Kaip į vaiko pyktį neatsakyti pykčiu? Dėmesingas įsisąmoninimas tėvystėje

Kaip į vaiko pyktį neatsakyti pykčiu? Dėmesingas įsisamoninimas tėvystėje / Shutterstock nuotr.
Autorius: Monika Kairienė
Publikuota: 2020-01-10 08:00
Dėmesingo įsisamoninimo (angl. mindfulness) praktika ugdo gebėjimą valdyti automatines reakcijas į stresines situacijas. Ši technika, be kitų gyvenimo sričių, pritaikoma ir tėvystėje. Psichologė-psichoterapeutė, mindfulness mokytoja Irena Pėstininkienė sako, kad mindfulness praktikos ugdo gebėjimą nepasiduoti automatiniams impulsams tuomet, kai išgyvename stiprias emocijas. Išmokstame stabtelėti, suvokti savo jausmus ir išmintingai apsispręsti, kaip norime reaguoti į stiprius, stresą keliančius dirgiklius.

Mindfulness – dėmesingas įsisąmoninimas

Mindfulness praktikų veiksmingumas pagrįstas daugeliu mokslinių tyrimų. Šis metodas dėl universalumo išpopuliarėjo visame pasaulyje ir išplito daugelyje gyvenimo sričių – medicinoje, švietimo sistemoje, karinėse struktūrose, sporte, versle ir šeimoje (tėvystėje).

„Mindfulness – tai būdas ugdyti gebėjimą būti „čia ir dabar“, suvokiant dabartiniame momente patiriamas emocijas ir fizinius pojūčius. Mindfulness praktika ugdo gebėjimą valdyti savo dėmesį, nepasiduoti impulsams, įsisąmoninti savo jausmus, stabtelėti ir apsispręsti reaguoti taip, kaip iš tiesų norėtume. Gyvenimo kasdienybėje niekaip negalime išvengti streso, sunkių emocijų ar skausmo. Mindfulness praktikos moko priimti turimą patirtį ir išbūti emociniame bei fiziniame diskomforte, nereaguoti automatiškai ir sąmoningai apsispręsti, ką norėtume su esama patirtimi daryti“, – teigia psichologė-psichoterapeutė I. Pėstininkienė (www.psichologeirena.lt).

Tėvystės stresas

Pasak psichologės-psichoterapeutės I. Pėstininkienės, tėvystė yra labai svarbi žmogaus gyvenimo patirtis: „Būdami tėvais, esame labai glaudžiame ryšyje su savo vaikais, turime daug lūkesčių – tiek vaikams, tiek sau, kaip tėvams. Stengiamės būti gerais tėvais, norime, kad vaikai visuomet būtų sveiki ir laimingi, sėkmingai mokytųsi, augtų ir tobulėtų. Tačiau kasdienėse situacijose susiduriame su kitokia gyvenimo realybe, kurioje lūkesčiai ir norai ne visuomet pildosi. Todėl neišvengiamai susiduriame su iššūkiais, kurie mums kelia stresą“.

Pasak psichologės, būdami tėvais, patiriame ne tik malonias emocijas, meilę, džiaugsmą, švelnumą. Augindami vaikus, išgyvename nerimą, nuovargį, nusivylimą, pyktį ar nenorą bendrauti. Ne visuomet žinome, kaip spręsti problemas, kaip geriau elgtis su vaiku vienoje ar kitoje situacijoje, nusiviliame savimi, nesijaučiame pakankamai gerais tėvais.

Dažnai nutinka taip, kad streso metu pirmiausiai kažkaip pasielgiame, po to gailimės. „Pavyzdžiui, derindami tėvystę su karjera, daug dirbame, rytais skubame į darbus. Prieš tai reikia vežti vaiką į darželį. Ryte ne visuomet jaučiamės pailsėję, būname įsitempę dėl darbų, galvoje – minčių chaosas. Staiga iškyla situacija, kad mūsų brangiausia atžala nenori keltis, rengtis, valgyti ir iš viso atsisako kažkur eiti. Tokioje situacijoje iš tiesų sunku išlikti ramiam. Staiga kyla pyktis, imame bartis, rėkti, tempiame savo mylimiausią vaiką iš lovos, rengiame, kažkaip įstengiame nuvežti į darželį ir verdantys pykčiu bandome laiku nukeliauti į darbą. Atslūgus pykčiui, kyla gailestis ir dar pusę dienos nedyla iš atminties ašarotas mūsų vaiko veidelis. Pažadame sau kitą kartą elgtis ramiau, tačiau, mūsų nusivylimui, rytinis stresas tampa kasdiene rutina“, – sako psichologė I.Pėstininkienė.

Mindfulness pritaikymas tėvystėje

Ką daryti, kai norime stresinėse situacijose elgtis vienaip, o realybėje pasielgiame kitaip?  Kaip išmokti į vaikų išdaigas reaguoti ne pykčiu ar grubiu elgesiu?  

I.Pėstininkienė sako, kad pirmiausia turime suprasti, kaip streso metu veikia mūsų psichika. Stresinėse situacijose kylančios stiprios emocijos automatiškai, žaibišku greičiu aktyvuoja mūsų impulsyvias reakcijas. Tokiu atveju elgiamės labiau emocionaliai, bet ne vedini proto ir išminties.

Tai, kaip reaguojame į stresą, iš dalies priklauso nuo prigimties, mūsų ankstesnės patirties ir išmokimo vaikystėje. Suaugusiame amžiuje automatiškai veikia vaikystėje išmokti mąstymo ir elgesio modeliai, kurie ne visuomet padeda susidūrus su iššūkiais tėvystėje.

Tačiau bet kuriame amžiuje galime mokytis valdyti stresines situacijas ir į jas reaguoti ne automatiškai, bet išmintingai. Tai įgūdis, kurį galime lavinti mindfulness (dėmesingo įsisąmoninimo) pagalba. „Taikydami įvairias mindfulness praktikas galime išmokti per labai trumpą laiką stabtelėti, suvokti kas vyksta, ką toje situacijoje jaučiame ir galvojame, kokie kyla impulsai ir apsispręsti, ar mes norime pasiduoti automatiniams impulsams, pavyzdžiui, supykus rėkti, ar pasielgti taip, kad vėliau nereikėtų gailėtis savo elgesio. Dėmesingo įsisąmoninimo būdu, galime mokytis būti ramesni ir išmintingesni tėvai, lengviau įveikiantys stresines situacijas santykyje su savo vaikais“, – sako psichologė.

Kaip išugdomas įgūdis „stabtelėti“

Anot psichologės I. Pėstininkienės, įgūdį stabtelėti ir pagalvoti apie norimą reakciją galima išsiugdyti per maždaug du mėnesius, skiriant 10-20 minučių kasdienėms praktikoms. Jos gali būti labai įvairios – kai kurioms praktikoms reikia paskirti laiko, o kai kurios gali būti atliekamos tiesiog kasdienėse veiklose. Jos visos padeda lavinti vadinamąją „čia ir dabar” būseną.

Streso valdymo galima pradėti mokytis savarankiškai arba su mindfulness mokytojais. Metodas lengvai taikomas bet kokio amžiaus žmonėms, tiek vaikams, tiek suaugusiems. Mindfulness praktikų išmokę tėvai taiko įgūdžius namie, moko dėmesingumo savo vaikus. Tai padeda gerinti santykius šeimoje, būti ramesniais ir geresniais sau ir aplinkiniams.

Psichologė-psichoterapeutė, mindfulness mokytoja Irena Pėstininkienė
Psichologė-psichoterapeutė, mindfulness mokytoja Irena Pėstininkienė