Ištyrė tris šimtus Lietuvos medikų dėl COVID-19 – antikūnų rezultatai nustebino

VU Gyvybės mokslų centro laboratorija. COVID-19 mėginių tyrimas / BNS nuotr.
Autorius: www.manodaktaras.lt
Publikuota: 2020-09-09 22:55
Jungtinės Karalystės „Great Ormond Street“ Vaiko sveikatos institutas inicijavo tarptautinį tyrimą, kurio tikslas – išsiaiškinti, ar tikrai yra daug besimptomių koronaviruso nešiotojų tarp medikų, nuolat susiduriančių su potencialia viruso grėsme ir galbūt persirgusių šia liga net neįtariant apie tai.

Lietuvoje tiriamųjų skaičius siekė 300 ir į jį pateko Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vaikų ligų profilio (infekcinių ligų, specializuotame vaikų ligų, onkohematologinių ligų, priėmimo-skubios pagalbos) skyriuose dirbantys medikai ir kitas personalas, kuriam beveik kasdien tenka susidurti su karščiuojančiais, įtariamais ar sergančiais koronavirusine infekcija vaikais ir jų artimaisiais.

Be Lietuvos į „Great Ormond Street Institute of Child Health“ tyrimą įsitraukė Airijos, Austrijos, Estijos, Graikijos, Islandijos, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Suomijos ir Rumunijos medikai, taip pat dirbantys pediatrinio profilio sveikatos priežiūros įstaigose.

Tyrimas buvo atliekamas naudojant serologinius testus, o paimti kraujo mėginiai buvo siunčiami į Londone esančią Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) referentinę laboratoriją. Gavus neaiškų rezultatą, mėginiai buvo ištiriami pakartotinai jautresniu būdu.

Tyrimui Lietuvoje vadovavusi VUL Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja dr. Inga Ivaškevičienė pasakoja, kad nors visų šalių rezultatų dar nėra, Lietuvoje atliktas tyrimas jau leidžia padaryti keletą svarbių išvadų.

VUL Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja dr. Inga Ivaškevičienė.
VUL Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja dr. Inga Ivaškevičienė.

Rezultatai parodė, kad tik du žmonės iš trijų šimtų kraujyje turėjo antikūnų prieš koronavirusą COVID-19, ir tik tie žmonės savo anketose buvo nurodę, kad jiems ši infekcija buvo patvirtinta laboratoriškai.

Kaip pasakoja dr. Inga Ivaškevičienė, visiems tiriamiesiems buvo pateikiama anketa, kurią pildant reikėjo atsakyti į klausimą, ar žmogus turi nors menkiausią įtarimą, kad galėjo būti persirgęs šia infekcija. Dalis medikų atsakė į šį klausimą teigiamai, pažymėdami, kad dar šiais metais, prieš paskelbiant COVID-19 epidemiją, jie jautė specifinius, koronaviruso infekcijai būdingus simptomus: karščiavimą, kosulį, kvapo, skonio pojūčių praradimą ir kt. Dar vieni tvirtino, kad į gripą ar kitas virusines ligas panašius simptomus buvo pajutę sausį, vasarį, kiti pažymėjo, kad tuo metu slidinėjo Europoje ar keliavo po kitas pasaulio šalis. Deja, jų įtarimų tyrimas nepatvirtino, antikūnų tų žmonių kraujyje nebuvo aptikta.

Besimptomė ligos eiga nėra tokia dažna, kaip visuomenėje linkstama manyti.

„Šis tyrimas svarbus keliais aspektais, – teigia gydytoja dr. Inga Ivaškevičienė. – Pirma, besimptomė ligos eiga nėra tokia dažna, kaip visuomenėje linkstama manyti. Antra, beveik visi tyrime dalyvavę gydytojai neturėjo antikūnų prieš koronavirusą, tai reiškia, kad jie yra imlūs šiai infekcijai ir gali susirgti. Trečia, tinkamai naudojamos asmens apsaugos priemonės puikiai veikia. Vadinasi, kreipdami didelį dėmesį į infekcijos kontrolės priemones sveikatos priežiūros įstaigose ir visuomenėje, esame teisingame kelyje.“

Vaikų infekcinių ligų gydytoja dr. Inga Ivaškevičienė pabrėžia, kad tyrimas buvo atliktas labai kvalifikuotai, su patikimais partneriais, o laboratorija savo darbą padarė nepriekaištingai. Nors medikai yra specifinė tiriamųjų grupė ir neatspindi visos visuomenės, tačiau kol kas per anksti daryti išvadą, jog vis daugiau žmonių įgyja imunitetą, nes perserga besimptome forma.

Šaltinis: santa.lt