Imunitetas / Vida Press nuotr.

Kaip pasirūpinti imunitetu: esminiai organizmo stiprinimo principai

Autorius: www.manodaktaras.lt | Publikuota: 2020-06-28 15:00
Siaučiant virusams, rūpintis imunitetu svarbu ir vasarą, kadangi tik nuo mūsų organizmo atsparumo ir imuninės sistemos pajėgumo priklauso, ar virusui pavyks įsitvirtinti ir kaip greitai organizmas jį pašalins. Ar žinote, kokie yra pagrindiniai imuninės sistemos stiprinimo principai? Specialistai dalijasi patarimais, kaip išugdyti naujus savo organizmo stiprinimo įpročius, kurie padės jaustis daug žvaliau ir energingiau.

Dažnai gurkšnokite šilto vandens

Visi žinome, kad vanduo mums gyvybiškai reikalingas, tačiau kaip ir kiek jo vartoti žino ne visi: svarbu skaičiuoti ne išgerto vandens litrus, o išsiugdyti įprotį visą dieną gurkšnoti. Šiltas vanduo palankiai veikia mūsų virškinimo sistemą, ypač kai orai dar būna pakankamai vėsūs. Dėl gerai veikiančios virškinimo sistemos geriau įsisaviname maistines medžiagas. Jeigu maistas nesuvirškinamas tinkamai, kaupiasi toksinai, kurie nuodija ir alina organizmą. Vanduo plauna virškinimo takus, dalyvauja šalinant toksinus. Pakankamai vandens turinčios audinių ląstelės atsparesnės virusams.

Naudingas patarimas – rytą pradėkite stikline drungno vandens su citrina. Pažadinsite organizmą, paruošite jį dienos darbui ir nuplausite virškinimo trakte per naktį susidariusius toksinus.

Laikykitės sveikos mitybos principų

Svarbu ne tik tai, ką valgome, bet ir kuriuo paros metu ir kokiomis aplinkybėmis.

Ką reikia valgyti?
Įtraukite į savo kasdienę mitybą kuo daugiau daržovių. Skaidulinės medžiagos, vitaminai ir mineralai mums visada labai naudingos. Be to, vaisiai ir daržovės šarmina organizmo pH – tokia natūralioje būsenoje turėtų būti kraujo pH. Deja, dažniausiai dėl netinkamos mitybos, streso, netaisyklingo kvėpavimo, teršalų gausos kosmetikoje, chemijos pramonėje bei aplinkos ore mūsų organizmo terpė yra labiau rūgštinė negu šarminė. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad uždegimai ir vėžinės ląstelės vystosi tik rūgštinėje terpėje, todėl taip svarbu į savo racioną įtraukti kuo daugiau šarminančių maisto produktų: tai visos daržovės bei vaisiai, įskaitant ir citrusinius.

Vartokite kuo daugiau natūralių vaistinių prieskonių: ciberžolės, imbiero, petražolių, cinamono, kardamono. Juose yra daug vertingų eterinių aliejų ir kitų komponentų, turinčių stiprų priešuždegiminį poveikį ir padedančių kovoti su infekcijomis. Šie prieskoniai suteikia patiekalams sodrumo, dėl ko greičiau ateina sotumo jausmas ir nepersivalgome.

Kada valgyti?
Tai, kada mes valgome, kartais yra net svarbiau nei, ką valgome. Jeigu vakarieniaujame vėlai vakare prieš miegą, net jei tai ir labai sveikas maistas, ryte jausimės blogai. Būna, kad pabudę jaučiamės šiek tiek apsunkę, skauda galvą, gal net sunku kvėpuoti, todėl siūlome pabandyti paskutinį savo patiekalą valgyti ne vėliau kaip 19 val. Mūsų virškinimo sistema naktį išsijungia miegoti: maistas, patekęs į skrandį po 19 val. vakaro, tik apvirškinamas ir laukia ryto, ten pradeda rūgti ir pūti, susidaro alkoholis ir toksinai.

Pabudus ryte visos šios medžiagos jau būna kraujyje, kadangi naktį organai, atsakingi už kraujo apykaitos procesus, kaip tik suaktyvėja. Jei taip gyvename ilgą laiką, organizmas ilgainiui užteršiamas, išsiderina jo pusiausvyra ir pradeda vystytis ligos. Pakeitę šį įprotį kiekvieną rytą pasijusime geriau: neapsunkinta virškinimo sistema ilsėsis, o organizmas turės daugiau jėgų kovoti su galimais virusais.

Kaip valgyti?
Geras maisto įsisavinimas yra taip pat svarbu, kaip ir tinkamas jo pasirinkimas. Prastai suvirškintas maistas skatina toksinų susidarymą, apsunkina organizmą, eikvoja daug energijos. Todėl šiuo periodu stenkitės, kad maistas būtų lengvas, ir stebėkite savo maitinimosi reguliarumą. Kiekvieną dieną valgydami tuo pačiu metu geriname savo virškinimą ir metabolizmą. Maistinės medžiagos geriau įsisavina ir jaučiamės lengviau. Dalijamės patarimais, į ką vertėtų atkreipti dėmesį, kad organizmas geriau virškintų:

  • valgykite tik tada, kai jaučiatės alkani;
  • valgykite tylioje, ramioje aplinkoje;
  • valgydami susitelkite tik į maistą: stenkitės valgydami neužsiimti daugiau jokiais kitais reikalais (TV, telefonas, skaitymas);
  • nevalgykite apimti įtampos, baimės ar kito nemalonaus jausmo;
  • stenkitės, kad maistas visada atrodytų patraukliai ir būtų skanus, – tai labai svarbu!

Venkite žalingų įpročių

Rūkant netenkama labai daug vitaminų (ypač vitamino C), kurie svarbūs kovojant su infekcija.

Alkoholis sunaudoja organizmo gyvybinius išteklius jam nukenksminti, kadangi šiame procese aktyviai dalyvauja vitaminai bei mineralai, kurie taip yra prarandami ir išplaunami iš organizmo.

Fiziniai pratimai aktyvina imuninę sistemą

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad viena valanda net ir lengvos treniruotės ar tempimo pratimų neutralizuoja visos darbo dienos sėdėjimo režimo pasekmes. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, gerai sveikatai palaikyti užtenka bent po 30–45 min. jūsų mėgstamos fizinės veiklos 3–4 kartus per savaitę. Svarbu užsiimti tik ta fizine veikla, kuri jums maloni.

Poilsio režimas

Geras poilsis yra efektyvaus veikimo pagrindas. Tik gerai pailsėjęs kūnas ir nervų sistema gali funkcionuoti tinkamai, todėl labai svarbu laikytis tinkamo poilsio režimo. Ir tai nereiškia, kad kuo ilgiau miegosite, tuo veiklesni būsite. Priklausomai nuo mūsų veiklos dienos metu miego mums turėtų pakakti 7–8 val. per parą. Svarbu yra reguliarumas ir dienos ritmo stebėjimas. Idealiausia būtų, jeigu eitumėme miegoti iki 22 val., kadangi nuo 22 val. iki 1 val. nervų sistema atsinaujina aktyviausiai. Jeigu tuo metu dar nemiegame, prarandame dalį kitos dienos pajėgumo. Tuo metu smegenyse išsiskiria hormonas melatoninas, atsakingas už gerą miegą. Melatoninas taip pat galingas antioksidantas, kuris gali suteikti daugybę kitų privalumų. Ir dar, apie 23–24 val. nakties, jeigu dar nemiegame, įsijungia kita budrumo fazė, kai galime pasijusti vėl aktyvūs, ir užmigti gali būti sunku.

Vėlai užmigę negalėsime anksti atsibusti, o ryto laikas yra pats vertingiausias protinei veiklai bei darbui su savimi. Pabusti rekomenduojama kuo anksčiau, skirti šį laiką mankštai, meditacijai ar kitai ramiai veiklai, kadangi taip kūnas ir nervų sistema daug geriau pasirengia dienos iššūkiams ir lengviau susidoroja su stresinėmis situacijomis dieną.

Išmokite atsipalaiduoti ir susidoroti su stresu

Išorinių gyvenimo situacijų nesuvaldysime taip, kad jos visada būtų teigiamos. Galime mokytis tik, kaip tinkamai į stresą reaguoti. Tik pradėję stebėti savo minčių srautą, savo baimes ir reakcijas, galime pradėti jas atpažinti, ir tai ilgainiui keis mūsų požiūrį į pasaulį, į save, – į viską pradėsime reaguoti ramiau. Tam geriausiai tinka meditacija, sąmoningo kvėpavimo pratimai ar kita atpalaiduojanti veikla, kurią atlikdami jaučiame malonumą, pavyzdžiui, piešimas.

Žinoma, tikrieji pokyčiai reikalauja šiek tiek daugiau laiko nei kelios dienos, tačiau žinoti jums tinkamiausius atsipalaidavimo būdus ir juos taikyti bet kada, kai jaučiate nerimą ar kitą įtampą sukeliančią emociją, yra vertinga. Mes aktyviname gyvenime tai, į ką yra sutelktas mūsų dėmesys. Jei jaučiatės prislėgti, kankina nerimas ar kitas nemalonus jausmas, vadinasi, arba išgyvenate, kad kažkas įvyko ne taip, kaip norėjote, arba bijote, kad kažkas bus ne taip, kaip norite. Ką jums reikia tokiu momentu daryti – nukreipti savo mintis kitur. Geriausia – į dabartį.

Tą padaryti jums padės širdžiai mėgstama veikla: pasivaikščiojimas, pabendravimas su geru draugu telefonu, skanaus pyrago kepimas ir bet kas, kas teikia jums džiaugsmo. Kitas būdas – padarykite ką nors gera dėl kitų. Šis jausmas yra labai aukštos energetinės vertės, pašalinantis negatyvių minčių srautą. Visada turėkite šalia savęs sąrašą tų dalykų, kurie jums teikia džiaugsmą ir ką galėtumėte padaryti dėl kitų, kad užklupus neigiamoms emocijoms turėtumėte jį po ranką.

Šaltinis: https://www.vvsb.lt