Jau laikas rūpintis skiepais nuo erkinio encefalito

Erkė / Shutterstock nuotr.
Autorius: www.manodaktaras.lt
Publikuota: 2020-01-07 08:00
Medikai skiepytis nuo erkinio encefalito pataria šaltuoju metų laikotarpiu. Imunitetui nuo šios ligos susidaryti reikalingos trys vakcinos dozės, kurios turi būti įskiepijamos su 1–3 ir 5–12 mėnesių pertraukomis. Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medicinos entomologės dr. Mildos Žygutienės, nors kalendorinė žiema įsibėgėjo, esant teigiamai oro temperatūrai, tikėtina, kad dalis erkių vis dar gali būti aktyvios.

Erkės išplitusios visose apskrityse, todėl rizika susirgti Lietuvoje yra didelė. Specifinio antivirusinio gydymo nėra – vakcinacija išlieka veiksmingiausia apsaugos nuo erkinio encefalito priemonė žmonėms, gyvenantiems endeminėse vietose, profesinės rizikos asmenims ir keliaujantiems į endemines zonas.

ULAC duomenimis, jei 2018 m. gruodžio mėn. visoje Lietuvoje buvo registruoti 5 susirgimo erkinio encefalito atvejai, tai 2019 m. gruodžio mėn. vien Vilniuje registruoti 5 atvejai. 2019 metų sausio–lapkričio mėnesiais Lietuvoje registruota apie 700 erkinio encefalito atvejų, kai kasmet vidutiniškai suserga 470 asmenų.

Didžiausias sergamumas stebimas 40–80 m. amžiaus grupėje, trečdalį visų susirgusių sudaro pensininkai ir bedarbiai. Kasmet nuo šios ligos miršta 2–3 asmenys. 2019 m. iki lapkričio mėn. registruoti šeši atvejai, mirusiųjų vidutinis amžius – 72 m., visi buvo nepasiskiepiję. Valstybė šių skiepų nefinansuoja.

Kas yra erkinis encefalitas?

Erkinis encefalitas - tai sunki gamtinė židininė virusinė liga, sukeliama erkinio encefalito viruso, pažeidžianti galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. Tai yra viena iš svarbiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų, kuriai būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys invalidumą. Šia liga sergama daugelyje pasaulio šalių. Pirmą kartą ji aprašyta 1927 m. Austrijoje, o šios ligos sukėlėjas – erkinio encefalito virusas išskirtas 1937 m buvusioje Tarybų Sąjungoje.

Ligos sukėlėjas

Erkinio encefalito sukėlėjai nuolat cirkuliuoja gamtoje – virusai tūno stuburinių (daugiausia graužikų) ir voragyvių (erkių) organizmuose. Erkių organizme virusas randamas seilėse. Didelis erkinio encefalito virusų paplitimas yra Baltijos šalyse, Čekijoje, Slovakijoje, Suomijoje, rytinėje Švedijos pakrantėje, Pietinėje Vokietijoje.

Kaip užsikrečiama?

Erkinio encefalito viruso pernešėjai, taip pat ir viruso rezervuaras yra erkės. Europoje ir Lietuvoje virusu dažniausiai užsikrečiama įkandus Ixodes ricinus erkei. Šios rūšies erkės randamos visuose Lietuvos rajonuose. Žmogui virusą perduoti gali nimfa ar suaugusi erkė. Didesnį pavojų susirgti turi rizikos grupių žmonės: miško ir laukų darbininkai, žemdirbiai, keliautojai, turistai, sportininkai (bėgikai, orientacininkai ir kt.), grybautojai, uogautojai. Erkiniu encefalitu užsikrėsti galima, vartojant termiškai neapdorotą pieną ar jo produktus. Virinant pieną virusas žūsta per 2 minutes, veikiant 70 ºC temperatūrai – per 5 minutes.

Erkinio encefalito simptomai

Ligos inkubacinis periodas trunka 2 – 28 dienas, vidutiniškai 7 – 14 dienų. Maždaug 80 proc. atvejų ligos eiga būna dvibangė.

Pirmosios ligos fazės kliniką, kuri trunka 1 – 8 dienas, sukelia pirmoji viremijos banga. Jos požymiai yra nespecifiniai: karščiavimas, kaulų, raumenų, galvos skausmai, nuovargis, bendras silpnumas, rečiau – dispepsiniai ar viršutinių kvėpavimo takų kataro požymiai. Po pirmosios stadijos eina ,,tariamo pasveikimo“ periodas, kuris trunka 1 – 33 dienas, dažniausiai 5-8 dienas. Jeigu laiko tarpas tarp pirmosios ir antrosios ligos fazės yra labai trumpas (mažiau kaip 24 valandos) ir žmogus tiesiog nepajaučia klinikinio pagerėjimo bei tuo atveju, kai pirmos fazės klinika yra labai neryški, silpna, erkinio encefalito eiga tampa tariamai ,,vienbangė“.

Antrosios ligos fazės, kuri išsivysto 20 – 30 proc. užkrėstų asmenų, metu nustatomi centrinės nervų sistemos pažeidimo simptomai ir uždegiminiai pakitimai smegenų skystyje.

Ligos pasekmės ir gydymas

Mirštamumas nuo erkinio encefalito siekia 0,5-4 procentų. Maždaug trečdalis persirgusių žmonių pasveiksta nevisiškai. Dažniausi liekamieji reiškiniai: negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai. Rečiau – paralyžius.

Žmogus gydomas tik simptomiškai – vaistais, sumažinančiais ligos požymius. Specifinio gydymo, nukreipto prieš ligos sukėlėją, nėra. Žmonės, persirgę erkiniu encefalitu, įgyja imunitetą šiai ligai.

Pagal www.ulac.lt informaciją parengė Auksė Kontrimienė