Kaip antioksidantai prisideda prie imuninės sistemos stiprinimo?

Sveika mityba / Fotolia nuotr.
Autorius: Eglė Dagienė
Publikuota: 2022-09-16 12:35
Vykstant įprastiems medžiagų apykaitos procesams mūsų organizme, jų pabaigoje neišvengiamai susidaro laisvieji radikalai, kurie dėl savo elektrinio krūvio yra linkę jungtis su sveikų kūno ląstelių dalimis.  Susijungus su kita dalele, radikalas tampa stabilus, tačiau tokio proceso metu mūsų ląstelės yra pažeidžiamos, todėl jose gali prasidėti uždegiminiai procesai, spartėti senėjimas, aktyvėti onkologiniai procesai ląstelių lygmenyje. Ir čia, pasak šeimos gydytojos Julitos Valančauskytės, į pagalbą atskuba antioksidantai.

„Antioksidantai yra tokios medžiagos, kurios iš savęs atiduoda elektroną radikalui ir jį neutralizuoja, tokiu būdu sustabdant savos molekulės puolimą ir ląstelių sienelių ardymą. Pats antioksidantas kenksmingu netampa, o susijungęs su tam tikrais sunkiaisiais metalais gali ir papildomai pagelbėti, šalinant nereikalingas medžiagas iš organizmo“, – portalui manodaktaras.lt pasakojo klinikos „Inmedica“ gydytoja.

Šeimos gydytoja Julita Valančauskytė
Šeimos gydytoja Julita Valančauskytė

Dažniausiai antioksidantus gauname su maistu

Antioksidantais gali būti įvairios maistinės medžiagos, tokios kaip mineralai, vitaminai, karotenoidai, flavonoidai. Gaunant jų pakankamai, anot pašnekovės, lėtėja medžiagų apykaitos produktų žalingas poveikis, dėl to:

  • lėtėja senėjimas,
  • atitolinamos širdies ir kraujagyslių ligos bei nervų sistemos ligos,
  • stiprėja organizmo gebėjimas kovoti su „piktadariais“ – vėžinėmis ląstelėmis, virusais, bakterijomis. 

„Tokiu būdu antioksidantai gali prisidėti ir prie imuninės sistemos stiprinimo, kada sveikos, nepažeistos ląstelės yra linkusios geriau apsaugoti organizmą nuo žalingo aplinkos poveikio, kad ir kas tai bebūtų: radiacija, cheminės medžiagos, virusai, bakterijos ir pan.“, – teigė gydytoja J.Valančauskytė.

Dažniausiai antioksidantus gauname su maistu. Jų gausu vaisiuose, šviežiose uogose, daržovėse (ypač ankštinėse kultūrose bei šviežiose lapinėse daržovėse), žaliojoje arbatoje, riešutuose. Dalį antioksidantų gamina mūsų kūnas – kofermentą Q10, glutationą, alfą-lipoinę rūgštį, deja, sulig amžiumi jų gamyba mažėja, o ir pats kūnas sunkiau apdoroja pagamintas medžiagas, todėl, anot gydytojos, vaistinėse netrūksta tokių antioksidantų pasiūlos.

Simptomų, liudijančių apie antioksidantų stoką, nėra

Nors antioksidantai yra reikalingi viso gyvenimo metu, tačiau, pasak šeimos gydytojos, sulig amžiumi mažėja organizmo gebėjimas pasisavinti reikalingas medžiagas, ląstelės pačios geba vis mažiau tokių medžiagų pagaminti pačios. Sergančiųjų lėtinėmis ligomis kūnas jau signalizuoja apie ląstelių pažeidimus bei išaugusį poreikį būtent antioksidantinių medžiagų. 

„Polinkis šeimoje į onkologinius procesus taip pat verčia susimąstyti ir peržiūrėti mitybos racioną, vartojamus papildus. Tačiau, deja, simptomų ar požymių, įspėjančių apie specifinių antioksidacinių medžiagų trūkumą, nėra, todėl labai svarbu visada laikytis sveiko gyvenimo principų ir, esant nors menkiausiam įtarimui – tirti organizmą, ieškant galimo trūkumo bei papildyti reikalingomis medžiagomis laiku, dar neįsibėgėjus ligoms“, – patarė gydytoja J.Valančauskytė ir pridūrė, jog nėra vieno universalaus antioksidanto, padedančio visiems žalingiems procesams ląstelėse. 

Anot jos, itin svarbu suprasti, kad kiekvienas antioksidantas atlieka tik jam galimą funkciją, kai kurie patenka į vienas ląsteles, kai kurie – į kitas, priklausomai ir nuo savo tirpumo riebaluose ar vandenyje. 

Perdozavimas beveik neįmanomas

Vartojant įvairų, subalansuotą maistą, maisto papildus, kuriuose galima rasti įvairių antioksidantų, jų perdozavimas, pasak šeimos gydytojos, praktiškai yra neįmanomas: „Tačiau neužstrikite tik ant vieno kažkurio antioksidanto ar vitamino, nes jo perdozavimas gali lemti net atvirkštinius procesus ir gali dar labiau pažeisti ląstelę. Svarbu balansas“.

Prieš įsibėgėjant rudeniui gydytoja primena, jog sveikata yra didžiausias turtas, tad pataria nepamiršti judėti, kiek įmanoma daugiau būti gryname ore, aktyviai leisti laiką ir nepamiršti valgyti dienos daržovių, vaisių, grūdinių kultūrų porcijos, bei jausti saiką.

„Atsiradus net menkiausiems anksčiau nepatirtiems simptomams, patariu kreiptis į gydytojus, nepamiršti pas juos užsukti profilaktiškai bei periodiškai atlikti kraujo tyrimus, siekiant užkirsti kelią ligoms. Sergantieji lėtinėmis ligomis turi nepamiršti jų gydymo, stebėsenos, kitų organų sistemų tyrimo, nes tik tokiu būdu galima išvengti komplikacijų“, – teigė šeimos gydytoja J.Valančauskytė.

Užsiregistruoti konsultacijai pas šeimos gydytoją galite manodaktaras.lt platformoje, paspaudę čia.