Kaip miego kokybę lemia kūno temperatūra? / 123RF.com nuotr.

Kaip miego kokybę lemia kūno temperatūra?

Autorius: Monika Kairienė | Publikuota: 2020-03-30 20:14
Apie veiksnius, lemiančius miego kokybę, rodos, žinome daug. Tačiau vienas gero miego veiksnys yra gana primirštas – tai kūno temperatūra. Apie temperatūros įtaką miego kokybei pasakoja habilituota medicinos mokslų daktarė, neurologijos profesorė Vanda Liesienė.

Profesorė Vanda Liesienė sako, kad tamsa ir temperatūra yra pagrindiniai gero miego veiksniai. Pasak neurologės, miegas ateina tik tada, kai kūno temperatūra, kuri iš dalies priklauso ir nuo aplinkos temperatūros, pradeda kristi. „Mūsų kūno temperatūra turi paros ritmą. Žinome, kad pulsas yra aukščiausias 17–18 val., tuo metu ir temperatūra aukštesnė, tada pradeda kristi, kiekvienam žmogui skirtingu greičiu, bet kol kūno temperatūra nesumažėja, tol miegas negali ateiti“, – sako neurologė V.Liesienė.

Kambario temperatūra

Pasak gydytojos, kūno temperatūrą iš dalies lemia aplinkos temperatūra, tad miegamajame turėtų būti apie 18 laipsnių. Vėsiau miegantys žmonės ryte jaučiasi budresni, žvalesni. „Tiesiog geresnis miegas, kai organizmas neapkraunamas papildoma termoreguliacija. Vieni žmonės turi gerą ventiliacinę sistemą, jie gerai miega ir prie aukštesnės temperatūros. Bet lengviau adaptuotis, mažiau sąnaudų reikia žmogui prisitaikyti, kai aplinkos temperatūra yra šiek tiek pritaikyta“, – sako miego sutrikimų srityje besispecializuojanti neurologė V.Liesienė.

Mityba ir fizinė veikla

Kūno temperatūrai įtaką daro ir kiti veiksniai – mityba ir fizinė veikla. Gausiai pavalgius kūno temperatūra pakyla dėl virškinimo. Kūno temperatūrą taip pat kelia aktyvi fizinė veikla. Dėl to paprastai nerekomenduojama aktyviai sportuoti arba prisivalgyti prieš miegą.

Tačiau prof. V.Liesienė sako, kad tai – labai individualu: „Jei aktyviai sportuojame, sveiko organizmo temperatūra per porą valandų nukrenta, pulsas susireguliuoja. Bet yra žmonių, kurių pulsas ir temperatūra nenukrenta greitai po fizinės veiklos. Negalima sakyti, kad negerai sportuoti vakare, bet reikia save pažinti. Jeigu po sporto neužtenka valandos susinormalizuoti temperatūrai, kai kada neužtenka ir 2-3 valandų, reikia galvoti, kada baigti fizinę veiklą ir gausią vakarienę“, – sako prof. V.Liesienė.

Kūno temperatūros ir melatonino ryšys

Prof. V.Liesienė pasakoja apie tyrimą, kurio metu buvo registruojama tyrimo dalyvių visos paros temperatūra. Tyrimas parodė, kad miego hormonu vadinamo melatonino gamyba susijusi su kūno temperatūros pokyčiais: „Jei kūno temperatūros pakitimai neatitinka paros ritmo, yra išsiderinę, o lygiagrečiai vyksta melatonino gamyba, turėsime miego postūmį, fazės poslinkį, nesugebėjimą užmigti vakare, vėlyvojo miego sindromą. Iš tikrųjų kūno temperatūra yra labai svarbus miego veiksnys“, – teigia neurologė V.Liesienė.