Kaip žmogaus organizmui kenkia laiku nediagnozuotas cukrinis diabetas?

Cukrinis diabetas / Shutterstock nuotr.
Autorius: Auksė Kontrimienė
Publikuota: 2021-10-04 11:07
Cukrinis diabetas, kitaip dar vadinamas cukralige, neretai pavadinamas dar viena šio amžiaus pandemija. Gydytojai pastebi, kad 2 tipo cukrinis diabetas vis dažniau diagnozuojamas ne tik vyresniems asmenims, bet ir 10 metų nesulaukusiems vaikams. Manoma, kad šia lėtine medžiagų apykaitos liga serga mažiausiai 5-8 procentai gyventojų. Neabejojama, kad skaičiai tik augs.

Portalo manodaktaras.lt kalbinta medicinos mokslų daktarė, gydytoja endokrinologė Dovilė Ražanskaitė-Virbickienė pastebi, kad visuomenėje vis dar išlieka stipri cukrinio diabeto diagnozės baimė. Ne vienas pacientas, sulaukęs padidėjusio gliukozės tyrimo rezultato ir šeimos gydytojo rekomendacijos pasikonsultuoti su gydytoju endokrinologu, vengia šios ligos diagnozės, nenori jos pripažinti ir vizitą pas specialistą atideda net iki kelių metų. Todėl 2 tipo cukrinis diabetas neretai diagnozuojamas pavėluotai, kai didelės dalies pažeidimų „ištaisyti“ jau nebeįmanoma.

Endokrinologė Dovilė Ražanskaitė-Virbickienė.
Endokrinologė Dovilė Ražanskaitė-Virbickienė.

Dėl kokių priežasčių išsivysto cukrinis diabetas?

Diabeto priežastis reikėtų išskirti pagal ligos klasifikaciją. Skirtingi cukrinio diabeto tipai turi skirtingas priežastis. Jeigu kalbame apie 1 tipo cukrinį diabetą, juo susergama, kai žmogaus imuninė sistema pradeda gaminti antikūnus, nukreiptus prieš kasos beta ląsteles ir insuliną, todėl sunaikinamos ląstelės, gaminančios insuliną. Genetinis polinkis turi įtakos taip pat.

2 tipo cukrinį diabetą, kuriuo serga apie 90 proc. visų sergančiųjų, lemia daugybinių priežasčių sąveika. Galima išskirti 2 subtipus: kai vyrauja organizmo audinių atsparumas insulinui su santykinai sumažėjusia insulino gamyba (būdinga asmenims sergantiems nutukimu) ir kai vyrauja sumažėjusi insulino gamyba su galimu audinių atsparumu (būdinga normalaus kūno svorio asmenims).

2 tipo diabeto atsiradimui labai svarbūs rizikos veiksniai. Vieni svarbiausių – antsvoris, nutukimas, sumažėjęs fizinis aktyvumas, anksčiau nustatyti angliavandenių apykaitos sutrikimai, širdies ir kraujagyslių ligos. Didelę įtaką turi ir genetinis polinkis, ypatingai jei ši liga nustatyta pirmos eilės giminaičiams (tėvams, broliams, seserims, vaikams).

Atskirai išskiriami specifiniai cukrinio diabeto tipai: tai įvairios kilmės genetiniai diabetai; vartojamų vaistų, pavyzdžiui, gliukokortikoidų; persirgtų infekcinių ligų; kitų endokrininių ligų, pavyzdžiui, skydliaukės, antinksčių, hipofizės ir kt.

Ketvirtai grupei priskiriamas nėščiųjų (gestacinis) diabetas – tai angliavandenių apykaitos sutrikimas pirmą kartą nustatytas  nėštumo metu.

Kokie tyrimai patvirtina ligos diagnozę?

Įtarimai apie galimą ligą prasideda nuo klinikos, simptomų ir požymių, kuriuos pradeda jausti pacientai. 1 tipo diabetas pasireiškia vaikams, jauniems suaugusiems asmenims, jie pradeda jausti stiprų troškulį, gausiai šlapintis, pradeda kristi svoris, vargina bendras silpnumas, gali padidėti apetitas, atsirasti pykinimas, pilvo skausmai. Minėti skundai atsiranda staiga ir greitai progresuoja. Tai paskatina atlikti kraujo tyrimus, t.y. ištirti veninę glikemiją.

Kalbant apie 2 tipo diabetą, ligos klinika būna tarsi „užtušuota“, ilgą laiką pacientai skundų neišsako arba jie būna labai neryškūs, palaipsniui atsirandantys ir lėtai progresuojantys. Vyresnio amžiaus asmenys kartais net nesugeba skundų įvardinti. Jie gali tiesiog nejausti troškulio, dažnesnį šlapinimąsi pateisina tuo, kad vartoja šlapimą varančius vaistus, vyrai tai gali susieti su jau esama prostatos liga, varginantis šlapimo nelaikymas taip pat gali maskuoti šį skundą.

Todėl verta atkreipti dėmesį ir į kitus galimus požymius: tai ir ilgai negyjančios žaizdos ar dažnai besikartojančios infekcijos, tirpimas, šalimas ar dilgčiojimas pėdose, palaipsniui blogėjanti rega bei jau anksčiau aptarti diabeto rizikos veiksniai. Įtariant cukrinio diabeto diagnozę visuomet būtina atlikti veninės  glikemijos tyrimą arba gliukozės tolerancijos mėginį. Kapiliarinės (iš piršto) glikemijos ar šlapimo (vertinant gliukozę) tyrimai cukrinio diabeto diagnozės patvirtinimui yra netinkami.

Kuo pavojinga vėlyva ligos diagnozė? Kas vyksta organizme, kai sergama cukriniu diabetu?

Nuo senų laikų cukrinio diabeto liga ir jos gydymas yra siejami su įvairiais nepagrįstais bauginančiais mitais, iš  to kyla baimė susirgti, pastangos ignoruoti ir nepripažinti ligos pradžios. Įvairiose šalyse nediagnozuoto diabeto atvejai svyruoja nuo 30 iki 90 proc. 2005 m. Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad iki 50 proc. diabeto atvejų buvo nediagnozuoti. Žmonės tiesiog nežinojo, kad serga cukriniu diabetu. Galimai jie nejautė simptomų, nesikreipė į medikus ir jiems nebuvo atlikti reikalingi tyrimai. Todėl ypatingai svarbu nepamiršti atlikti reguliarius profilaktinius tyrimus, net ir nejaučiant specifinių diabeto skundų.

Laiku nediagnozavus šios ligos, nepradedamas savalaikis paciento mokymas ir gydymas, neatliekama rutininė kasmetinė jo sveikatos patikra. Vėluojanti ligos diagnostika yra neatsiejama nuo jau ligos pradžioje nustatomų lėtinių cukrinio diabeto komplikacijų: tai gali būti diabetinė retinopatija (akių pažaida) iki 20 – 40 proc., diabetinė neuropatija (jutimų sutrikimai) iki 10 – 50 proc. Negydomas ar blogai gydomas cukrinis diabetas sąlygoja įvairių organų sutrikimus, jų nepakankamumą, didina kardiovaskulinių įvykių (infarkto, insulto) riziką, atsiranda ir priešlaikinės mirties grėsmė.

Tokia  gali būti nediagnozuoto diabeto eiga, todėl kartais stebina pacientų derybos dėl šios ligos diagnostikos. Jie nepagrįstai bijo diabeto gydymo, nes dažniausiai sieja jį su insulino injekcijomis. Tai klaidingas įsivaizdavimas, dėl kurio galbūt ir kyla noras kuo vėliau nutolinti diagnozės nustatymą. 

Kaip gydomas cukrinis diabetas? Kuo svarbi dieta?

Dieta ir fizinis aktyvumas – pirmieji ir pagrindiniai komponentai, kurie yra itin svarbūs sergant cukriniu diabetu. Dieta yra vienas iš gydymo elementų. Ji yra specifinė, todėl labai svarbus pradinis ir tęstinis paciento mokymas, slaugytojos diabetologės konsultacijos.

Pacientai turi žinoti, kokie produktai ir kiek turi angliavandenių, kokius angliavandenius pasirinkti, siekiant geresnės ligos kontrolės. Pacientai taip pat mokomi apskaičiuoti bei įvertinti riebalus ir baltymus savo mityboje.

Jeigu 2 tipo diabetu sergantis pacientas laikosi specifinių mitybos ir fizinio aktyvumo rekomendacijų, gerai ligos kontrolei pasiekti ir palaikyti gali pakakti ir minimalaus medikamentinio gydymo. Visgi, gana retai pasiekiama diabeto remisija, kai nutraukus medikamentinį gydymą glikemijos kontrolė išlieka artima sveiko žmogaus.  Tačiau 2 tipo diabeto gydymas nesiejamas vien tik su gliukozės kiekio kraujyje mažinimu. Svarbu įvertinti kiekvieną pacientą individualiai, atsižvelgiant į jo amžių, svorį, širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnius ar jau esamas ligas, gretutines ligas, hipoglikemijos rizikas bei parinkti optimaliausią jam gydymą.

1 tipo cukrinis diabetas gydomas tik insulino terapija, gali skirtis tik insulino suleidimo būdai (švirkštikliai, insulino pompos). Šiems pacientams yra ypatingai svarbu mokėti įsivertinti ir suskaičiuoti angliavandenius, baltymus, riebalus maiste, nes tai lemia, kokį insulino kiekį jiems reikės susileisti. Vis dažniau pacientai pasirenka mitybą su sumažintu angliavandenių kiekiu, tai padeda lengviau valdyti glikemijas, siekti geresnės savo ligos kontrolės, tuo pačiu išvengti ar atitolinti lėtines diabeto komplikacijas. 

Kodėl diagnozių nustatoma vis daugiau, ar tam „padeda“ dabartinis gyvenimo būdas, mityba?

Mūsų itin sėslus gyvenimo būdas, nesveika mityba, kurioje dominuoja daug aukšto glikeminio indekso angliavandenių, greitai paruošiamo maisto vartojimas, sąlygoja viršsvorio ir nutukimo augimą. O nutukimas yra pagrindinis rizikos veiksnys 2 tipo diabeto atsiradimui. Apie 80 proc. sergančiųjų diabetu yra nutukę. Daugėja asmenų, turinčių antsvorio, sergančių nutukimu, širdies ir kraujagyslių ligomis ar turinčių šių ligų rizikos veiksnių, tuo pačiu daugiau diagnozuojame ir 2 tipo diabeto atvejų.

Svarbus ir genetinis veiksnys. Jeigu 2 tipo diabetu serga pirmos eilės giminaitis, tai rizika susirgti šia ligą išauga 15–25 proc. Kuo daugiau sergame mes, tuo dažniau serga mūsų vaikai. Taip tarsi „užprogramuojame“ perduoti šį polinkį/riziką savo palikuoniams.

Nuolatinis stresas, vis didėjantis gyvenimo tempas, Covid-19 pandemija situaciją dar labiau blogina, nutukusių žmonių tikrai turėsime dar daugiau, o tai reiškia, kad didės ir naujų cukrinio diabeto atvejų. Tačiau labai svarbu  nedelsti ir  kuo anksčiau diagnozuoti šią pavojingą ligą.

Pas gydytoją endokrinologę Dovilę Ražanskaitę-Virbickienę patogu registruotis manodaktaras.lt platformoje.