Judesio fiksavimo technologija iš filmo „Įsikūnijimas“ pasitarnaus – ir ligų tyrimams

Judesio fiksavimo technolgija / Shutterstock nuotr.
Autorius: manodaktaras.lt
Publikuota: 2023-01-25 10:49
Judesio fiksavimo kostiumus, kurių pagalba atgyja personažai filme „Įsikūnijimas“ (angl. „Avatar“), britų mokslininkai pasitelkė, siekdami išsamiau ištirti ligas, susijusias su judėjimo sutrikimais, skelbia BBC News.

Pasak tyrėjų, kuo greičiau tokios sveikatos būklės bus pastebimos ir įvertinamos, tuo greičiau pacientas galės gauti tinkamą pagalbą ir gydymą. Naujoji sistema naudoja dirbtinį intelektą kūno judesiams analizuoti.

Atlikdami bandymus Jungtinės Karalystės (JK) ekspertai dukart greičiau išmatavo dviejų genetinių sutrikimų sunkumą, nei tai padarė geriausi šalies gydytojai. Tyrėjai teigia, kad tai taip pat galėtų perpus sutrumpinti laiką ir gerokai sumažinti išlaidas, kurių reikia, norint sukurti naujus vaistus klinikinių tyrimų metu.

Tyrimas buvo paskelbtas žurnale „Nature Medicine“. Gydytoja Valeria Ricotti iš Great Ormond Street vaikų sveikatos instituto BBC News teigė, kad ji buvo „visiškai priblokšta tokių rezultatų“: „Poveikis ligos diagnozei ir naujų vaistų kūrimui nuo įvairių ligų gali būti labai didelis“.

Dr. V.Ricotti buvo tarp Imperatoriškojo koledžo ir Londono universiteto koledžo tyrėjų grupės, kuri dešimt metų praleido kuriant šią naują technologiją. Ją tyrėjai išbandė su pacientais, sergančiais Friedreicho ataksija (neurologinė ir neurodegeneracinė liga, veikianti gebėjimą judėti) ir Diušeno raumenų distrofija (raumenų pažeidimas, atsirandantis dėl pasikartojančių raumenų ląstelių nykimo), atlikdami du atskirus tyrimus. 

Tyrėjai teigia, kad ši nauja technologija taip pat galės būti naudojama, stebint pacientus, sergančius kitomis ligomis, susijusiomis su judėjimo problemomis. Tai apima bet kokią būklę, susijusią su smegenimis ir nervų sistema, širdimi, plaučiais, raumenimis, kaulais ir daugeliu psichikos sutrikimų.

Kaip vyksta tokių ligų galimo progresavimo stebėjimas?

Klinikoje matuojamas kiekvieno paciento atliekamų judesių greitis ir tikslumas. Šis įvertinimas yra būtinas, norint išsiaiškinti, kokios paramos ir gydymo pacientui reikia, ir tai gali užtrukti ne vienerius metus.

Du šių metų sausį paskelbti tyrimai rodo, kad judesio fiksavimo sistema gali tai padaryti daug greičiau ir tiksliau. Ji buvo pritaikyta pagal analogišką technologiją, kurią filmo „Įsikūnijimas“ kūrėjai naudojo fiksuodami aktorių judėjimą, kad ekrane būtų sukurti tikroviški personažai.

Vienas iš mokslininkų, sugalvojusių šią idėją, prof. Aldo Faisal’is iš Imperatoriškojo koledžo sakė, kad tai buvo didžiulis patobulinimas: „Ši nauja sistema aptinka subtilius judesius, kurių žmonės negali pajusti. Tai gali pakeisti klinikinius tyrimus, taip pat pagerinti pacientų ligos diagnozę ir eigą”.

Friedreicho ataksija (FA) paprastai pasireiškia paauglystėje ir paveikia vieną iš 50 tūkst. žmonių, o Diušeno raumenų distrofija (DRD) kasmet pasaulyje serga 20 tūkst. vaikų (daugiausia berniukų). Šiuo metu gydymo nuo šių ligų nėra.

Imperatoriškojo koledžo komanda pirmą kartą išbandė judesio jutiklio kostiumus pacientams, sergantiems FA. Jie nustatė, kad dirbtinis intelektas gali numatyti ligos paūmėjimą per dvylika mėnesių, t.y., perpus mažiau laiko, nei užtruktų bet kuris specialistas.

Atskira komanda iš Great Ormond Street išbandė technologiją su 21 berniuku, sergančiu DMD nuo 5 iki 18 metų amžiaus. Ji numatė, kaip jų judėjimas bus paveiktas per šešis mėnesius daug tiksliau nei gydytojas.

Tyrėjai mano, kad ši naujoji sistema galėtų būti naudojama, siekiant paspartinti ir sumažinti klinikinių tyrimų išlaidas bei išbandyti naujus vaistus, esant įvairioms sąlygoms.

Profesorė Paola Giunti, pagrindinė klinikinė mokslinė bendradarbė Londono universiteto koledžo Molekulinės neurologijos katedroje, sakė: „Mes galėsime išbandyti daugiau vaistų su mažesniu pacientų skaičiumi už mažesnę kainą“.

DRD ligos atveju per maždaug 18 mėnesių reikia mažiausiai 100 pacientų, kad būtų gauti statistiškai reikšmingi rezultatai, susiję su naujo vaisto veiksmingumu. Tyrimas parodė, kad naudojant naują sistemą, tai gali būti atlikta su 15 pacientų per šešis mėnesius.

Naujos technologijos leis greičiau sukurti naujus gydymo būdus

Iš viso Jungtinėje Karalystėje retomis genetinėmis ligomis (o jų yra apie 6000), serga maždaug 1 iš 17 žmonių. Kiekviena liga sergančių pacientų skaičius gali siekti vos kelis šimtus ar mažiau. Tai atgraso vaistų įmones imtis brangių klinikinių tyrimų, norint sukurti naujus vaistus.

Profesorius Richard’as Festenstein’as iš Medicinos tyrimų tarybos Londono medicinos mokslų instituto BBC News sakė, kad ši kostiumo technologija, kurią jis padėjo sukurti, gali pakeisti vaistų sukūrimo ekonomiką.

„Tai pritrauks farmacijos pramonę investuoti į retas ligas, – teigė jis. – Pagrindinis mūsų tyrimų naudos gavėjas bus pacientai, nes naudojant technologijas bus galima daug greičiau sukurti naujus gydymo būdus“.

Mokslininkai jau siekia patvirtinimo, kad būtų galima legaliai naudoti judesio fiksavimą FA ir DRD vaistų tyrimams, kurie, jei pasiseks, galėtų prasidėti po dvejų metų. Be to, jau renkami duomenys apie šios technolgijos naudojimą pacientams, sergantiems Parkinsono, Alzheimerio ligomis bei išsėtine skleroze.

Parengta pagal: www.bbc.com