Kaip po švenčių vėl „susidraugauti“ su svarstyklėmis

Moteris laiko svarstykles / Fotolia nuotr.
Autorius: Auksė Kontrimienė
Publikuota: 2019-12-29 13:00
Po sočių švenčių daugelis bijo užlipti ant svarstyklių, nes jų rodomi skaičiai toli gražu nedžiugina. Ar įmanoma vėl „susidraugauti“ su svarstyklėmis, ar padės populiarios dietos? Kalbamės su dietologe, gastroenterologe, kognityvinės elgesio terapijos psichoterapeute doc. Aida Žvirbliene.

Kaip sėkmingai mažinti svorį nekenkiant savo sveikatai ir išvengti rizikos vėl jį susigrąžinti?  Kuo pavojingos populiarios dietos, kurias reklamuoja įžymūs žmonės, ar jos nesukelia rizikos sveikatai?

Svorio metimas nėra vienos dienos ar vienos savaitės darbas. Visos dietos duoda tik trumpalaikį efektą, dažnai būna, kad svorį numeta vandens ar raumenų sąskaita, o riebalų kiekis išlieka tas pats. Po bet kurios trumpalaikės dietos įprastai grįžta buvęs svoris ir dar plius 2-3 ar net 5 kg. viršaus. Reikia suprasti, kad svoris priaugo ne per vieną dieną, todėl metamas taip pat turi būti lėtai ir ilgai. Tai gali užtrukti nuo 6 mėnesių iki 3 metų padedant dietologui, psichotarapeutui. Nauji mitybos įpročiai pradeda formuotis tik po mėnesio dietos laikymosi, keičiasi mikroflora, po metų ji būna visiškai pasikeitusi. Trijų metų bėgyje yra labai didelis atkryčių pavojus. Esant stresui ar sudėtingai gyvenimo situacijai, žmogus vėl gali „nutrūkti nuo grandinės“, ir vėl pradėti persivalgyti. Todėl reikia nusiteikti kruopščiam ir ilgam darbui komandoje su specialistais.

Nutukusių žmonių vis daugėja, viršsvorio turinčių vaikų statistika taip pat bauginanti... Kodėl yra pavojinga turėti viršsvorio, juk visuomenėje vis dar populiarus posakis, kad „gero žmogaus turi būti daug“.

Nutukęs žmogus yra vaikščiojantis lėtinis uždegimas, kuris veikia į visus organus. Pirmiausia nukenčia širdies kraujagyslių sistema, nukenčia kasa, kepenys, sąnariai, visos sritys. Dėl vaikų nutukimo atsakingi tėvai. Maži vaikai juk nenueina į parduotuvę ir pats neperka, maisto patys irgi nepasigamina. Tėvai turi mokytis taisyklingos sveikos mitybos. Informacijos yra daug, aktyviai dirba visuomenės sveikatos biurai prie savivaldybių, todėl reikia keisti blogus gyvenimo įpročius.

Ar yra žmonių, kurių valgymo sutrikimų išgydyti neįmanoma?

Yra kai kurios psichiatrinės ligos, kurioms kaip klinikinis simptomas yra būdingas tas besaikis valgymas, bet tai labai reti atvejai. Dažniausiai valgymo įpročius mes perimame iš savo šeimų, įpratę vaikystėje, nenorime jų keisti ir vėliau. Blogus įpročius labai sunku pakeisti. Juk ir porcijos dydis gali skirtis, pvz. vienas gali iškepti kotletą per pusę keptuvės, kitas – mažiuką. Abu bus suvalgę po vieną kotletą, bet gautų kalorijų skaičius gali skirtis dvigubai.

Genetikos neapkaltinsime?

Nelabai. Mokslininkai labai ieško „kaltųjų“ genų, bet nesėkmingai. Genetikos, deja, dėl nutukimo apkaltinti negalime.

Visgi, ką patartumėte daryti, kai užsinori ko nors saldaus?

Sugriaužti obuolį. Vengti paprastų angliavandenių. Reikia pagalvoti, kodėl kyla toks noras. Dažnai būna, kad po 20 minučių intensyvaus darbo nori kažkaip atsipalaiduoti, nusiraminti, tada ir puoli ieškoti kokio skanėsto. Reikia susivokti ir neskubėti, pasirinkti tai, kas mažiausiai kaloringa, kad ir sugriaužti kopūsto lapą. Žandikauliai dirbs, smegenys pradės atsipalaiduoti, o kalorijų gausite minimaliai.

Pas gydytoją patogu registruotis portale www.manodaktaras.lt

Dietologė, gastroenterologė, kognityvinės elgesio terapijos psichoterapeutė doc.  Aida Žvirbliene.
Dietologė, gastroenterologė, kognityvinės elgesio terapijos psichoterapeutė doc. Aida Žvirbliene.