Kaip pavasarį pradėti sportuoti, bet nepakenkti savo sveikatai?

Mankšta / Vida Press nuotr.
Autorius: Auksė Kontrimienė
Publikuota: 2022-04-27 11:32
Pagerėjus orams dažnai lauke pastebima daugiau sportuojančių žmonių. Vieni bėgioja, kiti važiuoja dviračiu ar riedučiais, treti vaikščioja. Nemažai fiziškai aktyvių žmonių sugrįžta į sporto sales ruoštis vasarai. Gydytojas ortopedas-traumatologas Andrius Vaitiekus ir kineziterapeutė Raminta Motiejūnaitė atkreipia dėmesį, kad ryžtas intensyviau sportuoti turi ir antrąją medalio pusę – traumų riziką. Medikų pasakojimas apie tai, kokias klaidas daro nepatyrę sportininkai, kaip jų išvengti, kad sunkios traumos nesutrukdytų džiaugtis šiltėjančiu oru, sporto teikiamu džiaugsmu ir nauda sveikatai.

Traumos nesirenka amžiaus

Pasak Šiaulių „Affidea“ klinikos kineziterapeutės R.Motiejūnaitės, traumą patirti gali tiek vaikai, tiek suaugusieji.

„Pavasarį nutinkančias traumas gali nulemti keletas veiksnių: pradėdami sportuoti pasirenkame neadekvačiai didelį fizinį krūvį, nežinome, kaip taisyklingai atlikti pratimą, neatliekame apšilimo, nenaudojame apsauginių priemonių: šalmas, alkūnių, riešų, kelio sąnarių apsaugos ir panašiai“, – traumas lemiančias priežastis vardina specialistė.

Kineziterapeutė Raminta Motiejūnaitė.
Kineziterapeutė Raminta Motiejūnaitė.

Šiaulių „Affidea“ klinikos gydytojas ortopedas-traumatologas A.Vaitiekus pritaria, kad dėl šių veiksnių pradedantieji sportininkai gali patirti ir lengvų, ir sunkių traumų.

„Lengvoms traumoms priskiriami raumenų, raiščių patempimai, nesudėtingi sausgyslių, raiščių ar raumenų plyšimai. Sunkios traumos jau būna susijusios su stuburu, kaklu, galva, krūtinės arba dubens kaulais“, – tvirtina medikas.

Pasak gydytojo ortopedo-traumatologo, vaikai, paaugliai dažniausiai patiria viršutinės kūno dalies traumas: griūdami susilaužo alkūnes arba riešus. O važinėdami paspirtuku, šokinėdami ant batuto vaikai gali patirti ir labai sunkias traumas: sudėtingus čiurnos, riešo, alkūnės kaulų lūžius, galvos traumas, kurios gali pasibaigti labai liūdnomis pasekmėmis: neįgalumu, ilgalaikiu gydymu, gydymo komplikacijomis, o sunkiausiais atvejais net ir mirtimi.

Kineziterapeutė R. Motiejūnaitė atkreipia dėmesį, kad viena iš dažniausių vietų, kur susižeidžia vaikai, yra lauko žaidimo aikštelės. Medikė pataria tėvams atidžiau stebėti vaikus žaidimų aikštelėje, ypač po žiemos sezono, kai vaikai būna linkę pervertinti savo jėgas, todėl ir padidėja traumų tikimybė.

Gydytojas ortopedas-traumatologas Andrius Vaitiekus
Gydytojas ortopedas-traumatologas Andrius Vaitiekus

Gydytojas ortopedas-traumatologas Andrius Vaitiekus pastebi, kad suaugusiųjų traumos dažniausiai susijusios su apatine kūno dalimi – kojomis. Dažniausiai traumuojami kelių ir čiurnų sąnariai.

„Dėl staiga padidėjusio krūvio, kompresijos bėgimo metu, signalą apie traumą pirmiausiai pajuntame kelio sąnariuose. Jeigu tinkamai neapšylame, nepadarome tempimo pratimų, gerokai padidėja čiurnų ir pėdų traumų tikimybė, o dėl sutrumpėjusios, nepakankamai ištemptos Achilo sausgyslės dažni kulnų, pėdų skausmai“, –  galimas traumas vardina medikas. Jo teigimu, kineziterapeutui įvertinus ir tinkamai pakoregavus fizinį krūvį, dažniausiai problemos išsisprendžia.

Specialistai pataria pasirūpinti tinkama sportinė avalyne, kuri turi būti stabili, su išformuotais skersiniu ir išilginiu pėdų skliautais, tvirtu užkulniu. „Bėgimui reikia rinktis bėgimo batelius, futbolui – futbolo ir t.t. Juk maratono nebėgame su kasdiene avalyne – tam turi būti skirti specialūs batai“, –  tvirtina gydytojas A.Vaitiekus.

Realiai įvertinti savo galimybes

Kineziterapeutei R.Motiejūnaitei neretai tenka girdėti pavasarines pacientų patirtis: „Pradėjau sportuoti, nes artėja vasara, norisi gražių kūno formų. Kažkada nubėgdavau 15 km ir daugiau, tai sumaniau vėl pradėti bėgioti. Pirmą dieną po bėgiojimo nieko nejaučiau, tuomet bėgau antra, trečią dieną. Šiek tiek skaudėjo kojas, bet galvojau, kad tai raumenų skausmas, todėl nekreipiau dėmesio ir bėgau ketvirtą dieną. Pavyko nubėgti kaip ir anksčiau 15 km., tik nesuprantu kodėl penktą dieną pradėjo siaubingai skaudėti kelio sąnarius...“. Toks požiūris, pasak medikės, yra akivaizdus savęs, savo kūno ir fizinių sugebėjimų neįvertinimas. „Vienintelis geras dalykas istorijoje, kad pacientas nelaukė dar 5 dienų ir iškart kreipėsi pagalbos į specialistus“, – sako R.Motiejūnaitė.

Gydytojas ortopedas-traumatologas A.Vaitiekus pritaria, kad pavasarį tokių ir panašių atvejų pasitaiko gerokai daugiau, nes žmonės siekia aukščiausių rezultatų per kuo trumpesnį laikotarpį. Deja, patiria traumas ir tenka turi kuriam laikui atsisveikinti su sportu.

„Bėgimui, kaip ir bet kuriam kitam sportui, reikia pasiruošti: tai ir tinkama avalynė, apšilimas, bėgti nedideliais atstumais. Jeigu fizinis krūvis yra pakeliamas, galima po truputį jį didinti, o jeigu netoleruojamas, tai būtina jį sumažinti arba pasitarti su kineziterapeutu, gydytoju. Ir geriau konsultuotis su specialistais anksčiau, o ne per vėlai, nes tada išgydyti gali būti gerokai sunkiau“, –  įsitikinęs medikas.

Mažiau kartais gali būti daugiau

Prieš pradedant intensyviau sportuoti specialistai visgi pataria užduoti sau šiuos klausimus: Ar mano kūnas sugebės? Galbūt buvau per daug sėslus/i žiemą, ir man nevalia taip drastiškai pradėti sportuoti? Abejojantiems savo pajėgumais, medikai R.Motiejūnaitė ir A.Vaitiekus rekomenduoja prieš pradedant aktyvią fizinę veiklą, ypač, kai motyvuoja „artėjanti vasara ir noras pagražinti kūno linijas“, pasitarti su kvalifikuotais specialistais: ortopedu-traumatologu, kineziterapeutu ar jų komanda.  

Specialistai įvertins fizines galimybes, griaučių – raumenų sistemą, atliks specializuotus testus ir pateiks rekomendacijas bei išvadas, kuri sporto šaka jūsų organizmui tinkamesnė, kokių judesių reikėtų vengti norint išvengti traumų, kokią sportinę avalynę ar dangą pasirinkti, kokias apsaugos ar imobilizacines priemones naudoti.