Kaip miesto dulkės – kietosios dalelės – kenkia žmogaus sveikatai
VGTU Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros docentas dr. Alvydas Zagorskis sako, kad karštu oru kietųjų dalelių koncentracija ore padidėja, kadangi sumažėja jų svoris. „Jos laikosi labiau pakibusios aplinkos ore. Lėčiau nusėda ant žemės. Ir aišku neigiamai veikia žmogaus gyvenimo kokybę. Ir be abejo kietųjų dalelių koncentracija daro didelę įtaką žmogaus sveikatai“, – teigia mokslininkas.Jo teigimu, kietosios dalelės pirmiausia turi neigiamą įtaką kvėpavimo takams, kvėpavimo organams, plaučiams. Taip pat patekusios į žmogaus organizmą dalelės, gali iššaukti ir centrinės nervų sistemos ligas, kraujagyslių ligas, turi ir kitų šalutinių veiksnių.
Kokios yra leistinos normos, kurias viršijus jau kyla rimtas pavojus žmogaus sveikatai?
A.Zagorskis teigia, kad kietųjų dalelių reglamentavimas skirstomas į dvi tokias grupes: KD 10 (tai yra kietosios dalelės, kurių frakcijos dydis siekia 10 mikrogramų. Jų ribinė koncentracija ore neturi viršyti 50 mikrogramų kubiniame metre). Ir KD 2,5 (tai kietosios dalelės, kurių stambumas siekia iki 2,5 mikrogramų kubiniame metre. Jų koncentracija aplinkos ore neturi viršyti 25 mikrogramų kubiniame metre. „Na iš tikrųjų, kuo smulkesnės dalelės kietosios, tuo jos pavojingesnės žmogui, kuo smulkesnė dalelė, tuo ji gali giliau patekti į žmogaus organus ir daryti didesnę žalą“, – sako A. Zagorskis.
Kietųjų dalelių patekimas į žmogaus organizmą priklauso nuo dalelių dydžio. Didesnės dalelės yra sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose: gerklėje, nosyje. Čiaudint, kosint dalelės yra pašalinamos. Smulkiosios dalelės per kvėpavimo sistemą patenka į gilesnius kvėpavimo takus (bronchus, alveoles) ir ten nusėda. Smulkiausios kietosios dalelės pasiekusios alveoles gali būti perneštos ir į kraują.
Pačios smulkiausios kietosios dalelės, nusėdę gilesniuose kvėpavimo takuose, gali išbūti nuo 2 savaičių iki 1 metų. Tokiu būdu susiformuoja palanki terpė išsivystyti lėtinei ligai. Be to, kietųjų dalelių savybė absorbuoti aplinkos cheminius bei biologinius teršalus gali sąlygoti lėtinius apsinuodijimus, alergines reakcijas. Didesnė tikimybė kietosioms dalelėms pasiekti plaučius atsiranda kvėpuojant per burną, sportuojant ir dirbant fizinį darbą lauke.
Padidinto oro užterštumo poveikis gyventojų sveikatai
Oro taršai jautriausi yra vaikai (ypač iki 5 metų), vyresnio amžiaus žmonės, sergantieji kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligomis. Padidinto oro užterštumo poveikis gyventojų sveikatai gali būti trumpalaikis ir ilgalaikis, sukeliantis atitinkamai ūmius ir lėtinius sveikatos sutrikimus. Miesto rūkų ar smogo atveju stebimi ūmūs sveikatos sutrikimai: dirginami viršutiniai kvėpavimo takai – peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys bei apsunkintas kvėpavimas ypač silpnesnės sveikatos žmonėms.
Sergantiems lėtinėmis kvėpavimo ar kraujotakos sistemos ligomis pastebimi ligų paūmėjimai – astmos priepuoliai, širdies veiklos sutrikimai. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, jog net trumpalaikė ekspozicija (poveikis) žemesnėmis nei 100 mikrogramų kubiniame metre KD10 koncentracijomis didina sergančiųjų kvėpavimo takų ligomis, bronchine astma, mirtingumo skaičių. Patyrus ilgalaikį oro teršalų poveikį, kai ribinė teršalų koncentracija viršijama kelias dienas iš eilės arba keliasdešimt kartų per metus, galima rimtai susirgti. Pirmiausia nukenčia kvėpavimo organai. Teršalai ardo bronchų, plaučių ląsteles. Sumažėja atsparumas virusams ir bakterijoms. Žmonės dažniau pradeda sirgti bronchitais, plaučių uždegimais, astma, lėtine obstrukcine plaučių liga, net laukiamos gyvenimo trukmės sutrumpėjimu iki 1-2 metų.
Mokslininkai vardina ne vieną būdą, kaip galima minimalizuoti šį gana pavojingą taršos šaltinį. Tai ir gatvių laistymas vandeniu, drėkinimas specialiomis medžiagomis, kurios tarsi suriša kietąsias daleles ir neleidžia joms pakilti į orą.
Rekomendacijos gyventojams, kaip elgtis padidinto aplinkos oro užterštumo atvejais:
- kuo daugiau laiko praleisti uždarose patalpose;
- vėdinant patalpas, langus ar orlaides uždengti drėgna marška;
- atsisakyti fizinio aktyvumo – sporto ir fizinio darbo lauke, visuose švietimo – ugdymo įstaigose nutraukti kūno kultūros pamokas lauke;
- jei įmanoma, pasistengti išvykti iš didmiesčio, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ir mamoms su kūdikiais bei asmenims, sergantiems bronchine astma ir kitomis lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis;
- sergantiems lėtinėmis ligomis pasirūpinti vaistų atsarga;
- saugoti kvėpavimo takus, pridengiant juos marlės kauke (raiščiu), marlės-vatos kauke(raiščiu) ar respiratoriumi.