Ruduo

Ką reikėtų žinoti apie rudens sezono alergijas?

manodaktaras.lt
Publikuota: 2023-09-27 09:57
Artėja drėgnasis ir šaltasis metų sezonas. Baigia žydėti vasaros augalai, gatvėse mažiau dulkių. Gal alergijų kamuojami žmonės galės atsikvėpti? Ar atvirkščiai – laukia susidūrimai su rudens sezono alergijomis? Klausiame Vaikų klinikos „Mama, aš sergu“ vaikų ligų gydytojos, vaikų pulmonologės-alergologės Indrės Plėštytės-Būtienės.
Indrė Plėštytė-Būtienė

Indrė Plėštytė-Būtienė

Rudens sezonas pasižymi specifinėmis alergijomis?

Keičiasi alergenai. Jeigu alergijos katėms, šunims pasireiškia ištisus metus, kontaktuojant nuolat, jeigu namuose yra laikomas gyvūnas, tai rudenį labai paūmėja alergija namų dulkių erkėms, nes jos pradeda intensyviai daugintis. Žmonės pajunta alergijos simptomus, pradeda čiaudėti, trinti niežtinčią nosį, atsiranda sloga ir vis pamini, kad kiekvienais metais simptomai lyg pagal kalendorių prasideda.

Dabar dar reiškiasi alergijos kiečiui simptomai alergiškiems šio augalo žiedadulkėms, nes jis tik pradeda žydėti rugpjūčio mėnesį ir žydi iki rugsėjo – spalio mėn., priklausomai nuo orų. Teigiama, kad alergija kiečiui yra viena iš stipriausių. Ir, aišku, pamažu pradeda varginti alergijos pelėsiui simptomai. Atšalus, padidėjus oro drėgmei, daugiau lyjant, tikrai pelėsis labai greitai primena apie save.

Ar žmogų įprastai vargina vienos rūšies alergija ar jų gali būti kelios?

Įvairiai. Tai priklauso nuo alergijos tipo, nuo to, kada atsirado. Jeigu turime klasikinį atopinio maršo atvejį, kai vaikai nuo mažų dienų serga atopiniu dermatitu, kai gyvenimo pradžioje vargina alergija maistui, po to ji gali pasikeisti: atsiranda alerginė sloga, bronchų astma, palaipsniui išsivysto alergijos daugeliui alergenų. Neslopinama viena alergija skatina kitų alergijos kitiems alergenmas išsivystymą – ypač jei vaikas intensyviai kasosi, sunkiai kontroliuojamas atopinis dermatitas.

Bet būna kad alergijos simptomai pasireiškia vėlyvesniame amžiuje, pavyzdžiui mokykliniais metais arba jau suaugusiam žmogui, tuomet dažniau gali pasireikšti alergija tik vienam alergenui: tik namų dulkių erkėms arba tik pelėsiui. Dažniausiai mono alergija ir pasireiškia namų dulkių erkėms arba gyvūnams.

Jeigu žmones vagina alergija žiedadulkėms (teigiama, kad kas trečias europietis yra alergiškas beržo žiedadulkėms), tai palaipsniui gali atsirasti įsijautrinimas ir kitiems augalams.

Kaip alergija yra nustatoma?

Žmonės klaidingai galvoja, kad tyrimai diagnozuoja ligą. Pirmiausiai turi būti klinika, klinikiniai ligos simptomai, kuriuos būtų galima susieti su alergijos simptomais. Tai yra po kontakto su alergenais turi pasireikšti simptomai, tada galima įtarti, kad yra alergija. Pavyzdžiui, paglostė katę, pradėjo čiaudėti, trinti akis, tai nereikia ir jokių tyrimų, viskas ir taip aišku.

Dauguma mano labai klaidingai: štai nueisiu, pasidarysiu tyrimus ir viskas bus aišku. Toli gražu ne viskas taip paprasta. Tyrimai yra specifiški ir neduoda 100-procentinio atsakymo. Kam tada reikalingi gydytojai, jeigu tyrimai diagnozuotų ligą? Pirmiausia ligos klinika, antra, jos istorija: tarkime, kiekvieną pavasarį čiaudi, kaskart prisilietus prie katės niežti. Taip pat svarbi ir genetinė anamnezė. Ir tik diagnozės patvirtinimui, patikslinimui, kuriam alergenui yra alergija, atliekami alerginiai mėginiai.

Pilnas ištyrimas būtų: odos dūrio mėginiai, bei specifiniaių antikūnų kiekių nustatymas iš veninio kraujo. Idealu būtų atlikti visus tyrimus, kad būtų matomas pilnas vaizdas. Ir provokacinis mėginys, kurio Lietuvoje praktiškai neatliekame. Yra duodamas alergenas, jeigu, tarkime, maistui alergiškas žmogus, ir stebimas atsakas. Kadangi tai placebu paremtas, dvigubai aklas tyrimas, nei pacientas, nei gydytojas nežino, ar pacientas gauna alergeną ar ne. Užsienyje yra specialūs žiedadulkių kambariai, kur žmonės sėdi, purškiamos žiedadulkės, tada stebimas atsakas, kaip jie jaučiasi. Tai jau 100- procentinis diagnostinis metodas.

Kaip gydoma alergija? Ar žmogus gali sau padėti, pavyzdžiui stiprindamas imunitetą?

Alergija yra per didelis ir iškreiptas imuninis organizmo atsakas. Tai kai manęs klausia, kaip sustiprinti imunitetą, tai sakau, kad reikia galvoti, kaip stabilizuoti ir nuraminti organizmo reakciją, o ne stiprinti imunitetą. Be abejo, rekomenduojama, kiek tik įmanoma vengti alergeno, bet nereikia būti naiviems. Daug žmonių daro klaidą, tarkime, atsisako gyvūno, jeigu atsiranda alergija, bet neretai ir atsisakius gyvūno, alergijos simptomai reiškiasi ir toliau. Tai nutinka todėl, kad su alergenais susiduriame ne tik namų aplinkoje. Tarkime, šunis vedžiojame lauke, tad tikrai lauke yra šunų alergenų.

Nueiname į darbovietes, mokyklas, ten kiti vaikai, kurie turi namie šunį, ant savo drabužių tikrai turės augintinio plaukų. Tad alergenų yra visur. Žinoma, jeigu yra labai ūmios ir sunkios alerginės reakcijos, tai namie neturėtų būti gyvūno. Reikia pagalvoti apie tai. Bet visiškai to išvengti, kaip ir namų dulkių erkių, kaip ir žiedadulkių, neįmanoma.

Kas kita miegas. Mes pramiegame trečdalį savo gyvenimo, kasdien po 8 val., tai miegamajame, lovoje alergeno turėtų nebūti, kad bent jau miegas būtų kokybiškas. Beje, bet koks išsibalansavimas, netinkama mityba, stresas, gyvenimas mieste, kur didžiulė tarša, be abejo sąlygoja imuniteto disbalansą, paūmėja visos ligos, ne tik alergija.

Simptomų slopinimui yra skiriami priešalerginiai vaistai. Akcentuoju, kad jie tik slopina simptomus, negydo pačios alergijos. Alerginių reakcijų metu išsiskiria histaminas, todėl skiriami antihistamininiai vaistai. Skiriami ir kortikosteroidiniai vaistai. Tad medikamentinį gydymą paskiria gydytojas vertindamas alergijos simptomų sunkumą ir dažnį. Yra galimybė ir išgydyti alergiją taikant imunoterapinį gydymą. Šis gydymas taip pat turi būti skiriamas gydytojo įvertinus visus alergijos simptomus.