Juostinė pūslelinė gali padidinti insulto ar širdies smūgio riziką

Juostinė pūslelinė / Shutterstock nuotr.
Autorius: manodaktaras.lt
Publikuota: 2023-01-10 11:47
Žmonėms, kurie sirgo juostine pūsleline, ateityje gali padidėti širdies ir kraujagyslių ligų, tokių kaip insultas ar širdies smūgis, rizika, rodo naujausi moksliniai tyrimai.

Amerikos širdies asociacijos žurnale paskelbtame tyrime nustatyta, kad juostinė pūslelinė (lot. Herpes zoster, angl. shingles) yra susijusi su beveik 30 proc. didesne ilgalaike širdies ir kraujagyslių ligų rizika, praėjus dvylikai ar net daugiau metų po ligos. Rizika išlieka didesnė tiems, kurių imunitetas susilpnėjęs.

Ankstesni tyrimai dėl juostinės pūslelinės susiejo virusinę ligą su padidėjusia insulto ir širdies smūgio rizika per itin trumpą laiką – metų laikotarpyje nuo juostinės pūslelinės pradžios, tačiau informacijos apie ilgalaikes juostinės pūslelinės pasekmes yra nedaug. 

Juostinė pūslelinė gresia daugumai vidutinio amžiaus asmenų

Juostinė pūslelinė yra virusinė infekcija, sukelianti skausmingą bėrimą vienoje kūno dalyje, pavyzdžiui, vienoje rankoje ar vienoje liemens pusėje. Ją sukelia vėjaraupių virusas, dar vadinamas Varicella-zoster virusu (VZV).

Žmogui susirgus vėjaraupiais, Varicella-zoster virusas organizme išlieka visą gyvenimą. Po metų ir net dešimtmečių VZV virusas gali vėl suaktyvėti ir pasireikšti kaip juostinė pūslelinė. Pasak JAV Brighamo ir Moterų ligoninės gydytojos epidemiologės dr. Sharon G.Curhan, beveik visi vyresni nei 50 metų asmenys buvo užsikrėtę šiuo virusu, todėl jiems gresia juostinė pūslelinė. Pasak JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC), maždaug trečdalis visų amerikiečių per gyvenimą suserga juostine pūsleline.

„Vis daugiau įrodymų, kad Varicella-zoster virusas siejamas su kraujagyslių ligomis“, – Health sakė dr. Sh.G.Curhan ir pridūrė, kad VZV yra vienintelis žmogaus virusas, kuris, kaip žinoma, dauginasi arterijose ir sukelia vaskulopatiją, neigiamai veikiančią kraujagysles.

Ekspertai mano, kad ši žala kraujagyslėms, dažnai kylanti dėl uždegimo, ir yra tai, kas padidina insulto ar širdies smūgio riziką, persirgus juostine pūsleline.

Siekdama nustatyti, kiek ilgai gali trukti ši rizika, epidemiologė dr. Sh.G.Curhan su komanda naudojo duomenis iš trijų didelės apimties JAV tyrimų – dviejų sveikatos tyrimų, kuriuos atliko slaugytojai, ir vieno sveikatos priežiūros specialistų tyrimo, kuriuose žmonės buvo stebimi net iki 16 metų. Šiuose tyrimuose dalyvavo daugiau nei 200 tūkst. žmonių, tačiau nebuvo įtraukti tie, kurie jau sirgo širdies ir kraujagyslių ligomis.

Atsižvelgę į kitus rizikos veiksnius, kurie galėjo sukelti širdies ligas, mokslininkai nustatė, kad juostinė pūslelinė buvo susijusi su beveik 30 proc. didesne ilgalaike širdies ir kraujagyslių ligų, tokių kaip insulto ar širdies smūgio, rizika. Nustatyta ir tai, jog ši rizika žmonėms tęsėsi net iki 12 metų, skaičiuojant nuo tos dienos, kai jie susirgo juostine pūsleline.

Tyrimas taip pat pabrėžia prevencijos svarbą, ypač dėl to, kad yra saugi ir veiksminga juostinė pūslelinės vakcina.

Vakcinacija yra vienintelis būdas apsisaugoti nuo ligos

Dauguma naujojo tyrimo duomenų buvo surinkti iki tol, kol JAV buvo prieinama juostinė pūslelinės vakcina, tačiau, kaip teigia dr. Sh.G.Curhan, net ir atsiradus šiai vakcinai, skiepijimo tempai buvo itin maži. Pasak gydytojos epidiomologės, tyrimo rezultatai pabrėžia juostinę pūslelinę kaip grėsmę visuomenės sveikatai ir šios būklės prevencijos svarbą.

2017 m. CDC pradėjo rekomenduoti dviejų dozių Shingrix vakciną, kuri nėra gyva vakcina, kad būtų išvengta komplikacijų dėl juostinės pūslelinės vyresniems nei 50 metų suaugusiems. Taip pat ši vakcina rekomenduojama visiems, vyresniems nei 19 metų asmenims, kurių imuninė sistema nusilpusi. Gyva vakcina nuo juostinės pūslelinės, vadinama Zostavax, JAV nebeprieinama nuo 2020 m., nes, kaip teigiama, Shingrix vakcina yra saugesnė ir veiksmingesnė juostinės pūslelinės profilaktikai.

Pasak gydytojos epidemiologės dr. Sh.G.Curhan, didėjant naujesnės juostinės pūslelinės vakcinos naudojimui, būsimuose tyrimuose svarbu nustatyti, ar skiepai turi įtakos asmens rizikai susirgti su juostine pūsleline susijusiomis širdies ir kraujagyslių ligomis, ar ne.

Remiantis CDC, mirtys nuo širdies ir kraujagyslių ligų sudaro maždaug trečdalį visų mirčių Jungtinėse Valstijose. Kardiologas med. m. dr. A.Krishnaswami teigė, jog juostinė pūslelinė toli gražu nėra vienintelis rizikos veiksnys, susijęs su širdies ligomis, todėl, norint išvengti širdies ir kraujagyslių ligų ateityje, vien pasiskiepyti nepakanka.

Anot jo, būtina suvaldyti ir kitus rizikos veiksnius, tokius kaip aukštas kraujospūdis, didelis mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio kiekis kraujyje, rūkymas (arba pasyvus rūkymas), cukrinis diabetas, nutukimas, nesveika mityba ir nepakankamas judėjimas.

Parengta pagal Health.com