Ką reikia žinoti apie mažakraujystę?

Anemija dažnai sukelia galvos svaigimą ar skausmą. / „Shutterstock“ nuotr.
Autorius: Auksė Kontrimienė
Publikuota: 2021-09-25 13:00
Daugelis žmonių mažakraujystės nelaiko labai rimta liga. Visgi šis negalavimas yra gana rimtas, sukeliantis ne tik varginančius pojūčius, bet ir rimtesnes sveikatos problemas. Kuo pavojinga mažakraujystė – manodaktaras.lt kalbina vidaus ligų gydytoją Živilę Daukšienę.
Vidaus ligų gydytoja Živilė Daukšienė.
Vidaus ligų gydytoja Živilė Daukšienė.

Kas yra mažakraujystė ir kuo ji pavojinga?

Mažakraujystė, kitaip anemija – liga, kurios metu kraujyje sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) kiekis. Todėl sumažėja ir hemoglobino – baltymo, kuris atsakingas už deguonies pernešimą iš plaučių į visus organizmo audinius. Sutrikus deguonies transportui, audiniai kenčia deguonies badą. Jautriausi organai deguonies stokai: smegenys, širdis.

Todėl, sergant anemija, pasireiškia tokie simptomai kaip didelis bendras silpnumas, galvos svaigimas, dusulys, padažnėjęs širdies plakimas, suprastėjusi fizinio krūvio tolerancija, atmintis. Esant ženkliai anemijai, gali išsivystyti negrįžtamas galvos smegenų pažeidimas, įvykti miokardo infarktas, sutrikti inkstų, kitų organų funkcija. Esant kritiškai žemam hemoglobino kiekiui, žmogus miršta.

Ar nustatyti mažakraujystę užtenka tik bendro kraujo tyrimo?

Mažakraujystei diagnozuoti pakanka sumažėjusio hemoglobino kiekio kraujyje, ką galime vertinti atlikus bendrą kraujo tyrimą. Visgi, kad galėtume skirti efektyvų gydymą, reikia atlikti papildomus tyrimus, kurie padeda išsiaiškinti, kokios rūšies mažakraujyste pacientas serga.

Kokie papildomi tyrimai gali būti atlikti nustačius mažakraujystę?

Diferencijuojant mažakraujystės kilmę, gali būti tiriamas geležies, feritino, vitamino B 12, folio rūgšties kiekis kraujyje, kreatininas, retikulocitai, transferinas, bilirubinas, haptoglobinas, laktatdehidrogenazė. Įtariant kraujo ligą, gali būti atliekama trepanobiopsija (kaulų čiulpų tyrimas) bei kiti specifiniai tyrimai. Diagnozavus geležies stokos mažakraujystę, dėl galimo kraujavimo iš virškinamojo trakto, atliekamas slapto kraujo išmatose tyrimas, gastroskopija, kolonoskopija.

Pas vidaus ligų gydytoją Živilę Daukšienę patogu registruotis manodaktaras.lt platformoje.

Kaip nukenčia gyvenimo kokybė sergant mažakraujyste?

Sergant mažakraujyste pacientus vargina didelis bendras silpnumas, nuovargis, neretai sutrinka miegas, prastėja atmintis, dėmesio koncentracija, dėl ko tampa sunkiau dirbti, mokytis. Dėl prastesnės fizinio krūvio tolerancijos, dusulio, raumenų silpnumo pacientai nebegali sportuoti. Atsiranda apetito stoka, silpnėja imunitetas, vis dažniau sergama infekcinėmis ligomis. Moterims gali sutrikti menstruacijų ciklas, vaisingumas. Neretai atsiranda ir išvaizdos pokyčių: slenka plaukai, lūžinėja nagai, papilkėja oda.

Kaip ši liga yra gydoma?

Mažakraujystės gydymas tiesiogiai priklauso nuo ją sukėlusios priežasties. Lietuvoje dažniausiai diagnozuojama geležies stokos anemija. Jos gydymui skiriami geležies preparatai tabletėmis. Deja, nemaža dalis pacientų nenori vartoti geležies tablečių dėl prasto jų toleravimo, kuris pasireiškia virškinamojo trakto sutrikimais. Vertėtų atkreipti dėmesį, kad geležies stokos gydymas galimas ir geležies preparatais, skiriamais į veną. Todėl reikėtų nebijoti dėl šios gydymo alternatyvos pasitarti su gydančiu gydytoju.

Folatų stokos anemija gydoma folio rūgšties tabletėmis. Vitamino B12 stokos anemija išsivysto dėl to, jog kai kuriems žmonėms dėl virškinamojo trakto ypatumų sutrinka vitamino B12 pasisavinimas iš maisto, todėl tokiu atveju skiriamas leidžiamas vitaminas B12. Šiuo metu rinkoje yra ne tik į raumenis, tačiau ir į veną leidžiami B grupės vitaminų preparatai.

Sergant inkstinės kilmės anemija, gydymui gali būti skiriamas eritropoetinas. Imuninės kilmės anemiją, bei kitų kraujo ligų sąlygotą anemiją gydo gydytojai hematologai. Esant ženkliai anemijai, atliekami kraujo perpylimai.

Ar mažakraujystės galima išvengti? Gal tinkama mityba, sveikas gyvenimo būdas gali padėti?

Norint išvengti mažakraujystės, svarbi mityba. Rekomenduojama valgyti raudoną mėsą, nemažai geležies taip pat yra ryžių, grikių kruopose. Mėsą ir kruopas valgant su daržovėmis, geležis įsisavinama geriau. Geležies įsisavinimą taip pat gerina vitaminas C, kurio gausu citrusiniuose vaisiuose, ananasuose, manguose, kiviuose, paprikose, kopūstuose.

Su maistu reikėtų vengti geležies įsisavinimą bloginančių produktų – pieno, gyvulinių riebalų, kavos, arbatos. Folio rūgšties gausu kepenėlėse, avižose, sėlenose, burokėliuose, žaliose daržovėse – špinatuose, brokoliuose, petražolėse, briuselio kopūstuose, salotų lapuose, džiovintuose baravykuose. Vertėtų žinoti, jog geležies, vitamino B12 ir folio rūgšties įsisavinimą labai blogina alkoholio vartojimas, todėl alkoholį labai svarbu vartoti saikingai.

Pas vidaus ligų gydytoją Živilę Daukšienę patogu registruotis manodaktaras.lt platformoje.