Jonaviškis vadina save pabėgėliu dėl ligos – dėl taršaus transporto negali gyventi Lietuvoje

Išmetamosios dujos / Shutterstock nuotr.
Autorius: Monika Kairienė
Publikuota: 2021-08-09 16:15
Jonaviškis Andrius (vardas pakeistas – red.) sako dėl stiprios alergijos negalintis gyventi Lietuvoje. Danijoje gyvenantis 43 metų vyras alergiškas katės plaukui, namų dulkėms, pelėsiui. Be to, jo organizmas jautriai reaguoja į cigarečių dūmus. Tačiau didžiausią diskomfortą kelia automobilių išmetamosios dujos.

Danijoje gyvenantis jonaviškis Andrius portalui manodaktaras.lt pasakoja, kad nuo cigarečių dūmų jam prasideda kosulys, net jeigu rūkantis žmogus yra už 100 metrų, o vėjas atpučia dūmus.

Tačiau didžiausių problemų kelia automobilių išmetamosios dujos. „Tie automobiliai be katalizatorių, kai dūmai matomi plika akimi. Pavažinėjus po Lietuvos miestus, jeigu esu kamštyje, per 10-15 min prasideda kosulys, kraujavimas iš nosiaryklės, diskomfortas. Išsivysčiusių šalių – Vokietijos, Danijos, Liuksemburgo – didesniuose miestuose man tokie simptomai nepasireikšdavo“, – sako vyras.

Pasak Andriaus, šiuo metu nėra metodikos nustatyti alergijai cigarečių dūmams ir automobilių išmetamosioms dujoms, tad oficialios diagnozės dėl šių alergenų vyras neturi. Vienintelis gydytojų patarimas – vengti alergenų.

„Cigarečių dūmų galiu išvengti, tarkime, vėjuotą dieną užuodžiu dūmus, galiu pakeisti kryptį. Bet automobilių išmetamųjų dujų negaliu išvengti. Dėl to negaliu gyventi Lietuvoje“, – pasakoja vyras.

Vadina save pabėgėliu

2007 metais Andrius buvo trumpam išvykęs į Daniją dirbti žemės ūkyje ir nustebo, kad Danijoje jam alergijos simptomai nepasireiškė, nors Lietuvoje turėjo nuolat gerti vaistus.

Vėliau vyras rado nuolatinį darbą pagal savo profesiją mažame miestelyje Danijoje – jis yra muzikos pedagogas, vadovauja chorui.

„Neplanavau emigruoti, tikrai galvojau, kad kursiu ateitį Lietuvoje. Bet mano profesijoje reikia balso. Kai pasireikšdavo simptomai, balsas tapdavo užkimęs. Tiesiog negaliu gyventi Lietuvoje. Vadinu save pabėgėliu. Kiti išvyksta dėl karo, politinių sumetimų, aš – dėl ligos. Ne dėl pinigų išvykau“, – pasakoja Andrius.

Vyrui skaudu, kad dėl ligos priverstas gyventi ne gimtinėje: „Mano tėvams jau reikia pagalbos, nežinau, kas bus po kelerių metų, kai jie atsidurs ligos patale arba kažkas atsitiks. Gyvenvietėje, kur dabar gyvenu, daugiausia 70-90 metų žmonės. Norisi ir su bendraamžiais pabendrauti, susitikti. Bet ten daugiausia senukai, tokia socialinė atskirtis. Dirbu chore, parepetuoji ir vėl vienas. Kiek žmogaus psichologinė būsena turi būti stabili, kai visąlaik esi vienas? Jaučiuosi atskirtyje, negaliu gyventi su artimaisiais Lietuvoje dėl ligos.“

Prašo griežtesnės TA kontrolės

Andrius sako, kad dar 2009 metais kreipėsi į Aplinkos ir Susisiekimo ministerijas, prašydamas užtikrinti griežtesnę techninės apžiūros stočių kontrolę. Vyras mano, kad techninės apžiūros stotyse vis dar kyšiais pasiekiama, kad techniškai tvarkingais būtų pripažinti automobiliai be katalizatorių: „Galbūt įmanoma pakoreguoti teisės aktus, kad šie automobiliai būtų su katalizatoriais – kietųjų dalelių filtrais. Matau plika akimi, kad nemaža dalis automobilių Lietuvoje vystant greitį išmeta juodą, pilką dūmą, drįstu teigti, kad tos transporto priemonės be katalizatorių. Lyginu su Vokietija, Danija, ten seni, 15-20 metų, automobiliai nemeta jokio dūmo. Manau, kad Lietuvoje techninės apžiūros stotys nelabai reaguoja. Ir galimai tai leidžia nelegaliu būdu. Bet institucijos butaforiškai, atmestinai atrašo, pasiūlo tiesiog keltis į kitą miestą.“

„Affidea“ klinikos gydytojos alergologės Gintarės Paulikaitės komentaras:

„Bronchinė astma – tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, galinti pasireikšti įvairaus sunkumo klinikiniais požymiais, pavyzdžiui, švokštimu, dusuliu, krūtinės veržimu, kosulio priepuoliais. Bronchinė astma gali būti kelių tipų. Alerginė bronchinė astma, kurios simptomus provokuoja kontaktas su alergenais, šiuo konkrečiu atveju, gyvūnais, namų dulkių erkėmis, pelėsiu. Nealerginės bronchinės astmos paūmėjimui įtakos gali turėti rūkymas, cigarečių dūmai, virusinės infekcijos, fizinis krūvis, stresas, oro užterštumas, aštrūs kvapai, netgi netinkama mityba, nutukimas. Mišria bronchinės astmos forma sergantys žmonės simptomus patiria ne tik kontaktuodami su alergenais, bet ir būdami užterštoje aplinkoje, kurioje gausų kietųjų dalelių. Joms patekus į kvėpavimo takus yra dirginama ir taip jau uždegimo paveikta bronchų gleivinė, įvyksta bronchų obstrukcija ir išprovokuojami simptomai. Aplinkos ir gyvenimo būdo pokyčiai dažnai turi teigiamos įtakos šios ligos valdymui ir eigai“, – sako gydytoja alergologė G.Paulikaitė.

Užsiregistruoti pas gydytoją alergologę Gintarę Paulikaitę galima ČIA