Kaip patiriamas skausmas daro įtaką gyvenimo kokybei ir psichologinei būsenai

Liga, skausmas / Shutterstock nuotr.
Autorius: Auksė Kontrimienė
Publikuota: 2021-09-19 12:07
Skausmas – nors ir nemalonus, tačiau yra natūralus ir būtinas organizmo pojūtis. Tai reakcija į esamą ar potencialų pavojų, kuri leidžia mums pasirinkti save saugantį elgesį, sako medicinos psichologė Laura Šalčiūnaitė-Nikonovė: „Pavyzdžiui, mes galime staigiai atitraukti pirštus nuo viryklės vos pajutus karštį, saugodamiesi nudegimo. Vis tik, kai keliame klausimą apie skausmo gydymą, natūraliai orientuojamės į būsenas, kur skausmas įgauna neadaptyvią formą – pasireiškia pernelyg intensyviai, ilgai ar be aiškiai mums patiems suvokiamos priežasties“. Manodaktaras.lt pokalbis su medicinos psichologe L.Šalčiūnaite-Nikonove apie skausmo įtaką žmogaus gyvenimo kokybei.
Medicinos psichologė Laura Šalčiūnaitė-Nikonovė.
Medicinos psichologė Laura Šalčiūnaitė-Nikonovė.

Ar skausmą būtina gydyti, šalinti jo priežastis?

Moksliniai tyrimai atskleidžia, jog toks skausmo išgyvenimas neretai atneša ne tik fizinį diskomfortą, tačiau kartu gali būti susijęs su įvairiais psichologiniais sunkumais, tokiais kaip depresiškumas, nerimas, psichologinis distresas. Juk ne veltui šiandien visame pasaulyje skausmu yra laikoma ne tik nemaloni sensorinė, tačiau ir emocinė patirtis. Kartu, šioms problemoms įsisenėjus, gali atsirasti sunkumų tarpasmeniniuose santykiuose, apribojimų įvairiose veiklose, kas ilgainiui mažina bendrą žmogaus gyvenimo kokybę. Taigi, skausmo atsiradimas paliečia įvairias žmogaus funkcionavimo sritis, todėl siekiant išlaikyti kokybišką gyvenimą, itin svarbu ieškoti sau būdų padėti ar laiku kreiptis pagalbos.

Kai kalbame apie lėtinio skausmo gydymą ir jo priežasčių šalinimą, į gydymo procesą yra būtinas pačio žmogaus įsitraukimas. Deja, tačiau kartais gydytojai negali paimti ir paprasčiausiai „išimti“ skausmo iš žmogaus. Neretai lėtinio skausmo pasireiškimo priežastys būna kur kas kompleksiškesnės ir sudėtingesnės. Todėl atsakomybę už skausmo gydymą turi prisiimti ne tik gydytojai, tačiau ir pats žmogus, pažįstant savo kūno poreikius bei taip išmokstant kontroliuoti skausmą. Psichologijoje šį procesą vadiname vidinio kontrolės lokuso stiprinimu. Bendradarbiaujant su skausmą gydančiais specialistais bei laikantis jų numatytų rekomendacijų, kartu rūpinantis savo sveikata fizinio aktyvumo, mitybos, emocinės savijautos klausimais, galima pasiekti geriausio rezultato skausmo gydyme.

Ką patartumėte žmogui, kenčiančiam trumpalaikį ar ilgalaikį fizinį skausmą?

Pirmiausia, į pasireiškiantį trumpalaikį skausmą visada svarbu reaguoti laiku. Mokslinėmis studijomis ir klinikine praktika paremti tyrimai atskleidžia, jog neretai trumpalaikio skausmo būsenos gali įgauti lėtinę formą dėl sutrikdomų skausmo valdymo procesų organizme. Iš psichologinės perspektyvos rizikos veiksniai, galintys paskatinti šiuos procesus, yra nerimo, depresiškumo bei kitų negatyvių emocijų išgyvenimas. Skausmas yra labai įdomus fenomenas tuo, kad smegenų sritys, atsakingos už skausmo signalo, sklindančio iš pažeistos audinio vietos, interpretavimą, kartu įsitraukia ir į emocijų reguliacijos veiklą. Tai reiškia, kad emocijos ir skausmas yra susijęs ne tik per gyvenimo kokybės klausimą, tačiau ir nervinį pagrindą: kaip skausmas gali veikti žmogaus emocinę savijautą, lygiai taip pat stresas, įtampa, nerimas, liūdesys gali sustiprinti ir net kartais išprovokuoti skausmą.

Taigi, patiriant skausmą norisi skatinti nepamiršti atsigręžti ir į savo emocinę savijautą. Tą galima daryti mokantis įvairių streso valdymo būdų, pastebint ir sukontroliuojant pasireiškiančias liūdnas, nerimastingas mintis. Taikant įvairias dėmesio valdymo technikas – išmokstant nukreipti dėmesį nuo skausmo, į kvėpavimą ar kitus kūno pojūčius, muziką, vaizdinius ar mėgstamas veiklas. Palaikant socialinį ratą ir bendravimą – ne veltui sakoma, kad kartu problemas įveikti yra kur kas lengviau, tad pasidalinimas savo išgyvenimais su artimuoju, draugu, kolega ar esant poreikiui, psichologu, gali leisti pasijusti geriau. Kai kalbame apie lėtines skausmo būsenas, svarbu išmokti pažinti savo skausmą, pastebint, kada skausmas atsiranda, kokie dirgikliai, situacijos, įvykiai jį sustiprina, o kas padeda numalšinti.

Galiausiai, jei žmogus pastebi, kad skausmo patyrimas virsta kasdienybe, atnešančia nuolatinį nuovargį, prislėgtumą, bemieges naktis ar net kančią, jei žmogus nežino kaip sau padėti ar tiesiog nori apie tai pasikalbėti išklausančioje ir priimančioje aplinkoje, visada kviečiu pokalbiui su psichologu.

Kaip susitaikyti su neišvengiamu skausmu, jeigu vargina nebeišgydoma liga?

Susitaikydamas žmogus leidžia įprasminti skausmo būseną kaip neatsiejamą jo unikalaus gyvenimo potyrį, integruoti jį į savo kasdienybę ar net asmenybę. Susitaikymas leidžia atsitraukti nuo klausimų: „Už ką man? Kada visa tai baigsis? Kaip visa tai pakeisti?“, tam tikra prasme – nutraukti iš paskos skausmo besitęsiantį kančios ir beviltiškumo šleifą. Susitaikymas, tai gebėti patirti skausmo pojūtį, toliau jaučiantis pilnaverčiu žmogumi.

Skausmo fenomenas įdomus tuo, kad nors jo patyrimas kartais gali būti neišvengiamas, tai, kaip skausmas išgyvenamas, suvokiamas ir priimamas, priklauso nuo pačio žmogaus. Net ir su neišgydomu skausmu, išmokus jį sukontroliuoti, galima susigyventi. Žinoma, toks susitaikymas yra daug pastangų ir laiko reikalaujantis, kartais net ir visą gyvenimą galintis trukti procesas, o vieno „recepto“, kaip tai padaryti, deja, nėra. Ko gero, svarbiausias žingsnis – tai suteikti sau pakankamai laiko įsisąmoninti ir priimti esamą situaciją. Juk tik nustoję bėgti ir slapstytis nuo realybės, galime pradėti ieškoti būdų, kaip su ja susigyventi. O visa kita – nuolatinis savęs pažinimo kelias, išmokstant įsikaustyti į save ir savo skausmą, atrandant būdų, palengvinančių skausmo pasireiškimą, mažinančių jo intensyvumą, kartu, gerinančių gyvenimo kokybę.

Ar visada skausmą lydi depresija?

Skausmas ir depresija yra glaudžiai susijusios būsenos. Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad depresijos simptomai, siekiantys klinikinį lygmenį, vidutiniškai pasireiškia apie 60 proc. lėtinį skausmą patiriančių žmonių. Kita vertus, depresiją išgyvenantys asmenys taip pat yra dažniau linkę patirti įvairų skausmą, lyginant su bendrąja žmonių populiacija, kas reiškia, jog kartais skausmo pasireiškimas gali būti sustiprintas ar išprovokuotas depresijos, kaip gretutinės būsenos.

Svarbu suprasti, kad šiuo atveju kalbant apie depresiją, omenyje turime ne nuotaikos nebūvimą ar “išlipimą iš lovos ne ta koja”, trumpalaikę prislėgtą būseną, su kuria laikas nuo laiko susiduriame visi. Veikiau, rimtą kliniškai išreikštą psichologinę problemą, pasireiškiančią kaip ilgą laiką užsitęsę arba atsikartojantys liūdesio, prislėgtumo, apatiškumo (kai džiuginti ir dominti nustoja įprastai gyvenimą praskraidindavę dalykai) jausmai, sutrikdantys žmogaus kasdienį funkcionavimą.

Žinoma, depresija neatsiranda per naktį. Natūralu, kad skausmo fone žmogus gali jaustis emociškai pavargęs, nusiminęs, ar net piktas, juk kai skauda – dažnai apie nieką kitą nesinori galvoti ar daryti. Tačiau jei žmogus geba pasirūpinti savo emocine savijauta, dažniausiai šios nuotaikos keičiasi atsirasdamos ir dingdamos, tačiau bet kokiu atveju išlikdamos normos ribose ir nesutrikdydamos kasdieninio funkcionavimo. Vis tik joms užsitęsus, ypatingai jei žmogus patiria lėtinį, nuolatinį skausmą, atsiranda rizika depresijai išsivysti. Ilgainiui, toks depresijos pasireiškimas ne tik neigiamai veikia žmogaus gyvenimo kokybę, bet kartu gali apsunkinti skausmo gydymą. Taigi, nuo skausmo atsiradimo iki depresijos išsivystymo yra ne mažas laiko tarpas, per kurį turime rūpintis arba išmokti pasirūpinti ne tik fizinio diskomforto mažinimu, tačiau ir emocine higiena, siekiant išvengti gilesnių ar klinikinį lygmenį pasiekiančių psichologinių problemų.

Dvasinis skausmas (netektys, praradimai, nusivylimai ir t.t.) taip pat daro įtaką gyvenimo kokybei. Kaip padėti žmogui?

Dvasinis, arba kaip dažniau sakome psichologijoje – emocinis skausmas, sukeltas įvairių gyvenimo įvykių taip pat yra svarbus ir turi savo tikslą. Dažnai mes pamirštame, kad turime teisę jaustis visaip. Ne tik linksmi ir laimingi, tačiau liūdni, pikti, nusivylę ar tarsi be vietos. Juk tai – natūralios emocijos, kurios mūsų gyvenimuose yra lygiai tiek pat būtinos. Pavyzdžiui, pykčio jausmas dažnai mus informuoja apie suvokiamą situacijos nesąžiningumą, galimą grėsmę mums svarbiems dalykams. Baimės jausmas skatina siekti didesnio saugumo. Taigi šių emocijų išgyvenimas leidžia mums suvokti, priimti, reaguoti ir veikti įvairiose gyvenimo situacijose.

Tačiau dėmesį reikėtų atkreipti tada, kai ši emocinė savijauta užsitęsia ilgiau nei kelias savaites. Arba kai šie išgyvenimai pradeda trikdyti žmogaus kasdienybę, veiklas, santykius. Tokiu atveju reikėtų paskatinti kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus – psichologą, psichoterapeutą ar psichiatrą. Juk kai skauda dantį, taip pat ilgai nelaukę kreipiamės į stomatologą. Taigi, psichologas taip pat yra specialistas, kurio darbas yra padėti skausmą malšinti, tik emocinį ir kiek kitais būdais.