Kaip išmokti gyventi su žvyneline

Žvynelinė / 123RF.com nuotr.
Autorius: Auksė Kontrimienė
Publikuota: 2019-10-29 08:00
Pasaulyje nuo 2 iki 3,5 proc. žmonių serga žvyneline, Lietuvoje tokių ligonių yra 130 tūkstančių. Šia liga dažniausiai susergama jaunystėje, diagnozuojama 15-25 metų jaunuoliams. Tikėtina, kad apie 10-30 proc. žvyneline sergančių žmonių susirgs ir psoriaziniu artritu, tai yra jiems bus pažeisti sąnariai. Kaip išmokti gyventi su šia ne tik fiziškai, bet ir emociškai bei psichologiškai varginančia neišgydoma liga, kalbamės su dermatovenerologe Asta Dumbliauskiene.

Kas yra žvynelinė, kodėl ja susergama?

Žvynelinė tai yra lėtinis besikartojantis autoimuninės kilmės uždegimas. Dažniausiai yra pažeidžiama oda, nagai, skalpo sritis. Žvynelinei būdinga yra plokštelė ant odos, paraudusi, atribota, padengta baltu stearino žvynu. Ne visų pacientų ji atrodo taip pat. Vaikų odoje tas žvynelis būna daug plonesnis, dažnesnė būna lašo formos. Vaiko oda pasidengia lašo formos šiurkščiais pleiskanojančiais taškeliais.  Kuo toliau, tuo labiau pastebime, kad žvynelinė yra susijusi ir su sąnariais, ir su kardiovaskuline sistema, ir su cukriniu diabetu, žodžiu, ši tarsi odos liga tampa daug sudėtingesnė. Kartais žmonės skundžiasi pakitusiais rankų nagais, grybelio neranda, o pasirodo, kad juos vargina nagų žvynelinė.

Ar šios ligos atsiradimą nulemia genetika?

Genai turi didelę įtaką, iš 3 ligonių bent vienas turės sergančių žvyneline tarp pačių artimiausių giminaičių. Jeigu serga vienas iš tėvų, tai tikimybė susirgti ir vaikui padidėja 10 proc. Jeigu serga abu tėvai, tai tikimybė vaikams padidėja 50 proc. Tėvams sergant sunkesne ligos forma, tikėtina, kad ir vaikas sirgs ne pačia lengviausia.

Žvynelinę gali išprovokuoti infekcijos, pavyzdžiui, po anginos, išprovokuoja beta hemolizinis streptokokas, stresas, įtampa, staigus sukrėtimas arba atvirkščiai nuovargis, ilgalaikė depresija. Tikimybę susirgti didina nutukimas, kiti autoimuniniai susirgimai, pvz. Krono liga.

Ar žmogus pats gali atskirti, kad serga žvyneline ar pavyzdžiui turi alerginį bėrimą?

Žmonės labai mėgsta diagnozuoti ligas patys, ypač „google“ pagalba. Visgi geriau kreiptis į gydytoją.

Kiek yra šios ligos formų ar visos jos yra vienodai sunkios?

Liga turi daug formų, ir lengvų, ir sudėtingų, priklausomai kiek procentų kūno yra pažeista. Skaičiuojama „delnais“, žmogaus delno dydis yra 1 proc. Virš 10 proc. jau yra sunki forma. Iki 1 proc. vadinama lengva žvynelinės forma.

Ir ligos sunkumą lemia tos pačios priežastys: genetika, stresas, medžiagų apykaita, gyvenimo būdas, labai retai žvyneline suserga jaunas, sveikas žmogus. Į taurę prikapsi daug ir ši liga būna tarsi paskutinis lašas.

Kaip gydoma žvynelinė?

Labai svarbu, kad žmogus kuo anksčiau suvoktų, jog šios diagnozės iš savo medicininės kortelės jau neištrins. Nėra tokio vaisto, kurį išgėrus pasveiksite nuo žvynelinės. Visos reklaminės spekuliacijos apie žarnyno valymą, detokikacijas ir panašiai, deja, yra mitas. Liga gali pasitraukti kažkuriam laikui. Kiek ilgai, niekas nežino. Gal mėnesiui, gal pusmečiui, gal metams. Be pažadėti, kad ji praeis – daugiau nei drąsu.

Žmogus turi suprasti, kad jis pajėgus valgyti ligą. Ne gydytojas, ne vaistas, bet pats žmogus. O kitas pacientas sako: „21 amžius, darykit ką nors, duokit vaistų!“. Tokiam padėti išties labai sunku.

Žvynelinės simptomai gydomi tepamais vaistais, tam tikrais geriamais vaistais, yra atsiradusi biologinė terapija, foto terapija. Deja 100 procentinių vaistų, kurie pagydytų ligą, nėra. Tikslas yra pasigydyti paūmėjimą ir taip teisingai gyventi, taip teisingai prižiūrėti odą, kad kuo rečiau ją reikėtų gydyti.

Kaip teisingai gyventi?

Jeigu įprastai oda atsinaujina kas 30 dienų, tai žvynelinės pažeista oda atsinaujina kas 4 dienos, dedasi vis naujas luobas, tokiu būdu susiformuoja plokštė. Jeigu mes odos nedrėkinsime, neminkštinsime, nuolat netepsime drėkinančiu kremu, tas luobas bus sausas, šiurkštus, pleiskanos.

Pirma taisyklė – nuolatinis odos tepimas, emolientais, kremais, kurie imituoja mūsų odos apsauginį sluoksnį. Tepti reikia mažiausiai 2 kartus per dieną. Tas pats, kaip išsivalyti dantis. Tai turi tapti įpročiu. Kremo tepimas gali žymiai sumažinti tepamo vaisto poveikį. Turime neleisti odai išsausėti.

Labai įtakoja mūsų medžiagų apykaita, tad visos šventės, kur mes nelabai sveikai valgome, geriame alkoholinius gėrimus, tai visada paaštrins ligą. Reikia sekti savo mitybą. Nebūtina tapti vegetaru, veganu ar žaliavalgiu, bet būtina maitintis sveikai.

Nuostabus dalykas yra klimato terapija. Pastebėjus, kad liga paūmėja, patariu savo pacientams: viską meskite ir vžiuokite prie jūros, kuo sūresnės. Natūraliai gydo saulė ir druskingas vanduo.

Būtina sekti bendrą sveikatos būklę. Reguliariai pasidaryti kraujo tyrimus, išsitirti vitaminų kiekį, ar nepakitę kepenų fermentai ir t.t. Esant bendram negalavimui, trūkstant viaminų, žvynelinė irgi paūmės. Būtina rūpintis, kad nebūtų mažakraujystės, padidinto cukraus, sekti kepenų fermentų rodiklius. Svarbu ir tai, ar turite reikiamą vitamino d kiekį, pakankamai vartojate omega 3 ir omega 9, kurie yra labai svarbūs gerai odos būklei.

Kaip susitvarkyti su psichologiniu diskomfortu apsilankyti kirpykloje ar pas masažistą, ne visi juk žino, kad žvynelinė nėra užkrečiama liga.

Sunkiausia ir yra su psichologija: gali patarti – valdykite stresą, bet tai kur kas sunkiau padaroma nei išgerti kursą trūkstamų vitaminų. Kas antras vyras išgyvena įvairius socialinius, pichologinius diskomfortus, ir apie 60 proc. moterų. Jos labiau pažeidžiamos. Suprantama, juk nori atrodyti tvarkingai, slegia tai, kad dėl byrančių pleiskanų negali užsidėti juodos suknelės, gėdinasi negražių nagų, nesiryžta nusirengti pleže, nes oda padengta žvynais. Tenka bendrauti su žmonėmis, o juk kiekvienam nepaaiškinsi apie savo ligą. Reikia. Dėl to kylanti psichologinė įtampa dar labiau provokuoja ligą. Taip susidaro užburtas ratas.

Svarbu, kad pacientas žinotų, kas su juo vyksta. O kitas dalykas – visuomenės švietimas, kad kuo daugiau žmonių žinotų, kad žvynele sergantiems reikia palaikymo, o ne pasmerkimo ir atstumimo. Ir reikėtų tą daryti mokyklose: aiškinti jauniems žmonėms apie toleranciją sergantiems. Jeigu jau išmokome toleruoti sėdinčius vežimėliuose neįgalius žmones, lygiai taip pat turime išmokti nebijoti bendrauti ir su sergančiu žvyneline.

Spalio 29 – oji – Pasaulinė žvynelinės diena

Pas gydytoją registruokitės internetu www.manodaktaras.lt 

Asta Dumbliauskienė
Asta Dumbliauskienė