Infarktas / „Fotolia“ nuotr.

Kaip saugoti savo širdį – šeši kardiologo prof. Prano Šerpyčio patarimai

Autorius: www.manodaktaras.lt | Publikuota: 2020-06-30 14:21
Aukštas cholesterolio kiekis, padidėjęs kraujospūdis paprastai siejami su vyresnio amžiaus žmonėmis. Tačiau širdies ir kraujagyslių ligos pasiveja vis jaunesnio amžiaus, sveikai atrodančius žmones. Santaros klinikų širdies ir kraujagyslių ligų profesorius, kardiologas Pranas Šerpytis sako, kad jei nekreipsime dėmesio į pagrindinius organizmo siunčiamus signalus, nesitikrinsime sveikatos, tai dideliu greičiu artėsime link katastrofos. Tokių atvejų galima išvengti – tereikia laikytis kelių taisyklių.

1. Stebėti kraujo spaudimą

„Arterinis kraujo spaudimas yra didelis kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, jam padidėjus išsiplečia aorta, įvyksta įvairūs plyšimai, o vėliau iš paskos ima sekti daug kitų įvairių ligų. Tie, kurie turi padidintą arterinį kraujo spaudimą šešis kartus dažniau serga miokardo infarktu, insultu – 10 kartų dažniau“, - tvirtina P. Šerpytis.

Santaros klinikų širdies ir kraujagyslių ligų profesorius, kardiologas Pranas Šerpytis
Santaros klinikų širdies ir kraujagyslių ligų profesorius, kardiologas Pranas Šerpytis

Jis sako, kad arterinis kraujo spaudimas – lengvai diagnozuojamas. Spaudimą reikia pasimatuoti kelis kartus ir, jei matome, kad padidėjęs (daugiau nei 140/90), turime jį gydyti. „Iš pradžių, koreguojant rizikos veiksnius, galbūt reikia sudėlioti dienos poilsio režimą, galbūt numesti svorio, pakoreguoti mitybą. Jei nepavyksta, gydyti reikia vaistais“, – sako jis.

P.Šerpytis teigia, kad efektyviausia arterinį kraujospūdį matuoti ryte, vos atsikėlus – organizmas per naktį pailsi, ir rodmenys būna tiksliausi. „Kraujagyslės per naktį turėtų pailsėti ir ryte arterinis kraujo spūdimas turėtų būti normalus. Tačiau jei ryte jis pakilęs, ir jei pakilęs ne vieną kartą, reikia susirūpinti, pasidomėti gydymu“, – teigia gydytojas.

2. Sveikai maitintis

Pasak kardiologo, mūsų sveikata priklauso nuo paveldėtų genų, taigi turėtume įvertinti, ar mūsų seneliai, tėvai sirgo širdies ligomis. Tokiu atveju turėtume būti budresni.

„Derėtų gerokai sumažinti cukraus, druskos, miltų ir krakmolo kiekį – šiuos komponentus vadinu „keturiais baltais drambliais“, dėl kurių vartojimo „ačiū“ mūsų organizmas tikrai nepasakys. Jei žmogus turi antsvorio, jį sureguliavus, numetus bent kelis kilogramus, arterinis kraujo spaudimas iškart šiek tiek sumažės. Taip pat sumažės, jei vartosime mažiau kofeino – daugiau nei trys puodeliai kavos per dieną jau yra daug“, – pataria kardiologas.

Pavyzdžiui, kasdien galėtume suvalgyti po 5 porcijas vaisių ir daržovių. Viena porcija yra santykinis produkto kiekis – obuolys, kriaušė, apelsinas ar apie 100 g salotų. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suvalgyti bent po 400 g įvairių vaisių ir daržovių, išskyrus bulves. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad taip maitinasi tik apie 3 proc. Lietuvos gyventojų.

3. Būti fiziškai aktyviems

Pagelbėti gali ir kitaip leidžiamas laisvalaikis. Pavyzdžiui, tereikia daugiau judėti. P.Šerpytis rekomenduoja kasdien pasivaikščioti – nueiti daugiau nei 3 km. pėsčiomis. Kaip alternatyvą specialistai siūlo ėjimą kartais pakeisti vidutinio intensyvumo fizine veikla, kurios trukmė turėtų būti bent 30 min.

Anot P.Šerpyčio, 80 proc. priešlaikinių mirčių nuo širdies ligų ir insulto būtų galima išvengti, jei būtų kontroliuojami pagrindiniai rizikos veiksniai – rūkymas, nesveika mityba bei fizinio aktyvumo stoka.

„Nekintanti taisyklė – sveikame kūne yra sveika siela – reiškia, kad norėdami būti sveiki, privalome dėti pastangas ir daryti tai sąmoningai ir nuosekliai. Vieną dieną laikytis vienos dietos, kitą – kitos, nėra veiksminga. Bet fizinis aktyvumas yra būtinas”, – sako jis.

4. Tinkamai ilsėtis

Itin svarbią reikšmę turi ir poilsis, mini kardiologas. Pasak P.Šerpyčio, svarbu suderinti darbo ir laisvalaikio režimą, pakankamai laiko skirti miegui.

„Streso tikriausiai gyvenime negalime išvengti, bet galime jį nugalėti įvairiais pomėgiais. O teigiamos emocijos visada sukelia tam tikrą atsipalaidavimą. Dabar gyvename itin aktyvų gyvenimą, naujos informacinės technologijos mums neleidžia atsipalaiduoti, tad, nekreipdami dėmesio į gyvenimo būdą ir savijautą, judame link katastrofos”, – perspėja jis.

5. Laiku atpažinti infarktą

Pasak P.Šerpyčio, žmogus gali nujausti, kad artėja miokardo infarktas. Labai svarbu įsiminti simptomus ir žinoti, ką daryti, jei jie pradeda apimti kūną. Rizikos grupėje – žmonės, kuriems virš 40 ar 50 metų.

Dauguma, pasak P.Šerpyčio, mano, kad skausmas yra laikinas dalykas, kuris praeis savaime, nekreipia dėmesio į šį skausmą lydintį šaltą prakaitą. Ištikus miokardo infarktui svarbiausia laiku kreiptis medikų pagalbos. Per pirmąsias dvi–tris valandas nuo širdies smūgio pradžios suteikta profesionali medicinos pagalba gali išgelbėti gyvybę kone kiekvienam pacientui.

„Taigi, jei fizinio aktyvumo metu atsirado skausmas, jei jis – krūtinėje, lydimas mirties baimės, radijuojantis į kaklą, už krūtinkaulio, jums derėtų važiuoti į skubios medicinos pagalbos skyrių arba kviesti greitąją pagalbą. Kuo mažiau laiko bus praėję nuo skausmų pradžios, tuo didesnė tikimybė atverti kraujagyslę ir išsaugoti širdies raumenį. Taip išgelbstima ligonio gyvybė, išvengiama invalidumo”, – sako P.Šerpytis.

6. Laiku atpažinti insultą

Prieširdžių virpėjimas yra pavojingas tuo, kad dažnai, sutrikus ritmui, nevartojant kraują skystinančių vaistų, pacientus ištinka insultas. Juolab, jei žmogus, kuriam diagnozuoti širdies ritmo sutrikimai, nesigydo, nenaudoja kraują skystinančių vaistų. Tokiu atveju, pasak P.Šerpyčio, insulto tikimybė – trečdaliu didesnė.

„Insultų būtų galima išvengti, jei žmonės vartotų vaistus. Jei žmogus trumpam laikui prarado sąmonę, jei, pavyzdžiui, pajuto, kad viena ranka ar koja silpnesnė, jei nusviro lūpų kampas ir kalba pasidarė nerišli, reikėtų kuo greičiau kreiptis į skubios pagalbos skyrių”, – teigia jis.