulla.

„Transplantacijų operacijos, jų inovacijos ir mokslo sklaida išlieka prioritetinėmis Santaros klinikų veiklos sritimis. Nors ir išliekant sudėtingai pandeminei situacijai stiprios komandos dėka tranplantacijų kiekis nesumažėjo, sėkmingai įdiegtos naujos transplantologijos technologijos, moksliniais atradimais ir patirtimi pasidalinta su tarptautine medicinos bendruomene“, – praėjusių metų pasiekimus vardija A.Kielaitė-Gulla.

Ypatinga metų pradžia

2021-ieji prasidėjo net dvejomis neeilinėmis transplantacijomis. Sausio 6 d. Klaipėdos jūrininkų ligoninėje buvo registruotas išskirtinis organų donoras, sukėlęs daug klausimų medicinos ekspertams, mat vos prieš mėnesį buvo persirgęs Covid-19 virusu.

Po ilgų diskusijų, kuriose dalyvavo geriausi Lietuvos medicinos ekspertai, Kauno klinikų chirurgai nusprendė panaudoti donoro inkstus ir transplantuoti juos laukiantiems recipientams. Prieš operacijas pacientai buvo supažindinti su padėtimi ir sutiko gauti neeilinę, bet itin svarbią dovaną.

Nepraėjus nė dviem savaitėms Santaros klinikų medikams teko spręsti dar vieną dilemą – ar persodinti Covid-19 infekcija vis dar sirgusio donoro organus. Medikai ryžosi atlikti išskirtines transplantacijas: Covid-19 liga sirgusio donoro, kurio nosiaryklės mėginyje vis dar buvo aptinkamas SARS-CoV-2 RNR, inkstai buvo persodinti dviem pacientams, anksčiau persirgusiems koronaviruso infekcija ir turintiems apsauginį antikūnų titrą.

„Domėjomės, ar buvo kur nors pasaulyje atlikta panaši transplantacija ir šiandien galime teigti, jog vis dėlto buvome pirmieji“, – tuomet sakė Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė.

Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. dr. Ligita Jančorienė
Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. dr. Ligita Jančorienė

Praėjus savaitei po unikalios transplantacijos pacientai jautėsi gerai, koronaviruso infekciją sukeliančio viruso nenustatyta, abiejų recipientų persodinti inkstai veikė. Vyras ir moteris džiaugėsi, kad nebereikės varginančių dializių, jie galės grįžti pas savo vaikus ir gyventi įprastą gyvenimą.

Pirmą kartą implantuotos kasos salelės

Lapkričio mėnesį Santaros klinikose atlikta dar viena unikali procedūra – pirmą kartą Baltijos šalyse implantuotos kasos salelės. Tai procedūra, kurios metu iš mirusio donoro kasos išskirtos salelės sulašinamos per kateterį į kepenų vartų veną.

„Mano manymu, tai – didžiausias 2021 metų pasiekimas. Kasos salelės buvo implantuotos diabetu sergančiam pacientui, kuriam dėl diabetinės inkstų ligos anksčiau jau transplantuotas inkstas. Labai simboliška, kad Lietuvoje šis gydymo metodas pirmą kartą pritaikytas praėjus lygiai 100 metų po insulino atradimo.

Santaros klinikų gydytojų ir slaugytojų daugiadalykė komanda užtikrino, kad pacientas insuliną gautų kitu būdu – nuolatos, be injekcijų, iš mirusio donoro kasos salelių. Praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams po kasos salelių implantacijos, paciento insulino dozė sumažėjo dvigubai, nebebūna naktinių hipoglikemijų.

Tikimės, kad geresnė gliukozės kontrolė pasitarnaus ir tam, kad transplantuotas inkstas veiktų kuo ilgiau“, – sakė Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovas Marius Miglinas.

Šią unikalią procedūrą stebėjo ir dėl jos eigos Santaros klinikų medikus konsultavo kolegos iš Švedijos Upsalos bei Karolinskos universitetų.

Ypatingai jautrūs pacientai

Nemažai iššūkių medikams kėlė ir pacientų po transplantacijų priežiūra. Tokie pacientai turi vartoti imunitetą slopinančius vaistus, todėl jiems apsiginti nuo aplinkui siautėjančio Covid-19 viruso buvo labai sunku.

„Reikėjo ypatingo atidumo ir pastangų ankstyvajame periode po transplantacijos apsaugoti pacientus nuo koronaviruso. Dar sudėtingiau buvo saugotis pacientams išėjus iš ligoninės, grįžus į visuomenę.

Labai džiaugėmės, kai transplantuotiems pacientams buvo suteikta pirmumo teisė vakcinacijai, ir nuliūdome, kai tyrimai parodė, jog tik apie 30 proc. pacientų susidarė imunitetas po dviejų vakcinų. Reikėjo trečiosios sustiprinančiosios dozės“, – apie kilusius iššūkius pasakojo Kauno klinikų Nefrologijos klinikos vadovė prof. Inga Arūnė Bumblytė.

Nefrologijos klinikos vadovė prof. Inga Arūnė Bumblytė / Kauno klinikų nuotr.
Nefrologijos klinikos vadovė prof. Inga Arūnė Bumblytė / Kauno klinikų nuotr.

Rekordiniai metai

Praėjusiais metais iš viso buvo atliktos 102 inkstų transplantacijos, iš kurių 8 – gyvo donoro inkstų transplantacijos, 22 kepenų, 6 širdies, 62 ragenų transplantacijos bei po vieną itin sudėtingomis laikomą plaučių bei kasos ir inksto komplekso transplantaciją.

Rekordiniais praėjusius metus vadina Kauno klinikų Kasos, kepenų ir tulžies latakų chirurgijos skyriaus vadovas Tomas Vanagas.

Kasos, kepenų ir tulžies latakų chirurgijos skyriaus vadovas doc. Tomas Vanagas / Kauno klinikų nuotr.
Kasos, kepenų ir tulžies latakų chirurgijos skyriaus vadovas doc. Tomas Vanagas / Kauno klinikų nuotr.

„2021 m. tikrai buvo rezultatyvūs. Metų pradžioje dėl pandemijos buvo daug neaiškumų, ar nepritrūksime žmogiškųjų resursų, ar nepritrūks intensyvios terapijos lovų. Tačiau prieš kiekvieną transplantaciją objektyviai vertindami esamą situaciją ir degdami entuziazmu kiekvieną kartą startuodavome.

Vėliau situacija lengvėjo. Galutinis metų rezultatas tikrai geras – 16 kepenų transplantacijų mūsų gydymo įstaigoje. Tai – didžiausias kepenų transplantacijų, atliktų vienoje gydymo įstaigoje, kiekis per metus.

Tokį gerą 2021 m. rezultatą, manau, sąlygojo 2 veiksniai: jauna, iniciatyvi, darniai dirbanti komanda bei Kauno klinikose pakeista donorinių organų koordinavimo sistema“, – įsitikinęs T.Vanagas.

Džiuginanti statistika

Vienu svarbiausių praėjusių metų pasiekimų Nacionalinio transplantacijos biuro vadovas Artūras Bagotyrius vadina sumažėjusį artimųjų prieštaravimų donorystei skaičių. 2020 metais artimųjų prieštaravimo donorystei procentas siekė 34 proc. visų atvejų, o praėjusiais metais šis skaičius sumažėjo iki 26,55 proc. Tai – vienas geriausių rodiklių per visą donorystės istoriją Lietuvoje.

„Noriu padėkoti kiekvienai šeimai, kiekvienam žmogui, prisidėjusiam prie donorystės. Jūsų ištartas „taip“ organų donorystei yra tarsi gyvybės pergalė prieš mirtį, jūsų kilnus sprendimas yra viltis sunkiai sergantiems žmonėms ir visai visuomenei. Nė vienas nesame apsaugotas nuo ligų, nė vienas nežinome, kada mums ar mūsų mylimiesiems prireiks to nepažįstamo žmogaus ištarto „taip“. Jūsų gerumas niekada nebus pamirštas, nes kažkam jūs padovanojote brangiausią dovaną – gyvenimą“, – donorų artimiesiems dėkojo A.Bagotyrius.

Nacionalinio transplantacijos biuro direktorius Artūras Bagotyrius.
Nacionalinio transplantacijos biuro direktorius Artūras Bagotyrius.

Itin džiugina ir išaugęs Donoro kortelių turėtojų skaičius. Praėjusiais metais prašymą po mirties tapti organų donorais užpildė 4774 žmonės, tai yra dvigubai daugiau nei 2020 metais, kai prašymus užpildė 2339 Lietuvos gyventojai. Šiuo metu Donoro korteles turi daugiau kaip 39 tūkst. žmonių.