Kada nerimas – paprasta emocija, o kada jau tampa problema?

Pandemijos sukelti išgyvenimai – nerimas, įtampa, stresas / Shutterstock nuotr.
Autorius: Eglė Dagienė
Publikuota: 2021-11-01 13:00
Nerimas – bene dažniausias nusiskundimas, dėl kurio žmonės kreipiasi pagalbos. Kaip portalui manodaktaras.lt sakė psichologė, kognityvinės elgesio terapijos praktikė Agnė Žvikaitė, pandemija padarė nemažą įtaką, kad dalis žmonių šiuo metu vis dar jaučia padidėjusį nerimą. Kaip atpažinti, kada tai paprasta emocija, o kada jau patartina kreiptis pagalbos į specialistus?

Kas yra nerimas?

Nerimas yra natūrali žmogaus emocinė reakcija, kuri yra reikalinga, kaip ir visos kitos emocijos. Nerimas paprastai yra reakcija į galimą pavojų ateityje ir kyla tam, jog motyvuotų mus nuo to pavojaus apsisaugoti.

Taigi, nerimas kaip ir kitos emocijos – džiaugsmas, liūdesys, pyktis, baimė – mums yra svarbios ir reikalingos, nes jos padeda naviguoti pasaulyje ir savyje. Problema atsiranda tada, kai nerimas pradeda darytis intensyvus, atsiranda, esant nepavojingoms situacijoms, ir keičia mūsų elgesį. 

Kaip jis pasireiškia?

Nerimas pasireiškia trijuose aspektuose: mintyse, kūne bei elgesyje. Jeigu įsivardintumėte savo mintis, kurios jums kyla nerimo metu, greičiausiai pastebėtumėte, kad mintys būna susijusios su ateities prognozėmis. 

Nerimas pasižymi tuo, kad tos ateities prognozės būna gana katastrofinės, t.y. scenarijus būna bene blogiausias. Tai dar vadinama katastrofiniu mąstymu. Pavyzdžiui, gali ateiti mintys, jog nepavyks atlikti užduočių darbe, nepavyks išlaikyti darbo, galbūt apniks mintys, jog susirgsite baisia liga ar kad nutiks kažkas blogo artimiesiems ar kt.

Tuomet natūralu, kad kūnas yra pasiruošęs tą pavojingą situaciją įveikti, todėl mums kyla įvairūs kūno pojūčiai:

  • gali padažnėti širdies plakimas,
  • gali atsirasti prakaitavimas,
  • gali kilti drebulys,
  • gali sutrikti virškinimas,
  • gali svaigti galva, tirpti galūnės ar įsitempti raumenys.

Šios fiziologinės reakcijos yra visiškai natūralios ir jos savaime nieko blogo nereiškia. Taip kūnas yra pasiruošęs veikti. 

Na ir galiausiai, elgesio aspektas atsispindi tuo, kaip mes elgiamės, kai kyla nerimas. Jeigu nerimas mus motyvuoja veikti, pavyzdžiui, ruoštis egzaminui, tai labai puiku. Kai kuriose situacijose labai naudinga vengti tos nerimą keliančios situacijos, tačiau dažnai nutinka taip, kad pradedama vengti tų situacijų, kurios iš tiesų nepavojingos – ir tuomet užsiveda negatyvus nerimo palaikymo ciklas. 

Psichologė Agnė Žvikaitė
Psichologė Agnė Žvikaitė

Kaip atskirti, kada tai paprasta emocija, o kada jau nerimo sutrikimas?

Kai nerimas mus motyvuoja veikti taip, kad susitvarkytume su situacija, tuomet jis yra naudingas ir reikalingas. Kaip minėjau, jeigu prieš egzaminą kyla nerimas ir tai motyvuoja sėsti ir jam ruoštis, tuomet naudojame nerimą pagal paskirtį. 

Problema atsiranda tada, kai nerimą pradedame jausti labai dažnai, pavyzdžiui, ne tik prieš egzaminą, bet ir prieš kiekvieną paskaitą. Problema yra tuomet, kai nerimas pradeda trukdyti kasdienei veiklai, pavyzdžiui, būna sunku susikaupti kitiems darbams arba apskritai pradedame vengti nerimą keliančios situacijos. 

Pavyzdžiui, jeigu aš dėl kylančio nerimo atidėlioju ir visai nebesiruošiu egzaminui, arba išvis į jį neateinu. Kai kuriems žmonėms dėl nerimo gali būti sunku bendrauti, kartais apskritai sunku eiti į tam tikras vietas ar net išeiti iš namų. Tuomet vertėtų kreiptis į psichoterapeutą. 

Kas dažniausiai provokuoja nerimą?

Vienos priežasties nėra. Yra daugybė faktorių, lemiančių nerimo atsiradimą. Paprastai nerimą gali kelti nežinomos, naujos situacijos. Nerimą labai dažnai kelia mums svarbios situacijos. Ir tai visiškai natūralu. O nerimo sutrikimus dažniausiai lemia įgimtų biologinių, gyvenimo patirčių, išmoktų elgesio būdų mišinys. 

Ir atsiradusios tam tikros gyvenimo aplinkybės, galbūt stresiniai išgyvenimai, iššaukia nerimo sutrikimus. Kartais tas priežastis yra sunku atkapstyti. Svarbiau yra suprasti, kas palaiko nerimo sutrikimą, ir mokytis įgūdžių, kaip tai keisti. 

Problema yra tada, kai nerimas pradeda trukdyti kasdienei veiklai arba apskritai pradedame vengti nerimą keliančios situacijos.

Kokia pastebima tendencija – daugėja ar mažėja nerimastingų žmonių, kuriems reikia psichologo pagalbos?

Džiugu, jog vis daugiau žmonių kreipiasi pagalbos dėl nerimo (ir kitų) sunkumų. Anksčiau dažniau pagalbos kreipdavosi moterys, tačiau jaunose kartose lyčių skirtumų vis mažiau.

Nerimas – bene dažniausias nusiskundimas, dėl kurio žmonės kreipiasi pagalbos, taip pat ir statistika rodo, jog nuo nerimo sutrikimų kenčiama daugiausiai. Pandemija taip pat prie to prisidėjo. Yra dalis žmonių, kuriems tikrai pandemija padidino patiriamą nerimą. 

Kokia yra pirmoji pagalba sau, atpažinus nerimą?

Norėtųsi turėti stebuklingą receptą, tačiau jo nėra. Taip, galima sudaryti patarimų sąrašą, tačiau kiekvieno žmogaus individuali situacija yra svarbi. Todėl pirmasis žingsnis yra turbūt suprasti, kas vyksta: kaip nerimas pasireiškia mintyse, kūne, elgesyje. 

Įsisąmoninus, kas vyksta, galima tuomet sudaryti planą, kaip sau padėti. Svarbiausia – ieškoti pagalbos, jeigu pačiam nepavyksta susitvarkyti. Kuo anksčiau pradėsite spręsti sunkumus, tuo lengviau ir greičiau pavyks juos įveikti. 

Surasti psichologą ar psichoterapeutą galite paspaudę čia.