Kaip prižiūrėti veido ir kūno odą žiemą?

Veido odos priežiūra žiemą / Shutterstock nuotr.
Autorius: Eglė Dagienė
Publikuota: 2021-12-17 10:49
Vos išėjus į lauką, net ir spaudžiant nedideliam šaltukui, neretai galima pajusti, jog veido oda tarsi susitraukia, parausta ar net kaista, lūpos išsausėja, šerpetoja. Tad kokia turėtų būti veido ir kūno odos priežiūra žiemos laikotarpiu ir ką vertėtų atminti tiems, kurie alergiški šalčiui, portalui manodaktaras.lt pasakoja „Derma plius“ gydytoja dermatovenerologė Inga Valavičienė.

Kaip mūsų oda keičiasi ir reaguoja į šaltąjį sezoną? Kuo jai pavojinga dargana, šaltis?

Šaltuoju metų laiku pasikeičia oro sąlygos ne tik lauke, bet ir patalpose. Šildomose, mažiau vėdinamose patalpose oras išsausėja, drėgmės sumažėja, tuo tarpu lauke oras paprastai būna drėgnas ir žvarbus. 

Dėl temperatūros pokyčių lauke ir namuose, vėjo, sauso patalpų oro, išsausėja, šerpetoja, rausta veido ir kūno oda, skilinėja lūpos. Žvarbus oras, šaltis ypač veikia atviras kūno vietas, todėl svarbi ne tik odos priežiūra, jos drėkinimas ir maitinimas atitinkamais prausikliais ir kremais, bet ir tinkama apranga. 

Einant į lauką svarbu šilta apranga, pirštinės, kepurės, dengiančios ausis, šaliai, tinkama avalynė. Reikėtų nepamiršti, kad šaltuoju metų laiku dėl minėtų temperatūros pokyčių gali paūmėti įvairios jau esamos odos ligos (pvz.: žvynelinė, sausos odos ar atopinis dermatitai ir kt.).

Odos riebalinės liaukos nustoja veikusios, temperatūrai nukritus iki 8 laipsnių šalčio, todėl sutrinka odos paviršiuje esančios apsauginės lipidinės plėvelės formavimasis, pažeidžiamas apsauginis odos barjeras, oda praranda daugiau drėgmės, į ją lengviau patenka įvairios dirginančios medžiagos. Todėl oda tampa dar labiau pažeidžiama vėjo, šalčio ir speigo.

Gydytoja dermatovenerologė Inga Valavičienė
Gydytoja dermatovenerologė Inga Valavičienė

Kokie požymiai rodo, kad odai reikia ypatingos priežiūros?

Ypatingos priežiūros reikalauja oda, kuri yra:

  • sudirgusi,
  • išsausėjusi,
  • pleiskanojanti,
  • paraudusi, o ypač patinusi,
  • skausminga,
  • nušalusi ar kitaip pažeista.

Žiemos laikotarpiu viena pavojingiausių odos būklių yra nušalimai. Žema temperatūra sukelia kraujagyslių spazmus, kurie sąlygoja audinių mitybos sutrikimą. Nušalimai gali būti paviršiniai arba gilūs. Pirmuoju atveju pažeidžiama tik oda, o esant giliems nušalimams pažeidžiami ir po oda esantys audiniai. 

Nušalimo laipsnis priklauso nuo daugelio veiksnių: šaltyje praleisto laiko, aplinkos temperatūros, drėgmės, vėjo, dėvėtos aprangos ir kitų veiksnių. Dažniausiai nušąla nosis, ausys, skruostai, smakras, rankų ar kojų pirštai.

Kokie būtų Jūsų patarimai, kaip prižiūrėti savo odą atšalus orams. Kas
ypatingai ja turėtų susirūpinti?

Šaltuoju periodu ypatingą dėmesį savo odai turi skirti tie, kurių oda yra sausa, jautri, plona ar alergiška, sergantys lėtinėmis odos ligomis. Reiktų nepamiršti, kad ultravioletiniai spinduliai neigiamai veikia odą ne tik vasarą, bet ir žiemą.

  • Emolientai 

Barjerinę odos funkciją žiemą padeda palaikyti tinkamas jos drėkinimas ir apsauga nuo odoje esančio vandens netekimo. Tą padaryti padeda emolientai. Jie ramina, drėkina ir minkština odą, slopina niežulį. Emolientai gali būti hipoalerginių kremų, losjonų ar tepalų pavidale. 

  • Riebesni kremai

Žiemą rekomenduojama naudoti riebesnius kremus, kurių sudėtyje yra bent 50 proc. lipidų arba „cold“ kremus (jų sudėtyje yra vienodas riebalų ir vandens santykis, o pagrindas yra bičių vaškas), nes šių kremų sudėtyje esantys riebalai odos paviršiuje sudaro apsauginį sluoksnį ir taip apsaugo odą ne tik nuo aplinkos poveikio, bet ir nuo drėgmės netekimo. 

  • Priemonės be alkoholio

Prausti veido odą rekomenduojama švelniu prausikliu (pH 5,5), kosmetiniu pieneliu ar nuvalyti miceliniu vandeniu. Nerekomenduojama vartoti priemonių, kurių sudėtyje yra alkoholio, nes jis nuvalo apsauginį lipidinį sluoksnį ir oda tampa labiau pažeidžiama, išsausėja.

Nuplovus odą, per kelias minutes ją reikėtų patepti riebesniu drėkinamuoju kremu, o jei planuojate eiti į lauką – riebiu kremu extra rich arba cold kremu, vazelinu ar tepalu. Tepalų sudėtyje vandens paprastai nėra, o riebalai sudaro 90 – 95 proc. Jie tepami ant drėkinančio kremo, kai planuojama ilgesnį laiką praleisti šaltame ore, ypač tinka, kai oda yra labai sausa, sustorėjusi, kai joje yra įtrūkimų. 

  • Maitinameiji kremai

Atėję pasikonsultuoti dėl odos priežiūros žmonės prašo parekomenduoti „maitinantį kremą“ žiemai. Iš tikrųjų taip vadinami „maitinamieji kremai“ yra riebesnės tekstūros kremai, kurių sudėtyje lipidų yra 50 proc. ir daugiau. Jų pagrindinė funkcija yra ne maitinti odą, o sukurti ant odos apsauginę lipidinę plėvelę ir neleisti vandeniui išgaruoti iš odos. Taip oda yra apsaugoma nuo vandens netekimo. 

Saulėtą žiemos dieną einant į lauką odą reikėtų patepti nuo ultravioletinių spindulių apsaugančiomis priemonėmis (SPF 30), užsidėti akinius nuo saulės.

Vakare odą taip pat reikia nuplauti ir patepti riebiu drėkinamuoju kremu. Jis gali būti riebesnis nei dienos metu. Prieš kremų naudojimą galima tepti serumus. 1–2 kartus per savaitę dėl sauso patalpų oro odą galima palepinti drėkinančiomis kaukėmis. 

  • Lūpų priežiūra

Einant į lauką, nepamirškite pasitepti lūpų priemonėmis, kurių sudėtyje yra vazelino, glicerino ir SPF. Jei atsirado lūpų įtrūkimai, tinka lūpų balzamai su cinku ar pantenoliu. Lūpos neturi riebalų liaukų ir jas apsaugančios lipidinės plėvelės, todės šaltuoju periodu yra labiausiai pažeidžiamos!

  • Kūno odos priežiūra

Svarbi ne tik veido, bet ir viso kūno odos priežiūra. Prausiantis rekomenduojama naudoti bemuilius, bekvapius kreminius ar aliejinius prausiklius, vengti labai karšto vandens. Po maudynių nusausintą odą per tris minutes patepti emolientu. 

Nepamirškite drėkinti ir vėdinti patalpų. Rankas taip pat reikėtų plauti švelniu prausikliu, po to kelis kartus per dieną, o ypač prieš einant į lauką, patepti riebiu kremu ar tepalu su šlapalu. Jei rankų oda sutrūkinėjusi, tinkamos yra priemonės su cinku, alijošiumi, pantenoliu.

Kai kurie žmonės yra alergiški šalčiui. Kaip atsiranda tokia alergija ir kaip sau padėti?

Alergija šalčiui dažniausiai pasireiškia sergantiems lėtinėmis ligomis, silpnos imuninės sistemos žmonėms ar esant lėtinės infekcijos židiniams organizme. Šalčio dilgėlinė atsiranda esant šalčiui, drėgnam, vėjuotam orui, nusiprausus šaltu vandeniu. 

Vos išėjus į lauką arba įėjus į šiltą patalpą iš karto atsiranda bėrimas – pūkšlės (dilgėlinė) ir niežėjimas. Išberti pūkšlėmis gali visą kūną, tačiau dažniausiai jos iškyla ant atvirų kūno vietų, kurias tiesiogiai veikia šaltis – ant rankų, veido, kaklo. 

Ji gali pasireikšti ne tik žiemą, bet ir kitais metų laikais, pavyzdžiui, vasarą po maudynių šaltame vandenyje. Tiksliausiai alergiją šalčiui diagnozuoja gydytojas alergologas.