Kaip atsikratyti įpročio liesti veidą?

Įprotis liesti veidą ypač žalingas plintant koronavirusui / 123RF nuotr.
Autorius: Manodaktaras.lt
Publikuota: 2020-03-19 15:54
Plautis rankas ir neliesti veido – paprastos rekomendacijos, skirtos suvaldyti koronaviruso COVID-19 plitimui. Tačiau neliesti veido itin sunku – tyrimai rodo, kad žmonės veidą paliečia daugiau kaip 20 kartų per valandą. Dažniausiai – nesąmoningai. Dėl to raginimai tiesiog nustoti liesti veidą neveikia. Kaip atsikratyti šio įpročio?

Britų vyriausybė tariasi su specialia institucija – Elgsenos įžvalgų komanda (angl. Behavioral Insights Team), kaip visuomenėje įdiegti naują įprotį neliesti veido. Remdamiesi postūmio teorija (angl. nudge theory) ekspertai pateikia idėjų, kaip atsikratyti veido lietimo. Pavyzdžiui, galbūt artimieji kaskart pamatę, kad jūsų ranka tiesiasi prie veido, galėtų sušukti „veidas!“.

Veido lietimas – įprotis

Koronavirusas COVID-19, kaip ir kiti ligos sukėlėjai, į žmogaus organizmą lengvai patenka per akių, nosies, burnos gleivines. Dėl to siekiant suvaldyti COVID-19 pandemiją, svarbu ne tik kruopščiai plauti rankas, bet ir stengtis neliesti veido.

Tačiau atsikratyti nehigieniško įpročio, kuris lydi visą gyvenimą, nėra paprasta. „Net jei koronavirusas kelia didelį nerimą, labai sunku nustoti liesti veidą, nes tai yra įprotis. Pranešama apie žmones, kurie sunerimę tiek, kad dėvi kaukes, tačiau vis tiek nusitraukia jas, kad pasikasytų nosį“, sako psichologė Cynthia McVey.

Kaip postūmio teorija galėtų paskatinti žmones rečiau liesti veidą?

Jungtinėje Karalystėje įkurta Elgsenos įžvalgų komanda įdiegti naujus įpročius visuomenėje ragina pasitelkiant vadinamąją postūmio teoriją. Pagal ją, žmonių elgesį pakreipti palankia linkme efektyviau nenaudojant prievartinių veiksmų, o per švelnias priemones, pozityvias paskatas.

Žinome, kad rankas reikia plauti bent 20 sekundžių. Jungtinėje Karalystėje siūloma rankas plauti tol, kol du kartus sudainuosite „Su gimimo diena“. Čiaudėti ar kosėti į sulenktą alkūnę, pasitelkiant Drakulos judesį – taip pat postūmio teorijos taikymo pavyzdys. Tokios rekomendacijos efektyvesnės nei tiesiog raginimai plautis rankas ar čiaudėti į alkūnę.

Tačiau pritaikyti postūmio teoriją diegiant įprotį neliesti veido sunkiau. Rankų plovimas ar Drakulos judesys čiaudint yra aktyvūs veiksmai. Didžiausia problema, kad veidą liečiame daugiausia nesąmoningai.

Kada liečiame veidą?

 Pasak Elgsenos įžvalgų komandos ekspertų, situacijas, kai liečiame veidą, galima suskirstyti taip:

  • Paskatintos (pavyzdžiui, staigus poreikis pasikasyti ar patrinti nosį, akis)
  • Nepaskatintos (kai esame užsiėmę kita veikla ir veidą liečiame nesąmoningai)

Paskatintos situacijos

Nerealistiška tikėtis, kad galima atsikratyti įpročio liesti veidą, kai staiga panižo nosis. Dažniausiai tokios reakcijos – greitos, nesąmoningos. Elgsenos ekspertai siūlo naudotis servetėle. Tačiau ir tai gali būti neefektyvu. Šalia gali nebūti servetėlės, o panižusią nosį pasikasyti norisi tuoj pat.

Pasak elgsenos ekspertų, veido lietimą geriau sieti su išorine riešo ar rankos dalimi – šios vietos turi mažiau sąlyčio su patogenais negu pirštai.

Nepaskatintos situacijos

Dažnai net nepastebėdami liečiame veidą, kai esame įsitraukę į kokią nors veiklą, pavyzdžiui, susikaupę dirbame.

Vienas iš siūlymų – paprašyti artimųjų ar kolegų, pastebėjus, kad ranka tiesiasi link veido, atkreipti dėmesį į tai dėmesį, pasakyti „veidas“. Tada galima identifikuoti, kokios mintys ar veiksmai paskatino liesti veidą.

Dar efektyvesnis būdas, pasak elgsenos ekspertų, sąmoningai daryti ką nors, kas skatintų rečiau liesti veidą. Pavyzdžiui, laikyti rankas kišenėse, sudėjus rankas, sukryžiavus. Galima taikyti „jei…, tai…“ modelius. Pavyzdžiui, „jei naršau telefonu, vieną ranką laikysiu kišenėje“ arba „jei dalyvauju susitikime, sukryžiuosiu rankas“. Su laiku šie veiksmai taps įpročiu.

Veidą liesti rečiau gali paskatinti ir fizinės kliūtys, pavyzdžiui, akiniai.

Kadangi veido lietimas – kompulsyvus įprotis, siūloma suformuoti alternatyvų elgesį. Pavyzdžiui, pabarbenti pirštais per kojas, ar rankose turėti kokį nors daiktą, pavyzdžiui, antistresinį kamuoliuką.

Parengė Monika Kairienė pagal bbc.com

Naujausi straipsniai