Ką reikia žinoti apie gimdos kaklelio vėžį – dažniausiai užduodami klausimai ir atsakymai

Visas gimdos kaklelio ligas reikia gydyti. Shutterstock nuotr.
Autorius: www.manodaktaras.lt
Publikuota: 2021-01-20 15:01
Lietuvoje gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa vykdoma jau 17-tus metus. Pagal ją visos 25-59-erių moterys, apdraustos privalomuoju sveikatos draudimu, kas trejus metus kviečiamos nemokai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio. Ar moterys naudojasi šia galimybe?

„Prevencinės programos ir yra skirtos tam, kad liga būtų nustatyta kuo anksčiau, tuomet ir gydymas būna sėkmingas. Nemokamai pasitikrinančių dėl gimdos kaklelio vėžio moterų skaičius ne vienerius metus išlieka stabilus. Kasmet minėtoje programoje sudalyvauja per 100 tūkst. moterų. Deja, praėjusiais metais šis skaičius gerokai mažesnis. Preliminariais duomenimis, 2020-aisiais dėl gimdos kaklelio vėžio nemokamai pasitikrino šiek tiek daugiau nei 88 tūkst. moterų. Įtakos tam turėjo koronaviruso pandemija. Statistika nedžiugina, nes tokio amžiaus moterų, prisirašiusių prie pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių gydymo įstaigų, yra 8 kartus daugiau – beveik 736 tūkst.", – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Savičiūtė.

Pasak jos, preliminariais duomenimis, kvietimus pasitikrinti pagal šią programą 2020-aisiais gavo daugiau nei  182 tūkst. moterų, tačiau pasinaudojo tik arti pusės kviestųjų. Iš viso nuo programos vykdymo pradžios 2004 m. iki 2019 m. pabaigos citologinio tepinėlio paėmimo ir jo rezultatų įvertinimo paslauga bent vieną kartą buvo suteikta daugiau kaip 283 tūkst. moterų.

„Gimdos kaklelio vėžys išlieka viena dažniausių moterų mirties priežasčių. Todėl norint kuo anksčiau nustatyti iki vėžinius susirgimus, patikra yra būtina. Tikslinis amžius šioje, kaip ir kitose prevencinėse programose, yra nustatytas neatsitiktinai, nes būtent šio amžiaus moterims liga pasireiškia dažniausiai, o atrankinė patikra pagal įrodymais pagrįstos medicinos duomenis yra efektyviausia", –  sako R.Savičiūtė. Tačiau, pasak jos, svarbu žinoti, kad jei moteris nėra programoje numatyto amžiaus, bet turi nusiskundimų dėl savo sveikatos,  jai taip pat reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Atsižvelgdamas į moters amžių ir įvertinęs sveikatos būklę, ligos istoriją bei rizikos veiksnius, jis pagal savo kompetenciją paskirs reikiamus tyrimus, o prireikus, – išrašys siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.

Kasmet didėja ir gimdos kaklelio vėžio programos finansavimas. 2019 m. jai vykdyti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) buvo skirta 2,05 mln. eurų (t. y. 5 proc. daugiau nei 2018 m. ir net 20 proc. daugiau nei 2017 m.), 2020 m. –  2,48 mln. eurų.

Mokslininkai įrodė, kad vienas svarbiausių gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnių yra žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija. Geriausia profilaktikos priemonė, apsauganti moteris nuo šio viruso, o drauge ir sumažinanti riziką susirgti, yra vakcina nuo ŽPV. Primename, kad Lietuvoje nuo 2016 m. rugsėjo visos 11 metų mergaitės nemokamai skiepijamos nuo ŽPV infekcijos. VLK duomenimis, 2020 m. nuo jos buvo paskiepyta 18,5 tūkst. mergaičių.

VLK užsakymu pernai liepą atliktas Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad žmonės  pripažįsta iš PSDF finansuojamų ligų prevencijos programų naudą ir gana aktyviai jomis naudojasi.  Geriausiai žinomos yra gimdos kaklelio (žino 66 proc. apklaustųjų) ir krūties (65 proc.) vėžio prevencinės programos. Po 61 proc. respondentų teigė girdėję apie priešinės liaukos (prostatos) vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų, 58 proc. – storosios žarnos vėžio prevencinę programą.

Apklausa taip pat parodė, kad gyventojai pakankamai noriai ir patys dalyvauja minėtose programose. 26 proc. respondenčių yra dalyvavusios gimdos kaklelio vėžio, 16 proc. apklaustųjų –  širdies ir kraujagyslių, 14 proc. – krūties vėžio, 11 proc. – priešinės liaukos (prostatos) vėžio, 10 proc. – storosios žarnos vėžio prevencinėje programoje.

Šiuo metu Lietuvoje nemokamai pasitikrinti galima pagal 5 prevencines programas: t. y. 4 vėžio prevencijos programas – prostatos, storosios žarnos vėžio, gimdos kaklelio ir krūties bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencinę programą.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai atsako į dažniausiai užduodamus klausimus apie šį, vėžį sukeliantį žmogaus papilomos virusą (ŽPV) ir skiepus nuo jo.

Ar dažna žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija?

Tai yra bene dažniausias lytiškai ar artimo odos bei gleivinių sąlyčio būdu perduodamas patogenas. Net keturi iš penkių lytiškai aktyvių žmonių bent kartą gyvenime tampa infekuoti šiuo virusu. Žmogaus papilomos virusas nesirenka žemyno ar šalies. Juo gali užsikrėsti bet kuris lytiškai aktyvus žmogus bet kuriame pasaulio krašte.

Kaip veikia ŽPV infekcija žmogaus organizmą?

Ilgai išliekanti didelės onkogeninės rizikos ŽPV infekcija gali sukelti ikivėžines ligas ir vėžį. Moterims didelės onkogeninės rizikos ŽPV gali sukelti gimdos kaklelio, makšties, vulvos bei išangės ikivėžines ligas ir vėžį, vyrams – išangės ir varpos ikivėžines ligas ir vėžį. Abiejų lyčių žmonėms šie virusai gali sukelti burnos, ryklės, gerklų, liežuvio šaknies ar net seilių liaukų bei tonzilių ikivėžines ligas bei vėžį.

Ilgai išliekanti mažos rizikos ŽPV infekcija sukelia minėtų organų karpas. Vėžiui vystytis reikia laiko – tai gali užtrukti 10–15 metų ir daugiau, tačiau kartais tai užtrunka tik metus.

Ar ŽPV užsikrečia tik moterys?

Vyrai susiduria su tokia pat rizika užsikrėsti ŽPV, kaip ir moterys, jie gali tapti viruso nešiotojais ir platintojais. ŽPV inefekcija gali užsikrėsti tiek vyrai, tiek moterys, gyvenantys lytinį gyvenimą, net jei šiuo metu jie turi tik po vieną lytinį partnerį. Tai reiškia, kad jų partneris ar partnerė praeityje galėjo turėti lytinį partnerį, kuris buvo ŽPV nešiotojas. Po šių santykių jie tiesiog liko ŽPV nešiotojais.

Per savo gyvenimą keturi iš penkių lytiškai aktyvių žmonių kažkuriame savo gyvenimo etape tampa infekuoti ŽPV. Nors didžioji dalis ŽPV infekcijos atvejų per pora metų praeina savaime be jokio gydymo, tikimybė užsikrėsti vėl tuo pačiu ar kitu virusu išlieka visą gyvenimą. Jei žmogaus organizmas viruso neįveikia ir jis lieka ląstelėse ilgam (žmogus tampa viruso nešiotojas), didėja rizika susirgti gimdos kaklelio, makšties, vulvos, išangės, varpos, burnos, ryklės, gerklų, liežuvio šaknies ar net seilių liaukų bei tonzilių vėžiu. Ilgai išliekanti mažos rizikos ŽPV infekcija sukelia minėtų organų karpas.

Kokia ŽPV infekcijos perdavimo rizika?

Rizika užsikrėsti ŽPV infekcija yra didesnė, jei turima daug lytinių partnerių. Tačiau užsikrėsti ŽPV ir tapti jo nešiotoju galima turint ir tik vieną lytinį partnerį. Net jei jūsų lytinis partneris jums yra pirmasis ir vienintelis, jūs vis tiek galite tapti infekuotu ŽPV, jei praeityje jūsų partneris turėjo kontaktą su ŽPV užsikrėtusiais asmenimis ir tapo ŽPV nešiotoju. Infekuotumas priklauso nuo asmens lytinių partnerių skaičiaus bei asmens lytinio partnerio turimų kitų lytinių partnerių skaičiaus: kuo jų daugiau – tuo rizika didesnė.

Ar užsikrėtus ŽPV jaučiami kokie nors simptomai?

Didžioji dalis žmonių, kurie yra infekuoti ŽPV, nejaučia jokių infekcijos simptomų. Laikina infekcija greičiausiai nesukels nei karpų, nei vėžio. Devyniems iš dešimties infekuotų žmonių ši infekcija per kelis metus praeina savaime negydant. tačiau tokie asmenys, kurie nejaučia jokių ŽPV simptomų, infekciją gali perduoti savo lytiniams partneriams.

Kaip organizme veikia skiepai nuo ŽPV?

Pasiskiepijus, organizmas kraujyje ir ląstelių paviršiuose pradeda gaminti antikūnus, kurie, žmogaus papilomos virusui patekus į organizmą, jį neutralizuos, neleis jam patekti į ląsteles, todėl šios liks sveikos ir liga neišsivystys.

Ar Lietuvoje skiepijama nuo ŽPV?

Lietuvoje nuo 2016 m. rugsėjo visos 11 metų mergaitės nemokamai skiepijamos nuo ŽPV infekcijos. Vakcinacijos schemą sudaro dvi vakcinos dozės, tarp kurių turi būti ne trumpesnė kaip 6 mėn. pertrauka. Skiepijant ŽPV vakcinomis, galima išvengti iki 75 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų.

Jei mano dukra dar nebendrauja su berniukais, kodėl ji turėtų skiepytis?

Geriausias vakcinų imuninis atsakas (antikūnų kiekis) gaunamas tada, kai skiepijamos jaunos mergaitės, o efektyvumas – jei skiepijamos mergaitės, dar neturėjusios kontakto su ŽPV (neturėjusios lytinių santykių). Jaunoms mergaitėms užtenka tik dviejų vakcinų dozių, kai tuo tarpu vyresnėms mergaitėms ir moterims, norint pasiekti tokį patį imuninį atsaką, reikia trijų vakcinos dozių.

Šaltiniai:vlk.lt; ulac.lt