Kaip padėti mikčiojančiam vaikui

Mikčiojimas / Shutterstock nuotr.
Autorius: Auksė Kontrimienė
Publikuota: 2019-10-22 00:00
Dažniausi mikčiojimo požymiai yra garsų, skiemenų pakartojimai, garsų tęsimas, tylos pauzės, kai pasireiškia kalbos aparato fizinė įtampa. Amžininkai liudijo, kad mikčiojo Niutonas, Čerčilis ir Merlin Monro. Kalbos sutrikimas šiems žmonėms nesutrukdė tapti žinomais visame pasaulyje. Kodėl vaikai pradeda mikčioti ir kokių klaidų neturėtų daryti jų tėvai, pasakoja Logopedijos centro „Papūga“ ABA terapeutė Jurgita Pukenytė – Pauliukonienė.

Ar yra žinoma, kodėl vaikai mikčioja? Tai įgimta ar gali prasidėti nuo išgąsčio, kaip dažnai yra teigiama?

Mikčiojimo atsiradimo priežastis gali būti įgimtas polinkis šiam kalbos sutrikimui atsirasti. Lemia ir lytis – berniukai mikčioja dažniau nei mergaitės. Lemiantys veiksniai: mikčiojantys šeimos nariai, kairiarankiškumas, kalbos ir kalbėjimo sutrikimai, daugiakalbystė. Mikčiojimą išprovokuoti gali ir per dideli tėvų keliami reikalavimai vaikui. Ir kai asmuo turi įgimtą polinkį tam tikram sutrikimui atsirasti, priklauso rizikos grupei bei atsiduria tam tikrose aplinkybėse, įtakojančiose mikčiojimą – jis gali ir pasireikšti. Taip pat ir su išgąsčiu. Ne išgąstis yra mikčiojimo priežastis, o polinkis mikčioti, kurį gali išprovokuoti išgąstis. Juk ne visiems po pirmojo išgąsčio pasireiškia mikčiojimas.

Ar mikčioti pradedama vaikystėje, ar šis reiškinys gali prasidėti ir vyresniame amžiuje?

Dažniausiai mikčiojimas atsiranda vaikystėje. Moksliniai tyrimai sako, kad mikčiojimo prasideda 2-4 gyvenimo metais ir tai sudaro 80 proc. visų mikčiojimo atsiradimų. Apie 5 proc. žmonių gyvenime yra mikčioję. Dar vienas mikčiojimo etapas yra 7 metai, kai vaikai pradeda eiti į mokyklą. Mergaitės šį sutrikimą įveikia geriau nei berniukai. Suaugusių mikčiojančių žmonių yra 1 proc., o mikčiojančių vyrų ir moterų santykis yra 3:1. Nustatyta, kad mikčiojimo atsiradimo tikimybė sulaukus 9 metų yra minimali, o vyresniame amžiuje mikčiojimo atsiradimas siejamas nebent su smegenų pažeidimais.

Ar mikčiojimas yra išgydomas? Kur kreiptis? Ar užtenka tik logopedo pagalbos?

Daugumai vaikų mikčiojimas išnyksta savaime dar iki pirmosios klasės. Mikčiojantys Ikimokyklinio amžiaus vaikai skirstomi į dvi grupes: savaime praeinančio mikčiojimo ir stabilaus mikčiojimo. Yra paskaičiuota, kad vaikystėje mikčioja 4-5 proc. vaikų, iš jų apie 70 - 80 proc. mikčiojimas išnyksta savaime nelankant logopedinių pratybų. Didesnė tikimybė įveikti mikčiojimą yra tada, kai vaiko šeimoje ar giminėje nėra mikčiojančių asmenų, vaikas neturi kalbos ar kalbėjimo sutrikimų. Mikčiojimui įveikti turi kartu dirbti specialistų komanda: logopedas, psichologas ir neurologas.

Kaip gydomas mikčiojimas? Stebuklingos piliulės turbūt nėra?

Stebuklingos piliulės tikrai nėra, yra įvairių metodikų, o vienas svarbiausių dalykų – tai diafragminis kvėpavimas, kurio reikėtų išmokti. Todėl patarčiau neekspermentuoti, o kreiptis pas specialistus.

Kokia galėtų būti tėvų (brolių, seserų, senelių) pagalba mikčiojančiam vaikui: ką reikėtų daryti ir ko geriau nedaryti?

Mikčiojimas – tai sklandaus kalbos ir kalbėjimo sutrikimas, atsirandantis bandant ištarti žodžius. Mičiojimą dažnai lydi baimė, nerimas, nenoras bendrauti. Artimieji pirmiausia turėtų patys sulėtinti savo kalbėjimo tempą, neskubinti mikčiojančio vaiko, lėčiau kalbėti. Jeigu vaikas užsikerta, paglostyti, nuraminti, paprašyti įkvėpti, pasakyti vaikui, ką jis norėjo pasakyti, kad būtų lengviau pakartoti. Tėvai turėtų vengti pyktis ir ginčytis vaikui girdint. Mikčiojančiam vaikui nereikėtų kelti pernelyg didelių reikalavimų, nereikėtų jo „apkrauti“ būreliais. Reikėtų šeimoje daugiau ramybės ir dažniau pūsti muilo burbulus.

Spalio 22 – oji – Tarptautinė mikčiojimo supratimo diena.

Jurgita Pukenytė – Pauliukonienė
Jurgita Pukenytė – Pauliukonienė